Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-09 · Byla Nr. N-63-3957-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-09
Bylos Nr.
N-63-3957-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-3957/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3; 45.4.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant T. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 sausio 25 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė T. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2008 m. lapkričio 5 d., apie 22 val. 20 min., Šiauliuose, vairavo automobilį be priekinio valstybinio numerio ženklo, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinę teiseną T. K. atžvilgiu nutraukė konstatavęs, jog asmens veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 sausio 25 d. nutarimu pripažino T. K. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir skyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 25 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog T. K. kaltė įrodyta. Teismas T. K. parodymus atmetė, kaip duotus siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o vadovavosi liudytojų D. N., E. Č., N. I. parodymais, kuriais netikėti nematė jokio pagrindo. Taip pat atmetė liudytojo D. G. parodymus, kaip prieštaraujančius kitų liudytojų parodymams, duotais siekiant, kad T. K. išvengtų administracinės atsakomybės, liudytojos I. V. nesivadovavo, pažymėdamas, kad ji nematė, kas vairavo nuvažiuojantį nuo jos namo automobilį. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis baustas administracine tvarka už tokios pat rūšies pažeidimų padarymą, įvertino, kad T. K. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

II.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 sausio 25 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas šališkai, pareigūnų naudai, nors jis savo kaltę neigė. Teismas neatsižvelgė, kad D. G., kuris buvo sulaikytas du kartus, taip pažeidžiant jo teises, prisipažino vairavęs automobilį, nesivadovavo I. V. parodymais, o tik rėmėsi policijos pareigūnų skirtingais parodymais, kurie yra prieštaringi. Taip pat, teismas priimdamas nutarimą ir skirdamas arešto bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis augina naujagimį vaiką.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad su juo nesutinka, prašo palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 sausio 25 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

T. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta subendrinta galutinė administracinė nuobauda – 25 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Apeliaciniame skunde T. K. nepripažįsta padaręs pažeidimus, teigia, kad transporto priemonės nevairavo, o pirmosios instancijos teismas priešingą išvadą padarė, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė T. K. paaiškinimus bei apklausė liudytojus. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – policijos pareigūnų D. N., E. Č. (b. l. 88-89) ir N. I. (b. l. 95-96), tiesiogiai stebėjusių daromus pažeidimus, parodymai bei jų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės (b. l. 14-18). Pareigūnai D. N. ir E. Č., sėdėję patruliuojančio automobilio priekyje, neabejodami patvirtino, kad, jiems susilyginus su apelianto vairuojamu automobiliu, gerai įsidėmėjo automobilio vairuotoją, t. y. T. K., o automobiliui sustojus, akivaizdžiai matėsi, kad T. K. bandė keistis su D. G.. Policijos pareigūnė N. I., sustojus automobiliui, pirmoji nuėjusi prie automobilio vairuotojo pusės durelių, patvirtino, kad T. K. bandė lipti į keleivio pusę, bet jam tai nepavyko, apelianto kojos dar buvo vairuotojo pusėje, teigė, kad aiškiai įsidėmėjo šį asmenį, nes pastebėjo ant jo rankos tatuiruotę bei žiedus su auksine grandinėle. Minėti parodymai nuoseklūs, detalizuoti, atitinka tarnybiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes. Apelianto nurodyti argumentai, kad policijos pareigūnų parodymai nesutampa, neatitinka faktinės padėties. Teisėjų kolegija jokių esminių prieštaravimų nenustatė, o nedideli netikslumai paaiškinami tuo, kad minėti policijos pareigūnai buvo apklausti praėjus daugiau nei metams nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl nesudaro pagrindo abejoti jų objektyvumu. Pažymėtina, kad pats apeliantas, jo manymu, policijos pareigūnų parodymuose esančių prieštaravimų neįvardino ir jų nedetalizavo. Apelianto argumentai, kad policijos pareigūnai elgėsi netinkamai, yra neįrodyti. T. K. nepateikė įrodymų, kad jis būtų skundęs pareigūnų veiksmus pavaldumo tvarka. Byloje duomenų, kurie rodytų pareigūnų suinteresuotumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nenustatyta.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų parodymais, kuriais atkurta nuosekli 2008 m. lapkričio 5 d. įvykių seka bei neginčijamai paneigta T. K. pateikta įvykio versija, kuri teismo pagrįstai įvertinta kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegija taip pat palaiko pirmosios instancijos teismo išsakytus nesivadovavimo liudytojos I. V. parodymais motyvus ir jų nebekartoja. Taip pat pripažįsta, kad nėra pagrindo remtis ir D. G. parodymais, nes jie prieštarauja policijos pareigūnų parodymams. Be to, D. G. yra T. K. draugas, t. y. suinteresuotas asmuo, siekiantis padėti T. K. išvengti administracinės atsakomybės. Tas faktas, kad D. G. buvo sulaikytas, niekaip nepatvirtina, jog policijos pareigūnams buvo iškilusi abejonė dėl automobilį vairavusio asmens. Pareigūnai paaiškino, kad jis buvo sulaikytas tikslu nustatyti tapatybę. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje D. G. administracinės atsakomybės klausimas nesprendžiamas, todėl minėto asmens sulaikymo pagrįstumo ir jo pažeistų procesinių teisių klausimas nenagrinėtinas kaip nesusijęs su šia administracine byla.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad jokių abejonių dėl automobilį vairavusio asmens nėra, policijos pareigūnų parodymais, įvertinus juos visų bylos nustatytų aplinkybių visumoje, neginčijamai nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 5 d., apie 22 val. 20 min., Šiauliuose, T. K. vairavo automobilį be priekinio valstybinio numerio ženklo, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento, jo veika pagal ATPK 123 straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį kvalifikuota tinkamai.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad jis augina naujagimį. Pažymėtina, kad teismas šios aplinkybės negalėjo įvertinti, nes T. K. minėto fakto teismo posėdžio metu nenurodė, ją patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija laiko, kad tai nesudaro pagrindo kelti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo klausimą. Byloje neįrodyta, kad nėra asmens, galinčio pasirūpinti vaiku, ir kad apelianto priežiūra esminė. Be to, įvertinama kita byloje esanti T. K. charakterizuojanti medžiaga. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad T. K. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kurio sankcijos ribose parinkta galutinė administracinė nuobauda, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, prilyginamas transporto priemonės vairavimui neblaiviam, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, iš pateiktos policijos pažymos (b. l. 3-10) matyti, kad apeliantas ir anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, kas, teisėjų kolegijos nuomone, neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, T. K. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, jog apeliantui parinkta galutinė, griežtesnė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta alternatyvi administracinė nuobauda – areštas – skiriant jį beveik maksimaliam terminui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu maksimaliam sankcijoje nurodytam trejų metų terminui atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę, yra efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo, įvertinus apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAudrius BakaveckasStasys Gagys