- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- eA-552-575/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Kauno teritorinei muitinei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2023 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 10000513262/KM34-(11.40 E)-1535 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Sprendimu pradėtas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš pareiškėjo pagal kitos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės – Vokietijos Federacinės Respublikos – mokesčių administratoriaus prašymą ir atliktas lėšų nurašymas iš pareiškėjo banko sąskaitų. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas: priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminus; yra nepagrįstas ir neturi tinkamo teisinio pagrindo; nustato netinkamą priverstinio išieškojimo tvarką.
2.2. Pareiškėjas neginčija fakto, kad Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingo mokesčių administratoriaus 2011 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. SLO-2020-013810-02-2011-6150 bei 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu jam buvo apskaičiuotos ir nurodytos importo mokesčių sumos. Tačiau šiuose sprendimuose nėra duomenų apie Sprendimu išieškomos 13 141,76 Eur sumos susidarymą. Pareiškėjas nėra gavęs sprendimų dėl tokios sumos išieškojimo.
2.3. 2022 m. sausio 5 d. pareiškėjui pateikto Suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą Nr. DE_21101972021_20211229_UIPE_1, formoje nurodyti duomenys leidžia teigti, kad keliamų reikalavimų susidarymo ir nustatymo laikotarpiai yra 2010–2011 metai, t. y. su išieškomomis sumomis susijusi reikalavimo teisė į pareiškėją atsirado daugiau nei prieš dešimt metų.
2.4. Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas ir 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Tarybos direktyva 2010/24/ES) leidžia vienos ES valstybės narės mokesčių administratoriui išieškoti mokestines nepriemokas pagal kitos ES valstybės narės mokesčių administratoriaus prašymus, kai šios mokestinės nepriemokos yra atsiradusios kitoje ES valstybėje narėje. Tačiau bet koks pagal kitos ES valstybės narės mokesčių administratoriaus prašymą vykdomas kitoje ES valstybėje narėje atsiradusios mokestinės nepriemokos išieškojimas siejamas su tam tikrais naikinamojo pobūdžio išieškojimo senaties terminais, kurie taikomi pagal Tarybos direktyvos 2010/24/ES 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias, kad pagalba neteikiama, jei prašymas yra susijęs su daugiau kaip penkerių metų senumo reikalavimais, taip pat dėl reikalavimų, kurie yra senesni kaip dešimties metų. Šios nuostatos yra pakartotos Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo16 straipsnio 2 dalyje. Mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo senaties terminai (tiek penkerių, tiek dešimties metų) nagrinėjamu atveju yra suėję, tačiau atsakovas, pradėdamas mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, tai ignoravo.
2.5. Dešimties metų terminas, pareiškėjo vertinimu, turėtų būti suprantamas kaip galutinis ir naikinamasis, kadangi pagal jį iš esmės jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti inicijuojamas ir vykdomas išieškojimas kitose ES valstybėse narėse pagal reikalavimus, kurie senesni nei dešimties metų. Dėl šios priežasties jis reglamentuojamas atskira nuostata nuo bendrojo bei įprastinio penkerių metų senaties termino. Kitoks šios nuostatos aiškinimas paneigtų jos prasmę, nes iš esmės reikštų tai, kad mokestinių nepriemokų išieškojimas kitose ES valstybėse narėse pagal išieškančios ES valstybės narės prašymą remiantis Tarybos direktyva 2010/24/ES galėtų tęstis neribotą laikotarpį, kas akivaizdžiai neatitinka ES teisės akto leidėjų valios, išplaukiančios iš Tarybos direktyvos 2010/24/ES preambulės 15 punkto.
2.6. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatyme ir Tarybos direktyvoje 2010/24/ES senaties terminai išdėstyti nevienodai, todėl, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika (1978 m. kovo 9 d. sprendimas byloje 106/77 Amministrazione delle Finanze dello Stato prieš Simmenthal; 2003 m. kovo 20 d. sprendimas byloje C-187/00 Helga Kutz-Bauer prieš Freie und Hansestadt Hamburg; 2005 m. gegužės 3 d. sprendimas sujungtose bylose C-387/02, C-391/02 ir C-403/02 Criminal proceedings against Silvio Berlusconi ir kt.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas byloje C-314/08 Krzysztof Filipiak prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Poznaniu), nagrinėjamu atveju taikytina ES teisė.