Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas 2017-06-15 Šiaulių apygardos teismo pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 m., nuosprendis įsiteisėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. B. laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 27 d. 13 val. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. 10 val. 42 min (duomenys neskelbtini), įsibraudamas per langą į M. R. priklausantį gyvenamąjį namą, pagrobė svetimą M. R. priklausantį turtą – alkoholinius gėrimus bendros 50 eurų vertės, sidabrinę grandinėlę 100 eurų vertės, viso padarydamas nukentėjusiajai 150 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis E. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su M. R. ir jos broliu susipažino Norvegijoje, kur jis gyveno ir dirbo. 2014 m. vasarą jis grįžo iš Norvegijos, trumpam buvo išvažiavęs uždarbiauti į Vokietiją, tačiau iš ten taip pat sugrįžo. Lietuvoje savo būsto ir pastovios gyvenamosios vietos iki jo sulaikymo jis neturėjo, gyveno įvairiose vietose. Paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur gyveno su savo drauge, dėl kurios mirties jis yra pripažintas kaltu. Kur jis gyveno 2015 m. rugsėjo mėnesį, tuo laiku, kai kaltinamas įsibrovimu į M. R. gyvenamąjį namą, neprisimena. Jis porą kartų buvo užėjęs į M. R. namą (duomenys neskelbtini) pasikalbėti su jos broliu, prie namo yra dirbęs įvairius ūkio darbus, pjovęs žolę. Remonto darbų name jis nevykdė, langų stiklų nekeitė. Nusikaltimo, kuriuo jis kaltinamas, nepadarė, į M. R. namą nebuvo įsibrovęs, jame negyveno, jokių gėrimų name negėrė ir papuošalų nevogė. Susižalojęs tame name nebuvo. Kaip atsirado jo pirštų antspaudai ant daiktų name, jo kraujo dėmės ant rankšluosčio, jis paaiškinti negali.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Iš nukentėjusiosios M. R. pareiškimo (b. l. 58), jos paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, susirašinėjant su tyrėja elektroniniais laiškais (b. l. 60-64), matyti, kad vagystės iš jai priklausančio gyvenamojo namo metu ji buvo Norvegijoje. Po 2015 m. įvykdytos vagystės buvo grįžusi į Lietuvą, apžiūrėjusi, kokių daiktų namie trūksta. Pasigedo alkoholinių gėrimų, tačiau negali tiksliai įvardinti kokie gėrimai buvo ir kokie jų likučiai, manytų, kad žala apie 50 eurų. Taip pat dingo sidabrinė grandinėlė, kurios vertė 100 eurų. Ji pažįsta E. B.. Jis 2015 metais yra padėjęs ūkio darbuose, pjovęs žolę prie jos namo. E. B. nebuvo leista eiti į jos namus, jis raktų nuo gyvenamojo namo neturėjo, gyvenamame name negyveno. Iš gyvenamo namo E. B. jokių daiktų niekas nebuvo leidęs paimti. Civilinio ieškinio nereikš, nes padaryta žala menkavertė finansiniu atžvilgiu.

Liudytoja M. N. parodė, kad M. R. yra jos vyro sesers dukra, kuri išvykdama į užsienį paprašiusi, kad ji prižiūrėtų jos namus. Vieną dieną užsukusi į M. R. namus pamatė išdaužtą namo garažo lango stiklą, apie tai nedelsdama pranešė policijai. Prieš tai namą buvo apžiūrėjusi prie 3-4 dienas. Nors raktus turėjusi, tačiau nieko įtartino nematydama, į namo vidų neužeidavo. Į namo vidų užėjusi kartu su policijos pareigūnais. Matė, kad name yra viskas suversta, netvarkinga, ant lovos mėtėsi tušti buteliai nuo alkoholio, kambaryje pakuotės nuo maisto, jai susidarė įspūdis, lyg kažkas name būtų kurį laiką gyvenęs. Ji nežinojo kokie daiktai buvo dingę, apie dingusius daiktus policijos pareigūnams paaiškino pati namo savininkė M. R.. Išvykdama iš namo, išdaužtą lango stiklą užkalė kartonu. Po kelių dienų jai paskambinęs policijos pareigūnas, pranešė, kad vienas namo langas praviras. Atvykusi prie namo, ji pamatė, kad vienas iš rūsio langų yra neuždarytas, tik pristumtas ir sulankstyto popieriaus kamščiu užkištas iš apačios, kad neprasivertų.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 22-26) matyti, kad apie įsibrovimą į M. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 29 d. policijos pareigūnams pranešė M. N., kuri nurodė, kad įsibrauta buvo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 27 d. 13 val. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. 10 val. 42 min. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra aptvertas tvora, namo dvejos durys be įsilaužimo žymių, užrakintos, matosi išdaužtas rūsio lango stiklas, užkaltas su kartonu nuo keliuko pusės. Langas iš kiemo pusės yra praviras, į tarpą įdėta sulankstytas popierius, langas neuždarytas, tik privertas, neišdaužtas. Įėjus į namo vidų per iš kiemo pusės esančias duris, rūsyje matosi sulaužytos kartoninės durys, užlipus laiptais į namo pirmą aukštą, dešinėje esančiame kambaryje matosi pravira rūbų spinta, šalia netvarkingai padėti rūbai. Įėjus į kitą kambarį, matosi ant lovos netvarkingai padėta patalynė ir plastmasiniai buteliai, ant lovos yra rankšluostis, galimai išteptas krauju, ir dėžutė su papuošalais, ištepta krauju. Namo virtuvėje ant stalo ir šiukšlių dėžėje yra tuščių alkoholio butelių, namo antrame aukšte esančiame kambaryje spintos durys pravertos, matosi sukabinti įvairūs rūbai.

Foto nuotraukose užfiksuotas išdaužtas namo langas, šiukšlių dėžė su tuščiais buteliais, lova, ant kurios mėtosi tušti buteliai, padėtas rankšluostis, papuošalų dėžutė su galimai kraujo dėmėmis, atidarytos spintos, kuriuose sudėti įvairūs rūbai (b. l. 27-31).

Įvykio vietos apžiūros metu padarytos dvi nuoplovos su krauju nuo papuošalų dėžutės ir butelio, paimti pirštų antspaudai nuo alkoholinio gėrimo stiklinio butelio, rasto šiukšlių dėžėje, paimtas rankšluostis su galimai kraujo dėmėmis, cigaretės „Philips Moris“ nuorūka (b. l. 25).

Iš 2015-11-20 Telšių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto išvados (b. l. 40-41) matyti, kad, atlikus daktiloskopinį tyrimą, nustatyta, jog du rankos pirštų pėdsakai, paimti 2015-09-29 įvykio vietos apžiūros metu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), asmens identifikavimui tinkami.

Iš 2017-06-12 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados (b. l. 4546) matyti, jog objektų tyrimo metu nustatyta, kad ant dviejų tamponų su nuoplovomis ir rankšluosčio, paimtų 2015-09-29 apžiūrint įvykio vietą Kelmėje, Laisvės g. 2, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant cigaretės nuorūkos, paimtos 2015-09-29 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su genotipu vyro, kurio kraujo rasta ant dviejų tamponų su nuoplovomis ir rankšluosčio.

2017 m. vasario 22 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro informacijoje (b. l. 50) nurodyta, kad vyro kraujo ir biologinių pėdsakų, rastų ant dviejų tamponų su nuoplovomis ir cigaretės nuorūkos, paimtų 2015-09-29 apžiūrint įvykio vietą Kelmėje, Laisvės g. 2, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti – E. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados (b. l. 9293) matyti, kad buvo paimtas E. B. seilių pavyzdys DNR lyginamajam tyrimui atlikti, atlikus DNR tyrimą nustatytas E. B. genotipas. Sugretinus atliktų tyrimų rezultatus nustatyta, kad ant dviejų tamponų su nuoplovomis ir rankšluosčio, paimtų 2015-09-29 apžiūrint įvykio vietą Kelmėje, Laisvės g. 2, rasto vyro kraujo bei ant cigaretės nuorūkos, paimtos 2015-09-29 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas (žiūrėti 2016-01-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(6432)-IS183) sutampa su E. B., a. k. (duomenys neskelbtini). Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000008 procento.

Iš Šiaulių apskrities VPK kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados (b. l. 103-105) matyti, kad atlikus daktiloskopinį tyrimą, nustatyta, kad rankos pirštų pėdsakai, kurie buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), palikti E. B.

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad būtent kaltinamasis E. B. padarė jam inkriminuotą veiką – neteisėtai, t. y. be savininkės žinios, pateko į gyvenamąjį namą, kuriame radęs alkoholinių gėrimų, juos suvartojo, pasisavino sidabrinę grandinėlę, tokiu būdu neteisėtai užvaldė svetimą turtą. Kaltinamasis neneigė, kad pažinojo M. R. ir jos brolį, lankėsi jų namuose, dirbo kai kuriuos ūkio darbus jiems esant, jam buvo žinoma, kad M. R. dirba užsienyje. Iš liudytojos M. N. parodymų, įvykio vietos metu užfiksuotų aplinkybių, foto nuotraukų, paliktų pėdsakų – kraujo dėmių matyti, kad E. B. įsibrovęs į M. R. namą kurį laiką, galimai kelias dienas, čia gyveno – gėrė įvairius gėrimus, rastus name, valgė, miegojo. Kaip matyti iš paties kaltinamojo paaiškinimų, 2015 metų vasarą-rudenį jis niekur nedirbo, nuolatinės gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturėjo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad būtent toks kaltinamojo gyvenimo būdas atsitinka jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Objektyvūs daktiloskopiniai, DNR tyrimai patvirtina E. B. įsibrovimą į M. R. namus ir vagytės faktą. Jo kraujo dėmių rasta ant papuošalų dėžutės, pirštų antspaudų - ant tuščio alkoholinio gėrimo butelio, jo seilių rasta ant name rastos cigaretės nuorūkos. Abejoti specialistų išvadomis teismas neturi pagrindo. Nukentėjusioji M. R. civilinio ieškinio nepareiškė, aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas jai apkalbėti E. B., nurodyti didesnę nei nusikalstamais veiksmais padarytoji žala, nenustatyta. Pagrobtų daiktų nebėra – alkoholiniai gėrimai suvartoti, grandinėlė nesurasta, todėl nustatyti jų vertės nėra galimybės. Nukentėjusiosios nurodyta sunaudotų alkoholinių gėrimų ir pagrobtos sidabrinės grandinėlės vertė nėra didelė, be to, pagrobto turto vertė įsibrovimo į patalpą atveju nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl laikytina, kad nukentėjusios nurodyta neteisėtais veiksmais jai padaryta žala yra reali.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (b. l. 130-131), tačiau būdamas jauno ir darbingo amžiaus jis niekur nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje (b. l. 149, 150), turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už dviračio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 148). Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir tai buvo tik loginis jo netinkamai vesto gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Jo padaryta nuskalstama veika priskirta apysunkių nusikaltimų kategorijai, jis kaltės nepripažino, neteisėtais veiksmais padarytos žalos neatlygino. Šiuo metu jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimą. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, už padarytą vagystę jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai užvaldyto turto vertė nėra didelė, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, todėl parinkus griežčiausią bausmę, jos dydis skiriamas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal tas pačias BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles (kai bausmė skiriama už kelias nusikalstamas veikas) skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. 2017 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu kaltinamasis E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kadangi svetimo turto vagystė, įsibrovus į gyvenamąją patalpą padaryta iki 2017 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio priėmimo, todėl paskyrus bausmę už vagystę, bausmė bendrinama BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą E. B. jau nuteistas, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta veika – apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), jo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 13 d., į bausmės laiką įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal 2017 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. B. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- rankšluostį su kraujo dėmėmis, cigaretės „Philips Moris“ nuorūką, padarytas dvi nuoplovos su krauju nuo papuošalų dėžutės ir butelio, saugomus Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, sunaikinti;

- daktiloskopines plokšteles ir lyginamuosius pavyzdžius saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam E. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.