Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui, gynėjams advokatams Juozapui Surbliui, S. G., M. V., įstatyminėms atstovėms E. C., G. K., nukentėjusiesiems J. P., V. P., VTAT atstovui Airidui Vaitkevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. C. (I. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, Aitvaro gimnazijos 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2011-11-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str.1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant 10 mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamuose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį,

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, Baltijos gimnazijos 4 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2013-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį,

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, Aitvaro gimnazijos 1 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d.- 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

I. C. ir D. K. pažeidė viešėją tvarką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2012-04-01 apie 17.20 val., kartu su asmenimis, kuriems iki nusikaltimo padarymo nebuvo suėję 16 metų, t.y. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie viešbučio „Amberton Klaipėda“, esančio Naujojo sodo 1C, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: I. C. priėjęs prie lifto laukiančio J. P. (J. P.) ne mažiau kaip 5 kartus kumščiu sudavė pastarajam į veidą, po ko, pribėgęs D. K., V. K., M. A. ir A. K. bendrais veiksmais rankomis J. P. sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių.

Tokiu būdu J. P. padarytos muštines žaizdas galvoje, veide, galvos smegenų sukrėtimas, nosies sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

A. K., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą.

Jis, 2012-04-01 apie 17.30 val., prie viešbučio „Amberton Klaipėda“, esančio Naujojo sodo 1C, Klaipėdoje, pareikalavo, kad J. P. atiduotų turimus daiktus pagrasinęs, kad išsitrauks peilį, bei apžiūrinėdamas pastarojo rūbus iš puspalčio kišenės ištraukė raktų ryšulėlį, 400 litų vertės, nuo rankos nusegė rankinį laikrodį, 50 litų vertės. J. P. išsigandęs grasinimų pats ištraukė iš kelnių kišenės 20 litų ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2710C“, 300 litų vertės, su SIM kortele, 5 litų vertės, kuriuos atidavė A. K.. Tokiu būdu A. K. pagrasinęs panaudoti fizinį smurtą pagrobė V. P. priklausančio turto už 775 litus.

Apklaustas kaltinamuoju I. C. savo katę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2012-04-01 pas jį namuose geriant alų, jis ir kiti du kaltinamieji sužinojo, kad kažkoks vaikinas sumušė A. U., išmušė jai tris dantis, mergaitė bijojo kreiptis į policiją, todėl jie nuvyko į Klaipėdos viešbutį, kur kažkuri iš merginų iškvietė ir nukentėjusįjį. Jam atvykus, jis sudavė J. P. 3-5 smūgius į galvą. Muštynės vyko viešbučio pirmame aukšte. Nurodė, kad pirmas muštynes pradėjo M., o K. ir D. nemušė, tačiau buvo netoliese. Nematė, ar A. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam, peilio taip pat nematė.

Kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad geriant alų pas I. C. namuose, J. A. pakvietė atvykti į Klaipėdos viešbutį, kadangi jos draugei A. U. prieš kelias dienas vienas vaikinas išmušė dantį. Nuvykus į viešbutį, jis nuėjo nusišlapinti, o grįžęs pamatė kruviną J. P., kuriam ir jis sudavė 3 - 5 smūgius. A. K. nematė, tačiau šalia kruvino nukentėjusiojo buvo K. ir D.. Nežino, kas paėmė nukentėjusiojo daiktus. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Neblaiviu nesijautė, nes buvo išgėręs tik vieną bokalą alaus.

Kaltinamuoju apklaustas A. K. savo kaltę taip pat pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną išgėrę alaus pas I. C., nuvyko Klaipėdos viešbutį, kur pakilo liftu į viršų, sužinojo, jog vienai mergaitei išmušti dantys. Buvo iškviestas nukentėjusysis, tuomet jis, I. C. ir M. liftu nusileido į apačią, kur sutiko J. P.. Jis J. P. sudavė porą smūgių, vėliau kieme dar keletą smūgių jam sudavė D. K., jis atėjo vėliau, nepamena, tiksliai kada. Parodė, jog paėmė nukentėjusiojo rankinį laikrodį, tačiau grąžino, neturėjo tikslo laikrodžio pagrobti, tik norėjo pažiūrėti, nes šis buvo sudaužytas, peilio neturėjo ir niekada apie jį neminėjo, mobiliojo ryšio telefono taip pat nematė.

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2012-04-01 apie 15:00 val. jam paskambino O. B., kuris yra jo klasiokas, ir pakvietė pasikalbėti. Vėliau skambino ir merginos, sakė, kad bus blogai, jeigu neatvažiuos. Nurodė, kad kelios dienos iki įvykio, jis, O. B. ir A. U. šventė, A. pati išsimušė dantis Akropolyje su durimis. 2012-04-01 apie 16:30 val. atvyko į Klaipėdos viešbutį, kur prie lifto gavo 3-4 smūgius iš I. C., tada buvo nutemptas į kitą laiptinę, kur gavo ne mažiau kaip po 5 smūgius iš kiekvieno kaltinamojo, buvo mušamas kastetu, kumsčiais. Visus smūgiu gavo į galvą, muštynės truko apie 10-15 minučių. Parodė, kad A. K. jam per galvą trenkė metaliniu ar mediniu pagaliu, vėliau išėjus į kiemą, A. K. jam grasino peiliu, nors jo ir nerodė, tačiau iš jo žodžių suprato, kad peilį jis turi, paėmė iš jo laikrodį, telefoną, raktus, išsigandęs jis pats atidavė jam 20 Lt, vėliau patikslino, kad visus daiktus jam pagrasinus, atidavė pats. Tai pamatęs D., liepė A. K. grąžinti daiktus, šis taip ir padarė. Nurodė, kad įvykio metu nebuvo praradęs sąmonės, po muštynių ligoninėje gulėjo 5 dienas, po to dar savaitę gydėsi namuose.

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad įvykio dieną kažkas skambino jos sūnui, po ko jis išėjo, vėliau sužinojo, jog sūnus ligoninėje. Buvo stipriai sumuštas, paltas kruvinas, jį į ligoninę atvedė du vaikinai, kurie buvo kartu su mušusiųju kompanija. Sūnus pasakojo, jog buvo paimtas jo telefonas, laikrodis, 20 Lt, tačiau daiktai grąžinti, pasakojo, jog buvo mušamas į galvą su metaline lazda, kastetu. Palaiko civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 166,53 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo. Moralinę žalą patyrė ir ji ir jos sūnus, savaitę nėjo į mokyklą, jos sveikata taip pat pablogėjo, labai išgyveno dėl sūnaus.

Liudytojas S. D. parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai, o nukentėjusysis pažįstamas. Įvykio dieną atvykęs į Klaipėdos viešbutį pamatė, kad nukentėjusįjį muša kaltinamieji. Matė, kaip D. K. sudavė keletą nestiprių smūgių rankomis, I. C. ir A. K. taip pat mušė rankomis. Kasteto nematė, o lazdą matė gulinčią ant žemės. J. P. stovėjo kruvinas, pasakė, kad A. K. atėmė jo daiktus, tada jis paėmė laikrodį iš A. K. ir grąžino J, P.. Paprašė, kad daiktus grąžintų, A. K. taip ir padarė.

Liudytojas V. K. parodė, kad įvykio dieną kartu su S. D. nusileidus iš 11 aukšto, pamatė muštynes, J. P. buvo mušamas kampe, jį buvo apsupę D. K., A. K.. J. P. pasakius, kad iš jo atėmė daiktus, jis A. K. liepė juos grąžinti, ką jis ir padarė, grąžino raktus, telefoną, laikrodį. Kas turėjo pagalį nematė, bet ant grindinio gulėjo numestas kruvinas pagalys.

Iš J. P. 2012-04-04 paaiškinimo matyti, kad jis pranešė policijai apie tai, kad 2012-04-01 apie 17:20 val. Naujojo Sodo g. 1C, Klaipėdoje, jį sumušė 8-9 vaikinai, maždaug 16-17 metų amžiaus ir atėmė daiktus (1 t., b.l. 11).

Iš 2012-08-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. P. atpažino I. C., kaip vaikiną, panašų į tą, kuris jį mušė 2012-04-01 prie viešbučio Klaipėda (1 t., b.l. 27-29).

Iš 2012-04-24 specialisto išvados Nr. G 716/12(03) matyti, kad J. P. konstatuotos muštinės žaizdos galvoje, veide, galvos smegenų sukrėtimas, nosies sumušimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje. Šie sužalojimai J. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl sužalojimų sveikata sutrikdyta iki 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 49-50).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2012-04-01 20:28 val. D. K. buvo nustatytas 1,16 prom. neblaivumo laipsnis (1 t., b.l. 135).

Iš 2012-11-16 akistatos protokolo tarp S. D. ir A. K. matyti, kad S. D. parodė, matęs, kaip I. C. ir D. K. mušė J. P., sumuštas J. P. parodė į A. K. ir pasakė, kad jis paėmė jo daiktus, paprašytas daiktus grąžinti, A. K. grąžino rankinį laikrodį, kokius dar daiktus A. K. paėmė, jis nematė. A. K. pripažino, kad buvo paėmęs pažiūrėti J. P. rankinį laikrodį, vėliau jį grąžino, daugiau jokių daiktų neėmė, J. P. nemušė (2 t., b.l. 18-19).

Nors kaltinamieji I. C. ir D. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad sumušė nukentėjusįjį, t.y. sudavė kiekvienas ne mažiau 5 smūgių kumščiais J. P. į galvos sritį, tik dėl to, jog pastarasis prieš kelias dienas išmušė 3 dantis A. U., tačiau nei byloje, nei teisiamojo posėdžio metu nėra šias aplinkybes neabejotinai patvirtinančių duomenų. Priešingai, nukentėjusysis parodė, jog A. U. pati išsimušė dantis, o kaltinamieji vėliau atėję pas jį į ligoninę, kurioje jis gulėjo po sumušimo, pripažino, kad buvo suklaidinti . Netikėti jo parodymais, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie buvo nuoseklūs ir vienodi viso bylos nagrinėjimo metu. Kitas įvykio aplinkybes dėl I. C. ir D. K. veiksmų, tiek patys kaltinamieji I. C., D. K., tiek nukentėjusysis J. P., tiek liudytojai S. D., V. K. iš esmės nurodė analogiškas. Jų parodymus taip pat patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, specialisto išvada ir kt.

I. C. ir D. K. taip pat buvo kaltinami ir tuo, kad smūgius J. P. sudavė ne tik rankomis, bet ir kojomis. Abu kaltinamieji parodė, jog smūgius sudavė į galvą kumščiais, t.y. rankomis, nukentėjusysis šių kaltinamųjų parodymų nepaneigė, patvirtino, kad smūgius gavo iš rankų, liudytojais apklausti asmenys parodė analogiškai, jokių kitų duomenų, patvirtinančių smūgių sudavimą kojomis, byloje nėra, todėl šis aplinkybė iš kaltinimo pašalintina.

Nustatyta, kad kaltinamieji I. C. ir D. K. fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo viešoje vietoje, nes laikoma, jog viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Teisiamojo posėdžio metu tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai patvirtino, jog konfliktas vyko miesto centre esančiame „ Amberton Klaipėda“ viešbučio pirmame aukšte prie lifto bei kieme prie viešbučio, šviesiu paros metu , apie 17:20 val., kai viešbutyje ar prie jo buvo arba galėjo būti pašalinių asmenų, todėl akivaizdu, kad jie pasijuto nesaugūs, o kaltinamųjų veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Smūgio sudavimas kitam žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtos specialisto išvados nustatyta, jog kaltinamieji bendrais veiksmais nukentėjusiajam J. P. dėl įvykio metu padarytų sužalojimų sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą – jam buvo padarytos muštinės žaizdos galvoje, veide, galvos smegenų sukrėtimas, nosies sumušimas, t.y. buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeistas nukentėjusiojo kūno neliečiamumas, atliko minėtus veiksmus viešoje vietoje, kurie laikytini įžūliais.

I. C. ir D. K. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t.y. jie suprato, kad suduoda smūgius J. P. į galvos sritį viešoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta viešoji tvarka ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamųjų I. C. ir D. K. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Nustatyta, kad kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažįsta iš dalies, t.y. neneigia, kad paėmė nukentėjusiojo rankinį laikrodį, tačiau neigia grasinęs ir sakęs turįs peilį bei paėmęs kitus kaltinime nurodytus daiktus – raktus, telefoną, 20 Lt. Tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo gynybine pozicija, bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie paneigti kita bylos medžiaga. Nors nei vienas iš įvykio dalyvių nematė, jog A. K. turi peilį ir negirdėjo, kaip pastarasis juo grasino J. P. , tačiau ta aplinkybė , jog J. P. pats atidavė savo daiktus , kaip jis nurodė, bijodamas būti sužalotu, patvirtina jo parodymų atitikimą buvusiai situacijai.

Teismas neabejoja, jog A. K. vien grasindamas išsitraukti peilį , įbaugino J. P. dar labiau, kurį prieš tai mušė . Kad J. P. sudavė smūgius, neneigė ir pats A. K.. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų S. D. ir J. K. parodymai. Aplinkybė, kad pagrobtus daiktus iš karto grąžino, kai S. D. jam liepė taip padaryti, jo atsakomybės nepašalina.

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau toks sumanymas kaltininkui kyla smurto panaudojimo metu, tada veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnį. Tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje – po chuliganiškų veiksmų , kurių metu buvo naudojamas smurtas, nukentėjusysis buvo nusivestas toliau nuo šio įvykio vietos tam, kad būtų apiplėštas.

A. K. baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 284 str. neatsirado dėl to, kad jam nebuvo suėjęs įstatyme nustatytas amžius- 16 metų ( LR BK 13 str. ).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog yra nustatyta, kad kaltinamasis A. K. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą J. P. atžvilgiu ir tokiu būdu palauždamas nukentėjusiojo pasipriešinimą, pagrobė, iš jo laikrodį, telefoną, raktus ir 20 Lt, suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip elgtis, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų I. C. ir D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamasis I. C. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), būdamas nepilnametis, anksčiau vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas už viešosios tvarkos pažeidimą, Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos charakterizuojamas neigiamai, kaip blogai besimokantis ir be pateisinamų priežasčių praleidžiantis pamokas, Veliučionių vaikų socializacijos centro, į kurį atvyko nuo 2013-03-20, charakterizuojamas itin neigiamai, kaip naudojantis psichologinį smurtą prieš kitus vaikus, besityčiojantis ir įžeidinėjantis darbuotojus, kas kelia grėsmę socializacijos centre gyvenantiems asmenims. Visa tai rodo I. C. polinkį daryti nusikalstamas veikas, gyventi socialiai neteisingą gyvenimą, nenorą keistis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamasis D. K. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), būdamas nepilnametis, anksčiau vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas už viešosios tvarkos pažeidimą, Klaipėdos „Baltijos“ gimnazijos charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamasis A. K. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.), būdamas nepilnametis, anksčiau vieną kartą teistas už nusikaltimą nuosavybei, duomenų apie administracinės tvarkos pažeidimų padarymą nėra, Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausmę.

Bausmių dydžius apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamuosius charakterizuojanti medžiaga.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašo priteisti 166,53 Lt dydžio turtinę žalą bei 30 000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Byloje taip pat yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 379,43 Lt žalos atlyginimo.

LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Įvertinus į bylą pateiktus duomenis – Euro vaistinės kvitą 54,14 Lt sumai (1 t., b.l. 40), kuriuo buvo pirkti sūnaus J. P. gydymui, valymo paslaugų kvitą (1 t., b.l. 41), kad buvo sumokėta už sūnaus palto valymą, bei negrąžinti iš J. P. pagrobti 20 Lt, teismas konstatuoja, jog V. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas tik iš dalies. Nesant duomenų, kokius vaistus ir kiek kartų V. P. pirko, nepagrįsta suma negali būti priteisiama, todėl V. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 112,39 Lt turtinės žalos solidariai iš kaltinamųjų I. C., D. K., A. K., o I. C. ir A. K. neturint lėšų ar turto - iš jų įstatyminių atstovų.

Pagal LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusioji V. P. savo ieškinį dalyje dėl 30000 neturtinės žalos priteisimo motyvuoja tuo, kad jos sūnus J. P. dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė sužalojimus, turėjo gydytis, kentė skausmus, iki šiol sūnui skauda galvą, kas tikėtina yra patirtos traumos pasekmė. Ji taip pat patyrė sveikatos problemų, nes nervinosi dėl sūnaus.

Nustatant priteistinus neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, teismas vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei vyraujančia teismų praktika, atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmenų turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone, nukentėjusiųjų dėl įvykio patirtos pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, dėl to nukentėjusiajam J. P. nebuvo atliekamos operacijos ar ilgi gydymo seansai. Nėra pateikta jokių duomenų, kad V. P. patyrė rimtų sveikatos problemų, gydėsi, jai buvo išrašyti vaistai ir pan. Tačiau, remiantis specialisto išvada, pripažintina, jog dėl kaltinamųjų veiksmų įvykio metu nukentėjusiajam J. P. buvo nežymiai surikdyta sveikata. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų turtinę padėtį – du iš jų vis dar nepilnamečiai. Nors A. K. kaltinamas tuo, jog grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė J. P. daiktus, tačiau bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad jis taip pat, kaip ir I. C. bei D. K. sudavė smūgius J. P., todėl atsižvelgus į kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, į dėl nusikaltimo kilusias pasekmes, įvertinus byloje pateiktus duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų I. C., D. K., A. K., o I. C. ir A. K. neturint lėšų ar turto - iš jų įstatyminių atstovų, 6 000 Lt neturtinės žalos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas surinkta bylos medžiaga - gydymo paslaugų apskaitos išrašu (l t., b.l. 56). Atsižvelgiant į tai, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas turtinis reikalavimas yra tenkintinas visiškai, 379,43 Lt civilinį ieškinį priteisiant solidariai iškaltinamųjų I. C., D. K., A. K., o I. C. ir A. K. neturint lėšų ar turto - iš jų įstatyminių atstovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais

nuspre ndžia:

I. C. (I. C.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., bei tęsti mokslą.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., paskirtą bausmę subendrinti su 2012-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-05-02 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 379,43 Lt civilinį ieškinį priteisti solidariai iš I. C., D. K., A. K., o I. C. ir A. K. neturint lėšų ar turto - iš jų įstatyminių atstovų.

V. P. priteisti 112,39 Lt turtinės žalos ir 6 000 Lt neturtinės žalos solidariai iš I. C., D. K., A. K., o I. C. ir A. K. neturint lėšų ar turto - iš jų įstatyminių atstovų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.