Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal BK 214 str. 1 d. - terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 215 str. 1 d. - terminuotu laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal BK 182 str. 1 d. - terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 198¹ str. 1 d. - terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės, skirtos pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 10 (dešimt) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai ir 4 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis prie griežčiausios Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 7 metai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia 2016 m. liepos 13 d. Į atliktos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendį.

Civilinio ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš kaltinamųjų E. K. ir Ž. S. solidariai 271,66 Eur žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. K., tačiau dėl šio nuosprendžio dalies apeliacinio skundo nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nuteistasis Ž. S. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninės mokėjimo priemonę, elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinių sistemų, pažeisdamas informacinių sistemų apsaugos priemones ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:veikdamas bendrai su E. K., E. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Marijampolės pataisos namuose, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. kovo 4 d. apie 14.07 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus J. B. į jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną ir prisistačius policijos pareigūnu bei apgaule ją įtikinus padiktuoti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, suklaidintai J. B. telefonu padiktavus prašomus duomenis, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimus elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, nenustatytam bendrininkui juos telefonu jam perdavus, kuris veikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis kompiuteriu panaudojus internetinę prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo įgytus J. B. asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus bei slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie banko ir kredito bendrovės informacinių sistemų, tuo pažeisdamas jų apsaugos priemones panaudojus apgaulę – suklaidinus elektronines sistemas ir pateikus save kaip J. B., prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės, neteisėtai inicijavus finansinę operaciją J. B. vardu - užpildžius paskolos paraišką ir gavus 200 eurų kreditą ir kredito bendrovei pinigus pervedus į J. B. sąskaitą, jam pateikus save kaip J. B., prisijungus per jos elektroninę bankininkystę prie jos banko sąskaitos, gautus pinigus pervedus į to nežinančios V. K. sąskaitą, esančią AB DNB banke, 2015 m. kovo 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, E. K. veikdamas kartu su E. G., bute esančiame (duomenys neskelbtini), slaptai be leidimo paėmę iš rankinės, neteisėtai įgijo ir panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir asmens tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – V. K. AB „DNB“ banko mokėjimo kortelę su kortelės PIN kodu ir 2015 m. kovo 4 d. apie 21.00 val., AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, esančiame Sporto g. 16, Marijampolė, netesėtai panaudodamas šią svetimą mokėjimo kortelę iš - V. K. sąskaitos E. K. išgrynino 200 eurų, kuriuos jis pervedė į sąskaitą, o pinigus E. K. perdavė E. G.. Tokiu būdu veikdamas bendrai su E. K. ir E. G., kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Marijampolės pataisos namuose apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusius 200 eurų.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimai Ž. S. pasitvirtino.Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. S. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti. Skunde nurodo, kad kaltę pripažino pilnai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai galisi. Apelianto nuomone, skiriant bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis labai gailisi, nusikaltimą padarė būdamas jaunas, jog turi šeimą (sugyventinę bei du mažamečius vaikus). Teigia, kad bausmę atlikinėja pirmą kartą, bausmė labai griežta, t. y. paskirti 7 metai, kurie, pasak apelianto, gali sugriauti jam gyvenimą, jis gali netekti šeimos, o paskirta bausmė ne pataisys, o tik sugadins žmogų laisvės atėmimo vietoje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui švelninti paskirtąją bausmę ir prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. Nuteistojo Ž. S. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis dėl nusikalstamų veikų padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį ir baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo Ž. S. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu bei savo apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui nuteistasis Ž. S. patvirtino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, yra jauno amžiaus, turi du mažamečius vaikus, kas leidžia apeliantui manyti, jog pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo paskirtą bausmę sušvelninti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.Išanalizavus bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo išvadas bausmės skyrimo aspektu, pažymėtina, kad skirdamas nuteistajam Ž. S. bausmę, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nuteistasis padarė 4 nusikalstamas veikas, iš kurių 2 nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų ir 2 – prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str.), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikaltimo padarymo aplinkybes (nusikaltimai baigti), jo asmenybę (nuteistasis praeityje 13 kartų teistas) į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, tačiau nustatyta sunkinanti aplinkybė (nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje), įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, veikas subendrino tinkamai parenkant ir motyvuojant bausmių bendrinimo būdus (apimant nusikalstamas veikas padarytas idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi (BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d.) bei subendrinus iš dalies sudedant su bausme paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1 d. (BK 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 1 ir 4 d.). Taip pat teismas teisingai vadovavosi BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis bendrindamas subendrintą šiuo nuosprendžiu bausmę su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Darytina išvada, jog šių aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir patvirtina, jog nuteistojo Ž. S. atžvilgiu teismas ir taip paskyrė žymiai mažesnes bausmes už nusikaltimų sankcijose numatytų bausmių vidurkius. Teismo sprendimas dėl parinkto terminuoto laisvės atėmimo yra motyvuotas ir pagrįstas atsižvelgiant į nuteistajam reikšmingas aplinkybes, todėl patikrintos bylos medžiagos kontekste konstatuotina, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta.Nuteistasis savo skunde nurodo, kad jis kaltę pripažino pilnai ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi, tačiau apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Išanalizavęs nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, teismas nustatė, kad nors Ž. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau nuoširdaus gailėjimosi kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės teismas pagrįstai šioje byloje nelaikė. Objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, apibūdinančią apelianto nusikalstamus poelgius, jo požiūrį į juos bei parodymus, kuriais kėlė sąlygas dėl jo kaltės nurodydamas, kad jei „kriminalistai“ nustatė, kad jis paėmė pinigus, tai kaltę pripažįsta, jei ne, tai ne (t. 3, b. l. 71). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko. Tokių duomenų aspektu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog Ž. S. nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, o nuteistojo požiūris į civilinį ieškinį rodo jo nenorą prisiimti atsakomybės už nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2009, 2K-122/2012). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-156/2010). Ankščiau paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos ir patikrintos bylos aplinkybės, susijusios su apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrįstos kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde. Visa tai leidžia padaryti išvadą, kad nuteistojo Ž. S. gailėjimasis, apie kurį jis nurodo apeliaciniame skunde, yra formalus ir netikras, daryti išvadą apie jo nuoširdų gailėjimąsi nėra pagrindo. Todėl nėra pagrindo ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. Jokių kitų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra.Aplinkybės, jog nusikaltimai padaryti esant nuteistajam jauno amžiaus, jog jis turi du mažamečius vaikus ir sugyventinę, nėra absoliutūs pagrindai keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti tinkamą ir teisingą bausmę. Šios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam darant nusikaltimus, tačiau jis į tai neatsižvelgė. Taip pat pabrėžtina, jog minėtos aplinkybės apylinkės teismui nagrinėjant bylą buvo žinomos ir jos įvertintos greta visų reikšmingų aplinkybių bausmės individualizavimo procese. Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo Ž. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, visi jame dėstomi argumentai jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant nuosprendį, nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė ir priteistas civilinis ieškinys ir jo dydis taip pat yra teisingi. Keisti nuosprendį nuteistojo Ž. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.