- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-38-594/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- A. Š.
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. Š. (toliau – A. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu A. Š. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskiriant A. Š. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis A. Š. buvo įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendis buvo pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. Š. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje; A. Š. nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 300 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 2 dalį, kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžio dalį palikta nepakeista.Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartimi A. Š. taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu A. Š. paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę nutarta vykdyti, atliekant ją pataisos namuose. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarta patvirtinti 2016 gruodžio 5 d. priimtą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimą Nr. 91-303 ir nuteistajam A. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo metu BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu įpareigojant jį: jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.2017 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo buvo siūloma panaikinti nuteistajam A. Š. taikomą lygtinį paleidimą ir pasiųsti jį į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas buvo patenkintas, nuteistajam A. Š. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas, A. Š. pasiunčiant į pataisos namus atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – netenkinti Probacijos tarnybos teikimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nėra objektyvios, neatsižvelgta į jo paaiškinimus, neįvertinta, kad dalį teismo paskirtų įpareigojimų jis jau yra atlikęs, nesvarstant galimybės pakeisti jam taikomų lygtinio paleidimo sąlygų nustatant papildomus įpareigojimus, išskirtinę reikšmę suteikiant Probacijos tarnybos konstatuotoms aplinkybėms. Tuo tarpu jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis piktnaudžiauja teismo jam parodytu pasitikėjimu, pasak nuteistojo, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Skundu pažymima, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi jo, kaip probuojamo asmens, pažeidimai buvo įvertinti formaliai, neatsižvelgiant į jų priežastis bei nuteistojo paaiškinimus, duotus teisme. Pabrėžiama, kad lygtinio paleidimo laikotarpiu A. Š. įsidarbino UAB „T.“ vadybininku, dalyvavo ir baigė programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, administracinių nusižengimų nėra padaręs. Ir nors patikrinimo metu teismo nustatytu laiku jis nebuvo rastas namuose, tačiau tiek Probacijos tarnybos pareigūnams, tiek teisme jis paaiškino, jog tuo metu buvo pas draugę, kuriai staiga pasidarė labai bloga. Šis pažeidimas buvo formalus, labiau lemtas žmogiško faktoriaus, kadangi tuo metu, kai neradę jo namuose, pareigūnai apie tai jį informavo telefonu, jis per 5 min. grįžo į namus.Nuteistojo įsitikinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į jo paaiškinimus dėl išvykimo į užsienio valstybę, apie tai neinformavus Probacijos tarnybos. Šiuo aspektu A. Š. pažymi, kad 2017 m. spalio 1 d. jis išvyko į komandiruotę Vokietijoje, o Probacijos tarnybai apie tai nepranešė, nes žinojo, kad Probacijos tarnyba jo neišleistų. Taip pasielgė norėdamas išsaugoti darbo vietą. Kadangi komandiruotės Vokietijoje metu rasti įmonei tinkamo automobilio jam nepavyko ir jis neturėjo, kaip grįžti į 2017 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo posėdį dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl sutiko į Lenkiją parvairuoti pažįstamų automobilį. Iš ten planavo autobusu grįžti į Lietuvą, tačiau 2017 m. spalio 6 d. buvo sulaikytas Vokietijoje, paaiškėjo, jog automobilis vogtas. Šios aplinkybės A. Š. nežinojo. Kol buvo sulaikytas, galimybės apie tai pranešti Probacijos tarnybai jis neturėjo, todėl tai padarė jo brolis ir sesuo. Skundu pabrėžiama, kad šiuo metu nei Lietuvoje, nei Vokietijoje jo atžvilgiu nėra priimti jokie apkaltinamieji nuosprendžiai, todėl teismas, nuteistojo įsitikinimu, negali daryti išvados, jog jis padarė naują nusikalstamą veiką. Prašoma įvertinti ir tai, kad po sulaikymo Vokietijoje, A. Š. vėl užsiregistravo darbo biržoje, pradėjo darbo paieškas – UAB „A.“ įdarbintų jį vadybininku. Be to, jis rūpinasi savo garbaus amžiaus motina, kadangi jis vienintelis iš vaikų gyvena Lietuvoje.Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Taigi pagal šį teisinį reglamentavimą Probacijos skyrius, nustatęs, kad paskyrus kitus įpareigojimus būtų daroma teigiama įtaka probuojamojo elgesiui, padėtų užtikrinti nukentėjusiojo interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Nepažeisdamas aukščiau aptartų teisės nuostatų, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis A. Š. nesilaikė probacijos sąlygų, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, laikydamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatytos tvarkos, panaikino nuteistajam A. Š. taikytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiuntė jį atlikti jam likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, kam, įvertinęs nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apygardos teismas.Įvertinus pateiktus duomenis ir nuteistojo skunde išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į Probacijos tarnybos pateiktus duomenis, nuteistajam A. Š. vykdoma probacija siekiamus tikslus, nuteistojo asmenybę ir pagrįstai pasiuntė nuteistąjį į pataisos namus atlikti jam likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, jog sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, į Probacijos tarnybos registrą po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria A. Š. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis buvo įtrauktas 2017 m. sausio 1 d. 2017 m. sausio 6 d. Probacijos tarnyboje jis buvo išsamiai ir pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, dėl atsakomybės už teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, ar teisės pažeidimų padarymą, jis buvo įspėtas tinkamai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog teismo paskirtus įpareigojimus – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, jis žinojo, jų prasmę suprato. Nepaisant išdėstytų aplinkybių, ignoruojant teismo nustatytus įpareigojimus, 2017 m. kovo 15 d. patikrinimo metu, 21.24 val., nuteistasis nebuvo rastas namuose, 2017 m. spalio 13 d. jis buvo atleistas iš UAB „T.“ užimamų pareigų, o 2017 m. lapkričio 24 d. telefoninio pokalbio su nuteistojo broliu metu paaiškėjo, kad A. Š. yra sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tačiau leidimo vykti į šią valstybę, jis neturėjo. Tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė ne tik teismo nustatytą įpareigojimą būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., bet ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Ir nors lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimui nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės nevykdymo atvejį arba naujo teisės pažeidimo padarymo faktą, tačiau, kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų. Spręsti, jog aukščiau aptarti A. Š. veiksmai buvo atlikti dėl objektyvių priežasčių, priešingai nei savo skundu tai traktuoja nuteistasis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tai neabejotinai paneigia ir jo paties paaiškinimai, kurių duomenimis, nustatytu laiku jis nebuvo rastas namuose, nes jo draugei staigiai pablogėjo sveikata, o Vokietijoje jis buvo sulaikytas atsitiktinai, nežinojo, kad vairuoja vogtą automobilį, tiesiog neturėjo kitokios galimybės grįžti į Lietuvą. Pripažinti šias, nuteistojo įvardintas priežastis, objektyviomis ir jų pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad A. Š., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, patvirtino žinojęs, jog išvykimui iš Lietuvos Respublikos jis turėjo gauti Probacijos tarnybos leidimą, tačiau, žinodamas, jog tokio leidimo negaus, sąmoningai pažeidė jam nustatytus įpareigojimus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, vien jau šios aplinkybės, nepaisant A. Š. veiksmų Vokietijoje, egzistavimas iš esmės būtų pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo panaikinimui nuteistojo atžvilgiu, konstatuojant, jog savo elgesio teigiama linkme A. Š. nekoreguoja, pakankamų pastangų tinkamai integruotis į visuomenę, nededa, jam skirtus įpareigojimus nuvertina, elgiasi lengvabūdiškai ir neatsakingai.Atmetant nuteistojo skundą, įvertintina ir tai, jog sutinkamai su LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme A. Š. atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl galimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Ši nusikalstama veika galimai buvo įvykdyta lygtinio paleidimo laikotarpiu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 3 d.. Ir nors apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje nuteistojo atžvilgiu vis dar nėra priimtas, tačiau, šios aplinkybės egzistavimas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina aukščiu konstatuotą nuteistojo elgesio korekcijos teigiama linkme nebuvimą. Juo labiau, kad, paties nuteistojo teigimu, ir Vokietijoje iš sulaikymo įtariant jį padarius nusikalstamą veiką jis buvo paleistas tik dėl sumokėto užstato. Tuo tarpu nuteistojo teiginiai, jog per visą lygtinio paleidimo laikotarpį jis nepadarė jokių administracinių nusižengimų, dirbo, dalyvavo elgesio keitimo programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ fakto, kad jis nevykdė probacijos sąlygų, nepaneigia. Tai, kad jis nedarė naujų teisės pažeidimų yra įprastas elgesys, kurio tikimasi iš visų asmenų, ne tik lygtinai paleistų iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu darbas jam reikalingas finansinių poreikių tenkinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.