Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje P. L. (P. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

P. L. tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. liepos 27 d., apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo nuosavybės teise jam priklausantį automobilį „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą dieną alkoholį vartojo namuose, gėrė vienas degtinę. Išgėrė butelį degtinės, 0,5 l. talpos. Pro buto balkono langą pamatė, kad namo kieme atsilaisvino laisva vieta automobiliui, dėl ko jis nutarė perstatyti savo automobilį į kitą vietą, nes toje vietoje, kur stovėjo jo automobilis, visą laiką varnos išpurvina automobilį. Kol atbulomis stūmėsi savo automobilį, kliudė kitą automobilį „Golf“, valst. Kliudė vieną automobilį. Namo kieme jam nepažįstamas vyras iš užvedimo mechanizmo ištraukė raktelius ir perdavė kitam kaimynui. Kaimyno duomenų pasakyti negali, nežino. Automobilyje alkoholio nevartojo. Į įvykį labai greitai atvyko policijos pareigūnai ir laukė tralo. Raktelių nuo automobilio jam niekas negrąžino. Vairuotojo pažymėjimo šiuo metu neturi, nes VĮ „ Regitra“ darbuotoja jam paaiškino, kad kol nepadengs antstoliui įsiskolinimų, jam nebus išduotas vairuotojo pažymėjimas. Dėl pažeidimo labai gailisi.

Liudytoja L. V. tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 27 d. būnant namuose, (duomenys neskelbtini), pro atidarytą balkono langą, priešais (duomenys neskelbtini), išgirdo trenksmo garsą ir pažiūrėjusi pro balkono langą pastebėjo automobilių stovėjimo aikštelėje judantį pilkos spalvos automobilį „Hyundai“ šalia savo automobilio „VW Polo“. Netrukus pastebėjo, kaip minėtas, pilkos spalvos automobilis, pradėjo judėti atbulomis ir kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį kitą sidabrinės spalvos automobilį „Toyota“. Už automobilio „Hyundai“ vairo pastebėjo sėdintį kaimyną, kuris gyvena jos name. Tuomet iš karto nufotografavo telefonu visą įvykį ir skambino bendruoju pagalbos telefonu. Tuo metu, kai darė įvykio nuotraukas, pastebėjo kaip prie automobilio „Hyundai“ priėjo jai iš matymo nepažįstamas asmuo. Nusileidusi iki minėtos automobilio stovėjimo aikštelės pastebėjo, kaip minėtas asmuo, priėjo prie „Hyundai“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atidaręs automobilio vairuotojo pusės dureles ištraukė iš ten esančius automobilio raktelius. Priėjęs prie jos asmuo paklausė, ar jai priklauso automobilis „VW Polo“. Atsakius teigiamai, padavė automobilio „Hyundai“ raktelius ir išėjo. Kadangi pasiliko stovėti kartu su iš išvaizdos neblaiviu asmeniu, kurį iš matymo žino, nes gyvena tame pačiame name, nuėjo iki kaimynų palaukti kol atvyks policijos pareigūnai. Apžiūrėjus savo automobilį „VW Polo“ pastebėjo, kad yra apgadintas užpakalinės kairės pusės bamperis. Šį kaimyną dažnai mato neblaivų.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. liepos 27 d., apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini), P. L., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai policijos pareigūnų neblaivumo patikrinimo metu alkotesteriu pirmu pūtimu nustatė 2,24 prom. girtumo laipsnį, o antru pūtimu – 2,28 prom. girtumą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini). Taip pat apžiūrėtas automobilis „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti išoriniai automobilio sugadinimo požymiai: priekinis kairės pusės sparnas, bamperis, užpakalinės dešinės pusės bamperis, automobilio kėbulas su smulkiais kėbulo įbrėžimais.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja L. V. e. paštu atsiuntė mobiliojo ryšio telefonu padarytas nuotraukas iš įvykio vietos.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu perklausyti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateikti garso įrašai,. Juose L. V. pranešė, jog automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė aikštelėje, važiuodamas atbulomis, du kitus automobilius. Pranešėja įtaria, kad „Hyundai“ vairuotojas gali būti neblaivus. Be to, buvo gautas antras skambutis iš praeivio, kuris informavo BPC, kad matė, kaip neblaivus ar pasimetęs asmuo, vairuodamas automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kieme įvažiavo į kito kaimyno mašiną.

Iš alkotesterio kvitų matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0202 (patikros sertifikato Nr. 2267347, galioja iki 2025 m. spalio 27 d.) P. L. 2025 m. liepos 27 d. 19.04 val. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,24 prom. girtumas, antro tikrinimo metu 19.23 val. nustatytas 2.28 prom. girtumas.

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra P. L..

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...>.

Byloje surinktų minėtų įrodymų visuma, t. y. paties P. L. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, išsamūs liudytojos L. V. tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo tyrimo metu buvo perklausyti BPC pateikti garso įrašai, AB „Regitra“ duomenų bazės išrašas ir alkotesterio kvitai patvirtina, kad P. L. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai įrodo, jog P. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, P. L. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo, esant galimybei, skirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo laikotarpį.

P. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, todėl negali būti vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skirdamas bausmę kaltininkui teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo.

P. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą eismo saugumo srityje, praeityje teistas du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau jo atžvilgiu teistumas yra išnykęs, per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas šešis kartus, turi galiojančių nuobaudų, baudų nėra sumokėjęs. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. P. L. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, byloje nėra duomenų apie registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltininko gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre byloje nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokurorės prašomo dydžio arešto bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam P. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija).

Teismas nustatė, kad P. L. praeityje jau du kartus buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Kita vertus, duomenų apie naujus, kaltinamojo atžvilgiu pradėtus, ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė atidėti bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamajam paskyrus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos arešto bausmės vykdymas kaltinamajam atidedamas maksimaliam 1 (vienerių) metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus P. L. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju P. L. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau vadovaujantis teismų praktika šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas.

Kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu prašė skirti kuo trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad P. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, gailėjosi, įvykio metu jo neblaivumo laipsnis buvo vidutinis, vairuodamas neblaivus apgadino kitas transporto priemones, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai dėl analogiško nusikaltimo padarymo teisė vairuoti buvo atimta, dėl ko, teismo vertinimu, P. L. skirtinas prokurorės prašomas, tačiau vidurkio dydį atitinkantis (skaičiuojant nuo vienerių iki septynerių metų) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, konfiskuotinu laikomas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltininkui P. L. nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise pagal AB „Regitra“ duomenis priklauso pačiam kaltininkui. Nustatytina, kad automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjai. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Kaltininkas P. L. pagal jį charakterizuojančius duomenis ilgą laikotarpį piktnaudžiauja ir turi problemų dėl savo elgesio vartojant alkoholį, kadangi asmuo trečią kartą nuteisiamas dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviu. Dėl to P. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos programoje, kuris turi būti įvykdytas per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

P. L. tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintinos, kaip nebereikalingos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. iki 2026 m. vasario 6 d. apribotos P. L. nuosavybės teises į transporto priemonę – (keleivinį automobilį) „Hyundai i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir nustatytas visiškas laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas, t. y. draudžiant turtu naudotis, disponuoti ir valdyti. Turto saugotoju paskirtas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrius. Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

P. L. (P. L.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu P. L. skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 8 punktu, 7 dalimi, P. L. arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, bet įpareigojant P. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu P. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi iš P. L. konfiskuoti automobilį „Hyundai i30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu P. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą keleiviniam automobiliui „Hyundai i30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) – palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

1) susisiekti su probacijos tarnyba Vilniuje (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. Nr. +370 672 94 080, +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt) per penkias darbo dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame jo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.