Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, prieš tai gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 15 metų laisvės atėmimo bausme,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

O. Ž. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2025 m. sausio 26 d. apie 13⁰⁰ val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, esančio adresu Trakų g. 10, Šiauliuose, gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė vieną smūgį nuketėjusiajam G. A. į kairės pusės veido sritį ir padarė nubrozdinimą kairėje veido pusėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis O. Ž. kaltę pripažino ir paaiškino, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime atliko laisvės atėmimo bausmę, po įvykio buvo pervežtas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą. Šiaulių kalėjime kalėjo (duomenys neskelbtini) kameroje su kitais trimis asmenimis, iš kurių vienas buvo G. A.. Įvykio dieną kaltinamasis išėjo paskambinti. Grįžęs į kamerą, rado apdergtą tualetą. Išsiaiškino, kad netvarką po savęs paliko nukentėjusysis. Kaltinamasis nuėjo pažadinti G. A., kad išvalytų. G. A. tris kartus sakė sutvarkyti tualetą, tačiau pastarasis atkirto: „Man neįdomu, jūs tvarkykitės.“ Kaltinamasis įlipo į G. A. lovą ir keliu užspaudė jam pažeistą akį, kita ranka smogė į veidą. G. A. išspyrė kaltinamąjį iš lovos. Kaltinamasis nutraukė lovos antro aukšto fanierą su čiužiniu. Prasidėjo muštynės. Netrukus į kamerą atėjo pareigūnai ir juos išskyrė. Pareigūnai G. A. liepė susirinkti daiktus ir išplauti tualetą, po to jį iškėlė į kitą kamerą. Kaltinamasis liko toje pačioje ((duomenys neskelbtini)) kameroje. Anot kaltinamojo, po muštynių ant jo veido ir nugaros buvo rasti sužalojimai. Mano, kad kitaip nebuvo įmanoma pasielgti šioje konfliktinėje situacijoje.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis ir/ar jo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 26 d. įtariamuoju apklaustas O. Ž. kaltę pripažino.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas N. L. 2025 m. sausio 26 d. parašė tarnybinį pranešimą Nr. SV-24-2486 bei pridėjo sąrašą asmenų, kurie 2025 m. sausio 26 d. buvo laikomi (duomenys neskelbtini) kameroje.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas T. S. 2025 m. sausio 26 d. parašė tarnybinį pranešimą „Apie nuteistojo ar suimtojo sužalojimą“ Nr. SŽ-24-13.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja K. N. 2025 m. vasario 4 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl tikslingumo pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu“.

Nukentėjusysis (nuteistasis) G. A. 2025 m. sausio 26 d. rašytiniame paaiškinime Nr. SV-24-2481 nurodė, kad yra neagresyvus, prieš nieką nesmurtavo.

Įtariamasis (nuteistasis) O. Ž. 2025 m. sausio 26 d. rašytiniame paaiškinime Nr. SV-24-2482 teigė, kad G. A., nuėjęs į tualetą atlikti gamtinių reikalų, apdergė tualetą. Pamatęs tai, paprašė G. A. sutvarkyti tualetą. G. A. atsakė necenzūriniais žodžiais. Dar kartą paprašius susitvarkyti, G. A. išlipo iš lovos ir smurtavo prieš jį.

Liudytojas (nuteistasis) E. B. 2025 m. sausio 29 d. rašytiniame paaiškinime Nr. SV-24-2483 rašė, kad G. (A.), atlikdamas gamtinius reikalus, apdergė tualetą ir nuėjo atsigulti. Į kamerą grįžęs O. (Ž.) pastebėjo apdergtą tualetą ir paprašė G. sutvarkyti jį, bet šis išplūdo O. necenzūriniais žodžiais. O. dar kartą pakartojus prašymą, G. nulipo (nuo lovos) ir smogė O. kelis kartus. Muštynes nutraukė į kamerą atėjęs pareigūnas. G. buvo išvestas iš ((duomenys neskelbtini)) kameros.

Liudytojas (nuteistasis) N. G. 2025 m. sausio 26 d. rašytiniame paaiškinime Nr. SV-24-2484 tvirtino, kad konflikto nematė, nes buvo išėjęs dirbti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo slaugytoja R. L. 2025 m. sausio 26 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. ŠK(26-53)17 su schema ir Fotonuotraukoje užfiksuoti G. A. padarytas sužalojimas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo slaugytoja R. L. 2025 m. sausio 26 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. ŠK(26-53)18 su schema užfiksavo O. Ž. padarytą sužalojimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 31 d. apklausti liudytojas E. B.; 2025 m. vasario 3 d. – liudytojai M. B. ir N. L..

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2025 m. vasario 3 d. protokole nurodoma, kad Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas L. V. pateikė kompaktinį diską su 2025 m. sausio 26 d. darytais vaizdo įrašais iš vaizdo registratorių Nr. 51 ir Nr. 53.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. vasario 26 d. protokole su foto lentelėmis aprašyta Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto L. V. pateikto kompaktinio disko su 2025 m. sausio 26 d. darytais vaizdo įrašais iš vaizdo registratorių Nr. 52 ir Nr. 53 apžiūra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas H. D. 2025 m. vasario 13 pateikė išvadą Nr. G182/2025(04) dėl nukentėjusiajam G. A. padaryto sužalojimo masto ir mechanizmo.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradėtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. Steponavičiūtės 2025 m. vasario 5 d. reikalavimu. Prokuroro reikalavimas grindžiamas tuo, kad valstybės institucijos turi užtikrinti nelaisvėje laikomų asmenų saugumą, užkardyti smurto tarp nuteistųjų eskalavimą ir užkirsti kelią iš to kylantiems padariniams visuomenei.

Kaltinamojo gynėjo advokato A. Kazakevičiaus manymu, nebuvo pagrindo prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą pagal savo reikalavimą, nes neegzistuoja viešasis interesas ar valstybinis poreikis. Nukentėjusysis yra psichiškai sveikas, bendrauja, neturi teksto suvokimo problemų ir buvo pajėgus išreikšti savo valią, pateikdamas pareiškimą raštu arba žodžiu. Todėl laiko, kad prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo procesiškai nepagrįstas, o baudžiamoji teisena negalima.

BPK 167 straipsnio 1-2 dalys numato, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje [...], ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. Jeigu minėtos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu.

Iš priešpriešinės baudžiamosios bylos Nr. 1-894-1002/2025 žinoma, kad nukentėjusysis 2023 m. kovo 17 d. ir 2025 m. sausio 3 d. buvo gydytas (duomenys neskelbtini). Nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Jis periodiškai lankosi pas (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas vaistais. (informacinės teismų sistemos LITEK‘o duomenys).

Iš to, kas nurodyta, daroma išvada, kad nukentėjusysis dėl riboto socialinio elgesio suvokimo yra pažeidžiamas proceso dalyvis, todėl, nors ir remiantis kitais argumentais, ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galėjo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. Tokiu atveju kaltinamojo gynėjo teiginiai apie baudžiamojo proceso dėl nukentėjusiojo sužalojimo neteisėtumą atmetami.

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, teismas sprendžia, kad smurtiniai kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuojama kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų (BK 140 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nedirba ir neturi oficialaus darbo stažo, nes, tik sulaukęs 18 metų, buvo suimtas už kvalifikuotą nužudymą. Lietuvos kalėjimų tarnybos specialistė A. Ū. 2025 m. kovo 8 d. kaltinamojo charakteristikoje nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. jis baustas drausmine tvarka už pareigūno reikalavimų nevykdymą. Skatintas nebuvo. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. NĮ-24-766 yra įrašytas į linkusių užpulti asmenų įskaitą ir 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. NĮ-24-765 įrašytas į asmenų, linkusių pabėgti, įskaitą. Kaltinamajam neribotai nustatytas (duomenys neskelbtini). Su kalėjimo personalu bendrauja noriai ir mandagiai, laikosi taisyklių. Gerai įsisavino vidaus tvarkos taisykles ir rodo norą laikytis tvarkos įstaigoje. Su kartu gyvenančiu nuteistuoju sutaria gerai, konfliktinių situacijų nekyla. Buityje tvarkingas, rūpinasi asmenine higiena ir aplinka. Yra pakankamai motyvuotas dalyvauti pozityvaus užimtumo užsiėmimuose. Nors kaltinamasis įstaigoje buvo tik trumpą laiką, tačiau dėl jo elgesio problemų nekyla.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus Sveikatos priežiūros administratorė M. K. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ rašė, kad kaltinamasis 2024 m. balandžio 11 d. gydytas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, periodiškai lankosi pas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), esant indikacijoms skiriamas tęstinis medikamentinis gydymas. Jis nedalyvauja farmakoterapijoje opioidiniais vaistais (Metadono) programoje, opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas neskirtas. 2021-2022 m. 3 kartus baustas administracine tvarka už važiavimą autobusu be bilieto. Baudas sumokėjo. Galiojančių nuobaudų neturi. 2023 m. lapkričio 8 d. teistas už nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis atitinka BK 27 straipsnio 1 dalies sąlygas: teistas už tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kaltinamojo asmenybę (linkęs smurtauti), nusikaltimo pobūdį (nusikaltimas žmogaus sveikatai), sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas aplinkybes, teismas pripažįsta kaltinamąjį recidyvistu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog ją padaręs gailisi; veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 ir 6 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes: priežastį (menkavertė), eigą, būdą (primityvus), nukentėjusiųjų skaičių (vienas), pasekmes (nežymus sveikatos sutrikdymas), biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį parinkdamas minimalų (BK 50 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, tarpusavyje subendrinta bausmė mažinama trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu skirtos ir iki šiol neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Kaip minėta, kaltinamasis įkalinimo įstaigoje įvykdė nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, tokiu atveju teismas nemato galimybių pasiekti bausmės tikslų be realaus bausmės atlikimo ir netaiko laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto.

V. Dėl gynimo išlaidų atlyginimo (ne)priteisimo

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas A. Kazakevičius.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. gegužės 7 d. pažyma prašė priteisti iš kaltinamojo 272,94 € išlaidų, apskaičiuotų kaupiamuoju būdu, už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Kaltinamasis pajamų neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę, o gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (pagal analogiją BPK 51 str. 1 d. 7 p.), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (BPK 106 str. 2 d.).

VI. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: optinė duomenų laikmena su vaizdo įrašais iš vaizdo registratorių Nr. 52 ir Nr. 53, prisegta prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) recidyvistu.

O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo nuosprendžiu O. Ž. skirtą sumažintą 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu skirta ir iki šiol neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 12 metų 2 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2025 m. birželio 13 d.

Nepriteisti iš O. Ž. 272,94 € išlaidų už gynėjo advokato A. Kazakevičius jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: optinę duomenų laikmeną su vaizdo įrašais iš vaizdo registratorių Nr. 52 ir Nr. 53, prisegtą prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o laisvės atėmimo bausmę atliekančio O. Ž. per 20 d. nuo nuosprendžio patvirtinto nuorašo įteikimo jam gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.