Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1189-436/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
2S-1189-436/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00884-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Suinteresuotas asmuo
O. P., A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1189-436/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00884-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.12.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3014-470/2018 pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą suinteresuotiems asmenims O. P. ir A. R. dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Byloje keliamas klausimas dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo.Pareiškėjas antstolis S. V., priėmęs Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. S2-3058-470/2013 pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį tarp O. P. ir A. R. vykdymui, kreipėsi į teismą pareiškimu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Antstolis prašė išaiškinti, ar šiuo vykdomuoju raštu skolininkė O. P. yra įpareigota atlikti vykdomajame rašte įvardintus veiksmus, kurių neįvykdžius priverstinis vykdymas turėtų būti atliekamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 25 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. S2-3058-470/2013 yra savaime vykdytinas dokumentas ir yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, todėl pagal šį dokumentą vykdomosios procedūros, numatytos CPK V dalyje, neatliekamos. CPK 589 straipsnis nereglamentuoja savaime vykdytinų dokumentų vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis S. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti vykdomojo rašto turinį. Skunde nurodo, kad antstolis pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 3 punktą turi teisę patikrinti vykdomojo dokumento turinį. Antstolis gavęs vykdomąjį raštą, išduotą teismo, atliko patikrinimą ir šį vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, kadangi jis yra išduotas ir yra galiojantis, antstolis negali atsisakyti pradėti priverstinio vykdymo procedūrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos dalyką nagrinėjamojoje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolio prašymas išaiškinti vykdymo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad teismo nutartis skundžiama dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo.Pažymėtina, kad antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 punktas, 648 straipsniai). Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, yra tik viena iš antstoliui suteiktų priemonių – kuo greičiau įvykdyti konkretų teismo sprendimą, taip pat padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Nei sprendimo išaiškinimas (CPK 278 straipsnis), nei sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas (CPK 589 straipsnis) nenustato kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu, dėl kurio išaiškinimo ar dėl kurio vykdymo tvarkos išaiškinimo buvo kreiptasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015). Nagrinėjamu atveju antstolis kreipėsi į teismą prašydamas išaiškinti jam pateikto vykdyti vykdomojo rašto turinį nurodydamas, jog pagal įsiteisėjusią nutartį patvirtinti taikos sutartį išduotame vykdomajame rašte nėra nurodyta, kokius veiksmus skolininkė yra įpareigota atlikti (neaiškus vykdymo dalykas). Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi sprendė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra savaime vykdytinas dokumentas, todėl jai nereikalinga priverstinio vykdymo procedūra. Atitinkamai teismas sprendė, kad nėra pagrindo aiškinti vykdymo tvarką. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais.Taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taigi, sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, patvirtinta teismo, sutartis įgyja res judicata galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Siekiant realiai apginti procesiniame sprendime nustatytas byloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus, būtina teismo procesinį sprendimą įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp O. P. ir A. R. sudaryta taikos sutartimi šalys pasidalino nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir namą), nustatė servitutus, A. R. atlikus vartų remonto ar atnaujinimo darbus, O. P. įsipareigojo atlyginti 50 proc. pagrįstų išlaidų. Taigi, nutartimi, patvirtinusia tarp šalių sudarytą taikos sutartį, buvo išspręstas teisinis, tačiau ne faktinis nuosavybės pasidalinimo ir iš to kylančių pasekmių klausimas. Iš to darytina išvada, kad šalių susitarimas, jo nevykdant gera valia, gali būti pasiektas tik pritaikius priverstines vykdymo priemones. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis nėra priverstinai vykdytinas dokumentais yra nepagrįsta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė antstolio S. V. prašymą išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, todėl nutartis naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pareiškimo argumentų dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo (galimumo taikyti CPK 771 straipsnyje nustatytas priemones) nenagrinėjo, pareiškimo pagrįstumo klausimas negali būti išspręstas apeliacine tvarka, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas