Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalis dalinio ir visiško sudėjimo būdais subendrinta su nuosprendžiu A. M. paskirtos bausmės dalimi ir A. M. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Nustatyta bausmės pradžią laikyti nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2019 m. kovo 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad 100 MGL (3 766 Eur) bauda šiuo metu išieškoma priverstinai (bausmę vykdo antstolė V. Š.), nebenustatytas terminas nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos dalies vykdymas pakartotinai nebenukreiptas antstoliui. Nustatyta, kad tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintos 100 MGL (3 766 Eur) baudos dalį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis A. M. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau prašo sušvelninti bausmę.

7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8. BK 242 straips nyje nustatyta baudos arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į tai, kad A. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, į nuteistojo asmenybę – jog teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 52–62), būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį nusikaltimą, o tai laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis), naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 63–77), nedirbantis (b. l. 78), išregistruotas iš Užimtumo tarnybos (b. l. 79), prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys (bauda, laisvės apribojimo, arešto bausmės), tačiau jis savo nusikalstamo elgesio nekeitė, padarė naują nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako, todėl, aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas A. M. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas jos dydį nustatė artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, nurodytam straipsnio sankcijoje. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

9. Pažymėtina ir tai, kad A. M. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. M. paskirta galutinė bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Apeliantas savo skunde nurodo, kad atlikinėja bausmę nuo 2019 m. sausio 16 d., todėl bausmės pradžią prašo skaičiuoti nuo minėtos datos. Prašymas bausmės pradžią skaičiuoti ne nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. kovo 27 d., o nuo – 2019 m. sausio 16 d. yra nepagrįstas. 2019 m. sausio 16 d.–2019 m. kovo 27 d. laikotarpis buvo įvertintas, įskaitant kaip atliktą bausmę, todėl prašymas bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. sausio 16 d. reikštų pakartotinį atliktos bausmės įskaitymą. Pagal teismų praktiką paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pažymėtina, kad keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinant pagal BK 64 straipsnio nuostatas, jau atliktos bausmės dalis nėra dar kartą įskaitoma ar bendrinama kartu su kitomis bausmėmis, nes yra bendrinamos tik neatliktos bausmės dalys, todėl ir bausmės vykdymo pradžia yra laikytina nuosprendžio, kuriuo buvo subendrintos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskelbimo diena, o šiuo atveju tai yra 2019 m. kovo 27 d.

10. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. nurodo, kad turi neįgalumą, tris vaikus, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. kovo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam A. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmę, laikėsi BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir sušvelninti jam skirtą bausmę, kaip to skundu prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.