Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. ir I. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2023 m. sausio 2 d. teisėjo rezoliucija pareiškimas buvo priimtas ir paskirtas nagrinėti 2021 m. sausio 30 d., 14.30 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

7. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, pasirinkdamas netinkamą ginčo situacijai taikytiną procesinį institutą (institutus). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad pareiškėjų pareiškimą atmeta, tačiau šiuo atveju pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėtas iš esmės, atitinkamai negalėjo būti nei patenkintas, nei atmestas galutiniu sprendimu. Be to, nors iš nutarties motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies turinio matyti, kad skundžiama 2023 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau jeigu pirmosios instancijos teismas laikė, kad šioje situacijoje taikytinas jo paties nutartyje nurodytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, jis turėjo ne palikti pareiškimą nenagrinėtą, o apskritai bylą nutraukti, nes CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismo atsisakymą priimti ieškinį / pareiškimą, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme, o tą teismui nustačius jau po bylos iškėlimo, taikytinas CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, numatantis, jog teismas nutraukia bylą, jeigu ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. CPK 296 straipsnis, reglamentuojantis pareiškimo palikimą nenagrinėtu, nenumato tokio pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindo, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas – kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

8. Antra, bet kuriuo atveju, ginčo situacijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nei bylą nutraukti, nei pareiškimą palikti nenagrinėtą, kadangi atitinkamos CK normos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, o būtent CK 3.51 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka, įsigaliojo tik nuo 2023 m. sausio 1 d., kaip tai numatyta LR Civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.54¹, 3.54², 3.54³, 3.54⁴, 3.76¹ straipsniais įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, tad galėjo būti taikomos tik teisiniams santykiams, atsiradusiems po šio įstatymo įsigaliojimo, tuo tarpu pareiškėjų V. J. ir I. J. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pirmosios instancijos teismui, kaip matyti iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, buvo pateiktas elektroninių ryšio priemonėmis 2022 m. gruodžio 30 d., o tai reiškia, kad tokio pareiškimo išsprendimui turėjo būti ir turi būti taikomos jo pateikimo metu galiojusios materialinės teisės normos, konkrečiai - pareiškimo pateikimo metu galiojusi CK 3.51 straipsnio redakcija, kuri nenumatė galimybės tam tikrais atvejais santuoką nutraukti notarine tvarka ir visais atvejais santuoka galėjo būti nutraukiama tik teismo tvarka (teisme). CK 1.7 straipsnio 2 dalis numato, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.

9. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 m. sausio 30 d. nutartį, netinkamai taikė aukščiau nurodytas civilinės teisės ir civilinio proceso teisės normas, įskaitant ir įstatymo galiojimo laike nuostatas, pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškimą palikti nenagrinėtą naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.