- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-989-256-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Švedienė (pirm.)
- Nuteistasis
- Č. R.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. R. (Č. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nuosprendžio, kuriuo Č. R. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 228str. 2d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš V. D.) - atėmimu teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas 1 metams;
pagal BK 228str. 2d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš Y. S.) - atėmimu teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas 1 metams 1 mėnesiui;
pagal BK 228str. 2d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. F.) - atėmimu teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas 1 metams 2 mėnesiams;
BK 228str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš V. A.) - atėmimu teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas 1 metams 3 mėnesiams;
BK 228str. 2d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš S.Danilchenko) - atėmimu teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas 1 metams 4 mėnesiams.
Bausmes subendrinus BK 63str. 1, 4d. tvarka galutinė nustatyta atėmimas teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas 4 metams.
Vadovaujantis BK 72 str. konfiskuota Č. R. turto už 68.00 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. R. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 „Vilnius-Polockas" tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio pasieniečiu, 2008-07-02, apie 05.33 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-l0 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš transporto kompanijos ,,Kalita-balt" vairuotojo V. D. neteisėtai priėmė 40 lt, įdėtus i Baltarusijos Respublikos piliečio pasą MP 2363396, kurį jis pateikė Č. R. įvažiavus į Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio Man, valstybinis numeris M972XP39 bei puspriekabės, valstybinis numeris A1181A-2, transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. l d. l p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas -laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.
Jis nuteistas ir už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 „Vilnius-Polockas" tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154 sargybų būrio pasieniečiu, 2008-07-07, apie 00.43 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš individualios įmonės „D. S. Aleksandrovič" vairuotojo Y. S. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijas rublių, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-07 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių - 9,30 lito, sudaro 9 Lt 30 cnt., įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą 70 0285544. kurį jis pateikė Č. R. įvažiavus į Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio Renault Magnum, valstybinis numeris O150AY39, bei puspriekabės, valstybinis numeris AE049139, transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus, šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p,. 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. l p.. 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos.
Č. R. nuteistas ir už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 „Vilnius-Polockas" tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio pasieniečiu, 2008-07- 07, apie 01.10 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš individualios įmonės „Funk" vairuotojo A. F. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-07 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių - 9,30 lito, sudaro 4 Lt 65 cnt., įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą KH 51 Nr. 2989107, kurį jis pateikė Č. R., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio Iveco, valstybinis numeris H996OY39, ir puspriekabės, valstybinis numeris HM06691, transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.. 3 p., 4 p.. 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. l p., 4 p.. 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, lai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos.
Č. R. nuteistas ir už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 „Vilnius-Polockas" tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio pasieniečiu, 2008-07-17 apie 06.31 val. grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos Įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš uždarosios akcinės bendrovės „Rateks" vairuotojo V. A. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-17 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių - 9,36 lito. sudaro 4 lt. 68 cnt., įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą 52 0007488, kurį jis pateikė Č. R. įvažiavus į Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio Renault Priemium, valstybinis numeris H480BT39, bei puspriekabės Samro, valstybinis numeris AE 121539, transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus, šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p.. 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. l p.. 4 p.. 5 p. numatytas pareigūno pareigas- laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymu viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veikios principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.
Jis nuteistas dar ir už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone. Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 „Vilnius-Polockas'' tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio pasieniečiu, 2008-07-20, apie 16.36 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. Vlll-1996 19 str. 2 d, reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš ribotos atsakomybės akcinės bendrovės „.Vezdechod" vairuotojo S.Danilchenko neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-20 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių - 9,37 lito, sudaro 9 Lt 37 ct., įdėtus i Rusijos Federacijos piliečio pasą 52 0001570, kurį jis pateikė Č. R. įvažiavus i Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio Renault Magnum, valstybinis numeris H197HM39, bei puspriekabės, valstybinis numeris TMY7299I, transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus, šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.. 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. l p.. 4 p.. 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami Įstatymu viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas neišsiaiškino aplinkybių, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, neteisingai remiantis liudytojų V. D., Y. S., A. F., V. A., S. D. parodymais. Buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialiąja tvarka bei slaptas patekimas į Lavoriškių pasienio kontrolės punkto patalpas, tačiau nutarčių prokuroras į bylą neįdėjo. Teismas neišreikalavo išslaptinti ir pateikti į baudžiamąją bylą apžiūrai operatyvinio sekimo bylą „Magistralė“, iš kurios būtų aišku, kad operatyvinis tyrimas buvo atliekamas neteisėtai. Į ikiteisminio tyrimo bylą prokuroras įdėjo tik 2008-05-20 tarnybinį pranešimą „Dėl duomenų, gautų atliekant operatyvinius veiksmus“, o techninių priemonių panaudojimo protokolų bei laikmenų su garso ir vaizdo įrašais į bylą nepateikė. Iš bylos matyti, kad buvo nutarta išslaptinti ir sankcionuoti neteisėtai gautus duomenis, juos panaudojant ikiteisminiame tyrime. Teismas buvo subjektyvus, kadangi nesiekė išreikalauti ir prijungti prie bylos dokumentus, nurodytus R. B. 2008-05-22 tarnybiniame pranešime ir neteisingai vadovavosi įstatymais, šiurkščiai pažeidė konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Apelianto atžvilgiu nebuvo priimta nutarčių taikyti operatyvinio tyrimo veiksmus, todėl nustačius, kad operatyvinis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, visa surinkta informacija nelaikytina įrodymu. Slapta kamera buvo įmontuota neteisėtai ir ne ten, kur sankcionavo teismas, o būtent Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, teismas klaidingai padarė išvadą, kad Lavoriškių užkarda ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktas yra tas pats objektas arba vienas kitam priklausantys. Kad Lavoriškių užkarda kaip objektas yra ne tas pats kas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas, patvirtina dokumentai, Lietuvos Respublikos vyriausybės, susisiekimo ministro įsakymai, Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklės, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas ir t.t. Slapti vaizdo ir garso įrašai, kuriais grindžiami kaltinimai, yra gauti neteisėtais būdais, jais negalima vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Slaptai buvo klausomasi pokalbių nesant išklotinių ar nutarčių jas sunaikinti. Teismas neteisingai nurodė, kad minėtų liudytojų parodymai yra įrodymų šaltinis, jie yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja. Nuteistasis nurodo teisės aktus, kuriais vadovaujantis liudytojai turėjo būti teismo ar prokuratūros prašymu paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje kaip paieškomi asmenys, siekiant juos apklausti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesikreipė į Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinį skyrių dėl oficialios liudytojų paieškos, be teismo ar prokuratūros prašymo įvedė jų duomenis į VSATIS duomenų bazę, taip juos sulaikydami Lietuvos pasienio kontrolės punktuose. Jis nebuvo supažindintas su filmuota vaizdo medžiaga nei VSAT, nei teismo posėdyje, nors prašė tai padaryti, o liudytojams buvo parodyta filmuota medžiaga iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Gynėjas kreipėsi į teismą su prašymu pakartotinai iškviesti liudytojus vairuotojus, į ką prokuroras atsakė, kad nėra pagrindo ir būtinybės, kadangi pastarieji davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius Č. R. kaltę, tiek atskirai kiekvieną, tiek visumoje, ir padarė teisingą išvadą, kad jis padarė penkis inkriminuotus nusikaltimus.
Apeliantas nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinėje buvo tiriama operatyvinio sekimo byla apie galimas nusikalstamas veikas, susijusias su piktnaudžiavimu bei kyšininkavimu. Tyrimo objektai buvo keturi Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pareigūnai, tarp kurių nuteistojo nebuvo. Minėtoje OSB 2008-04-16 Vilniaus apygardos teismas nutartimis sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialiąja tvarka tik tų keturių pareigūnų atžvilgiu, todėl VSAT Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnai apelianto atžvilgiu pradėjo neteisėtą operatyvinį tyrimą, kurio metu surinktus duomenis nutarė išslaptinti ir sankcionuoti pagal BPK, t.y. neteisėtai gautus duomenis nutarė panaudoti ikiteisminiame tyrime. Apeliantas nepagrįstai mano, kad taikant minėtus būdus surinkta informacija neturi būti įrodymais byloje.
Operatyvinės veiklos įstatymas reglamentuoja nusikalstamų veikų išaiškinimą, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymą (OVĮ 1 str., 5 str.). Operatyvinės veiklos subjektai, teisėtai vykdydami operatyvinę veiklą, gavę informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, privalo imtis įstatymuose nustatytų priemonių tinkamai ir laiku atskleisti nusikalstamas veikas, išaiškinti tokias veikas padariusį asmenį. Tais atvejais, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK atskiruose straipsniuose, atliekamas operatyvinis tyrimas (OVĮ 9 str.). Ikiteisminis tyrimas pradedamas tuo atveju, kai operatyvinės veiklos subjektai, veikdami pagal OVĮ, nustato pakankamai duomenų, išsamiai apibūdinančių nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius.
Iš byloje esančio VSAT pareigūno R. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad OSB, sąlyginiu pavadinimu „Magistralė“, atliekant sankcionuotus operatyvinius veiksmus, buvo gauta informacijos apie Lavoriškių užkardos pareigūnų, tame tarpe ir Č. R., daromas nusikalstamas veikas. Pranešime nurodoma, kad OSB surinktos informacijos pakanka dėl tolimesnių veiksmų atlikimo pagal BPK nustatytą tvarką, todėl darytina išvada, kad operatyvinio tyrimo etape nustatyta, kad nuteistojo veiksmų tyrimas bus vykdomas ne pagal OVĮ reglamentuotas procedūras, o taikant kitas procesines prievartos priemones pagal baudžiamąjį procesą. Taigi atmestinas apelianto teiginys, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtas operatyvinis tyrimas. 2008-05-22 tarnybiniame pranešime nurodytas ikiteisminio tyrimo turinys - BK 225, 228 str. numatytų nusikalstamų veikų tyrimas ir jo apimtys subjektų atžvilgiu, be kitų pareigūnų galimai nusikalstamų veikų, buvo tiriama ir Č. R. veika. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pradėjimo vada ir pagrindas atitiko įstatyme keliamus reikalavimus ir ikiteisminis tyrimas nuteistojo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, neprieštaravo BPK 166 str. reikalavimams.
Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, teismas privalo patikrinti ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Tačiau kaltinimas nuteistajam šioje byloje nebuvo grindžiamas duomenimis, kurie gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus. Visi ikiteisminio tyrimo duomenys, pagrindžiantys kaltinimą buvo gauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2008-05-30 nutartį. Č. R. yra nuteistas dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos jau po pradėto ikiteisminio tyrimo, t.y. 2008-07-02.
Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, nes netinkamai įvertino įrodymus, kurie buvo renkami atliekant slapto sekimo veiksmus, tačiau tš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas 2008-05-30 nutartimi leido Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnams Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose slapta kontroliuoti ir fiksuoti apelianto pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus ir slaptą kamerą leido įrengti Lavoriškių užkardoje. Apeliantas nurodo, kad visi duomenys, surinkti jo atžvilgiu Lavoriškių užkardoje pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2008-05-30 nutartį yra neteisėti, neatitinkantys BPK 20 str. 1 ir 4 d. keliamų reikalavimų. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2008-05-30 nutartimi buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pasieniečių, tame tarpe ir Č. R. atžvilgiu. BPK 158 str. ir 160 str. aiškiai apibrėžta, kokie duomenys turi būti nurodyti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir slapto sekimo. 2008-05-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos nutartyje asmuo, prieš kurį veiksmas bus atliekamas ar kuris bus sekamas, buvo apibūdintas tinkamai ir tiksliai: nurodytos nuteistojo pareigybės, vardas, pavardė ir asmens kodas. Nutartimi buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams slapta du kartus patekti į Lavoriškių užkardos tarnybines patalpas, jose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą. Nutartimi buvo leista Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose kontroliuoti ir fiksuoti nuteistojo Č. R. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus. Tokiu būdu Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2008-05-30 nutartimi buvo leidžiama slapta sekti konkretų asmenį – Č. R. jo darbo vietoje, t.y. Lavoriškių užkardoje(BPK 160 str. 1 d., 2 d.). Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnams sekamasis asmuo buvo žinomas iš anksto, todėl nebuvo procesinės būtinybės gauti teismo leidimą sekti konkretų objektą.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 11 straipsnyje yra nustatyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizacinė struktūra. Viena iš šios tarnybos organizacinės struktūros dalių yra užkarda (VSATĮ 11 str. 1 d. 4 p.). VSATĮ 16 str. tarnybos užkardą apibrėžia kaip rinktinės struktūrinį padalinį, įgyvendinantį nustatytas valstybės sienos apsaugos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo, teritorinės jūros dalyje, jūrų ar oro uoste. VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkarda kaip VSAT organizacinės struktūros dalis savo funkcijas ir uždavinius įgyvendina tame tarpe ir Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, šio punkto patalpos yra ir užkardos tarnybinės patalpos. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja 2008-05-30 nutartyje minimas patalpas siejo su jų priklausomybe VSAT struktūriniam vienetui-užkardai. Todėl šie apelianto argumentai neturi procesinės reikšmės. Nuteistasis pagal darbo vietą ir pareigas pagal Vilniaus rinktinės vado įsakymą yra Lavoriškių užkardos sargybų būrio pasienietis, o ne Lavoriškių SPP pasienietis.
BPK 160 str. norma neturi blanketinės teisės normos požymių, kurie reikalautų išsamiai apibūdinti sekimo objektus: asmenį ar transporto priemonę arba atskirą objektą. Įstatymas nereikalauja, kad sekamasis objektas būtų tiksliai apibrėžtas dar ir kituose teisės aktuose. Todėl apelianto teiginiai, kad Lavoriškių užkarda ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktas yra skirtingi objektai, nes teisės aktai nevienodai apibrėžia jų požymius, yra atmestini.
Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, nes liudytojai V. D., Y. S., A. F., V. A., S. D. davė parodymus apie tikėtiną jų dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 227str., ir negalėjo byloje būti liudytojais. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad minėtiems asmenims buvo daromas spaudimas, nes po atvesdinimo pas tyrėjus iš jų buvo paimami laisvos formos pareiškimai apie pareigūnų padarytas nusikalstamas veikas. Skundo argumentai, kad minėtų liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai taip pat yra atmestini. Pagal BPK 78 str. įtvirtintą nuostatą kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad minėti asmenys žinojo reikšmingas šiai bylai aplinkybes, todėl pagrįstai buvo šaukiami kaip liudytojai. Jie buvo apklausti laikantis visų BPK numatytų reikalavimų, o jų baudžiamosios atsakomybės klausimas nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku, jie buvo apklausti apie nuteistojo Č. R. veiksmus. Iš 2008-05-22 tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir nukreiptas ne minėtų vairuotojų, o pasieniečių, galimai padariusių nusikalstamas veikas, atžvilgiu. BPK 80str. 1d. 1p. nuostata taikoma tik asmenims, kurie duoda parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios yra pradėtas tyrimas.
Pažymėtina, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes tam tikrą pinigų sumą Lavoriškių užkardos pareigūnams, tame tarpe ir Č. R., vairuotojai davė ne savo iniciatyva, o dėl jiems primestos pačių pareigūnų sukurtos tvarkos, t.y. siekiant išvengti dirbtinai užtęsto dokumentų bei automobilio patikrinimo. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir tai, kad baudžiamojon atsakomybėn dėl analogiškų nusikalstamų veikų buvo patraukti 22 Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pasienio pareigūnai, dirbę Lavoriškių sienos perėjimo punkte. Tai patvirtina byloje esantys procesiniai dokumentai – tarnybiniai pranešimai, teismo nutartys, nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą Č. R. atžvilgiu.
Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojų parodymai kelia abejonių nes yra labai panašūs. Iš esmės visos Č. R. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės buvo identiškos–asmenys, kirsdami Lietuvos valstybės sieną per Lavoriškių PKP, Č. R. su dokumentais pateikdavo ir pinigus. Apeliaciniame skunde nurodyti liudytojų vairuotojų parodymų neatitikimai su kita bylos medžiaga nesumenkina šių duomenų įrodomosios vertėsį, nes visi parodymai iš esmės patvirtino Č. R. inkriminuotų nusikaltimų padarymą tiek juos vertinant atskirai, tiek kartu su kitais bylos duomenimis.
Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neteisėtai be teismo ar prokuratūros prašymo įvedė liudytojų vairuotojų duomenis į VSATIS duomenų bazę, taip šiuos sulaikydami Lietuvos pasienio kontrolės punktuose ir kad tokiu būdu ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Galimai ikiteisminio tyrimo pareigūnų padaryti ir apeliaciniame skunde nurodyti teisės aktų pažeidimai neturėjo reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėti liudytojai būtų buvę kviečiami apklausoms pažeidžiant BPK nustatytą tvarką ar jiems daromas koks nors spaudimas. Apelianto kvestionuojami ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nėra susiję su baudžiamojo proceso esminėmis nuostatomis ir konkrečiomis normomis. Galimi procedūriniai pažeidimai niekaip nesuvaržė paties nuteistojo Č. R. teisių ir teisėtų interesų ir negali būti vertinama kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję nurodytais galimais pažeidimais atmestini.
Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo Č. R. (Č. R.) apeliacinį skundą atmesti.