- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- A5.-2573-923/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01948-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Pažeidėjas
- A. D.
- Advokatai
- Albertas Trumpulis
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D. atstovui advokatui Albertui Trumpuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Šiauliuose, Statybininkų g. 9-25, UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas 304771352, direktorius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2018-03-23 leido nelegaliai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ objekte Kaune, Partizanų g. 61-806, Ukrainos piliečiams: A. S. ir I. M., o nuo 2018-04-25 S. O., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių. Taip pat S. O. nuo 2018-07-25, A. S. nuo 2018-06-22, I. M. nuo 2018-06-22, R. M. nuo 2018-06-26, N. Y. nuo 2018-06-21, N. Z. nuo 2018-06-21, R. H. nuo 2018-06-21, A. M. nuo 2018-06-21, S. L. nuo 2018-06-25, M. T. nuo 2018-06 26 ir O. O. nuo 2018-07-25 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturėdami leidimo gyventi ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla išnagrinėta posėdyje dalyvaujant jo pasirinktam atstovui advokatui Albertui Trumpuliui. Atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad A. D. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Nusižengimas padarytas nepiktybiškai, skiriant nuobaudą prašoma atsižvelgti į A. D. gaunamo atlyginimo dydį (600 eurų), į tai, kad nusižengimas padarytas pirmą kartą, į tai, kad padaryti įstatymo pažeidimai yra pašalinti. Esant galimybei prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti mažesnį negu sankcijoje numatytą nuobaudos dydį.
A. D. administracinio nusižengimo protokole pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad nusižengimas padarytas nepiktybiškai, dėl skirtingų objektų, esančių dideliais atstumais vienas nuo kito, kuriuose dirbo trečiųjų šalių piliečiai. nusižengimas pašalintas. Teismo prašo skirti minimalią administracinę nuobaudą. Pažeidimas padarytas dėl pačių trečiųjų šalių piliečių kaltės, kadangi jie neinformavo apie būtiną išvykimo terminą. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad mokesčiai už įmonės darbuotojus buvo sumokėti tvarkingai (b. l. 2).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir A. D. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2); integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 3-4); informacinis raštas su sąrašu apie užsieniečiams išduotas nacionalines vizas ir/ar leidimus gyventi (b. l. 5-7); Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius yra A. D. (b. l. 8); darbo apskaitos žiniaraščiai (b. l. 9-27); darbo sutartys, sudarytos su visais administracinio nusižengimo protokole nurodytais asmenimis (b. l. 28-73).
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, direktoriumi, nuo 2018-03-23 leido nelegaliai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ objekte Kaune, Partizanų g. 61-806, Ukrainos piliečiams: A. S. ir I. M., o nuo 2018-04-25 S. O., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių. Taip pat S. O. nuo 2018-07-25, A. S. nuo 2018-06-22, I. M. nuo 2018-06-22, R. M. nuo 2018-06-26, N. Y. nuo 2018-06-21, N. Z. nuo 2018-06-21, R. H. nuo 2018-06-21, A. M. nuo 2018-06-21, S. L. nuo 2018-06-25, M. T. nuo 2018-06 26 ir O. O. nuo 2018-07-25 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturėdami leidimo gyventi ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje. A. D., būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad visi statybos objekte dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti ir visi užsienio piliečiai turėtų leidimus gyventi ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
Duomenų apie A. D. baustumus administracine tvarka byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padarytą nusižengimą prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. D. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, ir paskirti mažesnę negu sankcijoje numatyta minimali bauda, šioje byloje nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
A. D. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19106539067.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.