Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria pratęsta L. K. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartimi L. K., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o to paties teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis vėl pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuris Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 15 d. nutartimi pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri tęsiama iki šiol, paskutinį kartą pratęsta skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi pagrįstai pratęsta L. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Jokių kitų kriterijų ar sąlygų įstatymas nenumato.

7. Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymo terminą padarė išvadą, kad L. K. psichikos būsena nėra pagerėjusi ir išlieka nestabili, jos elgesys neadekvatus, agresyvus, manipuliatyvus, dažnai nesilaikė gydymo rėžimo, jos emocinių impulsų kontrolė pažeminta, jai koreguotas gydymas, dėl būklės pablogėjimų stebima izoliuotai intensyvaus stebėjimo palatoje. Be to, ji nekritiška įstatymo uždraustai veikai ir ligai, pas ją socialinių ryšių nėra. Todėl sprendė, kad jos pavojingumas aplinkiniams dėl nepakankamai stabilios psichinės būklės ir nepakankamos kritikos išlieka, dėl ko šioje stadijoje jai dar reikalingas tolesnis stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis sąlygomis.

8. Iš komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2025 m. kovo 28 d. išvados Nr. 182 matyti, jog L. K. psichikos būklė lieka kraštutinai nestabili, ligos paūmėjimo atvejais stebėtas agresyvus, neadekvatus, pavojingas sau elgesys, su iškreikštu sujaudinimu. Atitinkamai koreguotas gydymo režimas, medikamentinis gydymas, siekiant valdyti agresyvų elgesį, neadekvačias emocijas. Stebėti somatinės būsenos pablogėjimo epizodai dėl pacientės lėtinių kvėpavimo ligų paūmėjimo, išprovokuotų pacientės rėžimo nesilaikymo šaltuoju metu. Į psichinės ar somatinės būklės pablogėjimus pacientė reaguoja neadekvačiai, reikalauja didinti haliucinacinį poveikį galinčių turėti vaistų dozės. Stebėtas manipuliatyvus elgesys kitų pacientų atžvilgiu, išviliojant tam tikrus vaistus, siekiant apsvaigimo. Skyriuje pasyvi, guli lovoje, niekuo nesidomi, nesilaiko dienos režimo. Užimtumų nelankė. Komisijos metu iššaukiančiai apsirengusi, naudoja ryšku makiažą. Bendrauja noriai, kalba daug monologu, siekia padidinto dėmesio, laido vulgarius juokelius. Nuotaika pakyli, su disforijos požymiais, pažeminta emocinių impulsų kontrolė. Distancijos neišlaiko, gan familiari. Mąstymas kiek pagreitėjęs, stokoja nuoseklumo, logiškumo. Išlieka nekritiška savo būklės atžvilgiu, nori vartoti tik raminančius (malonu poveikį turinčius) vaistus, save laiko sveika ir teigia, kad jai kito gydymo nereikia. Socialiniai ryšiai nutrukę, vieta socialinės globos namuose neišsaugota.

9. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs ir į tai, kad L. K. gydoma nuo 2009 m., jai ne kartą stacionarinis stebėjimas buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą, tačiau ambulatorinio stebėjimo metu ji vartodavo alkoholį, konfliktuodavo su globos namų personalu, kitais gyventojais dėl ko ambulatorinis stebėjimas buvo keičiamas į stacionarinį. Be to, jai koreguotas gydymas, gydymo metu vienu vaistų atsisako, o kitų prašo skirti daugiau, kurie turi haliucinogeninį poveikį. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog L. K. vis dar būtina nuolatinė gydytojų priežiūra bei atitinkama kontrolė. Be to, nagrinėjant teikimą apylinkės teisme, L. K. iš esmės neprieštaravo ir sutiko tęsti gydymą.

10. Taigi vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl išvada, kad pagal dabartinę L. K. sveikatos būklę dar reikalingas jos stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis dėl išliekančio socialinio pavojingumo, laikytina pagrįsta, todėl L. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.