Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Indrei Karpienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B. gim. (duomenys neskelbtini) rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2017 m. balandžio 15 d. apie 18 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo žmona N. B. metu, tyčia sudavė jai kumščiu vieną smūgį į dešinės pusės žandikaulį ir sugriebęs už plaukų vieną smūgį į pilvo kairę viršutinę dalį, tuo padarydamas nukentėjusiai N. B. blužnies plyšimą, tai komplikavosi kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę (operacijos metu rasta 1700 ml. kraujo ir krešulių), potraumine mažakraujyste, hipovoleminiu šoku. Tokiu būdu sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei N. B..

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus byloje, atlikti jų analizę, įvertinti byloje surinktų įrodymų visumą ir tuomet padaryti išvadas.

Kaip matyti iš kaltinamojo G. B. parodymų, jis pripažįsta, kad 2017 m. balandžio 15 d., vakare, tarp jo ir sutuoktinės N. B. kilo konfliktas, tačiau kas įvyko šio konflikto metu, konflikto eigos dėl pavartoto alkoholio (girtumo) neprisimena. Tuo pačiu kaltinamasis neneigia, kad būtent jis galėjo pavartoti fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, kad dėl jo tokių veiksmų – stipraus smūgio N. B. į pilvą, šiai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, plyšo blužnis, į pilvaplėvės ertmę išsiliejo kraujas. Tiek iš paties kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad 2017 m. balandžio 15 d. vakare, šių asmenų gyvenamojoje vietoje, be jų pačių ir mažametės dukters daugiau jokių žmonių nebuvo, tai yra ir sužaloti nukentėjusiąją niekas kitas negalėjo. Kad būtent G. B., kilus konfliktui sudavė kumščiu į veidą, o po to ir į pilvą, nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtina pati nukentėjusioji N. B.. Šią aplinkybę ji patvirtino ir paskambinusi Bendrojo pagalbos centro telefonu (2 t., b. l. 3-5), taip pat policijos pareigūnui K. R., kuris iš karto po įvykio atvyko adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir kitam pareigūnui – M. P., kuris nukentėjusiąją apklausė tą pačią dieną, apie 22 val. Tokias pačias savo sužalojimo aplinkybes N. B. nurodė ir pristatyta į gydymo įstaigą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 36). Kad būtent jis, tai yra kaltinamasis G. B., pavartojo smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu, kaltinamasis pripažino į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui K. R., o vėliau tą pačią dieną – ir M. P.. Dėl tokio nukentėjusiosios N. B. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto jai buvo nustatytas blužnies plyšimas, kas komplikavosi kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, potraumine mažakraujyste, hipovoleminiu šoku, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors blužnies plyšimas nustatytas tik po penkių dienų, 2017 m. balandžio 20 d., tačiau pilvo skausmu nukentėjusioji skundėsi nuo pat smūgio sudavimo – tai ji nurodė tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek pristatyta į gydymo įstaigą, jokių kitų smurto veiksmų, nelaimingo atsitikimo N. B. iki 2017 m. balandžio 20 d. nepatyrė, todėl abejoti, kad blužnies plyšimas įvyko dėl smūgio į pilvo kairę viršutinę dalį, kurį 2017 m. balandžio 15 d. įvykusio konflikto tarp sutuoktinių metu sudavė G. B., pagrindo nėra.

Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Kaip matyti iš specialisto išvados (1 t., b. l. 49-50), N. B. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Atsakomybė už tokius veiksmus kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusiosios N. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi buvo blužnies plyšimas ir kilusios komplikacijos – kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę, potrauminė mažakraujystė, hipovoleminis šokas. Kaip nustatyta, blužnies plyšimas įvyko dėl stipraus smūgio nukentėjusiajai į pilvą. Tokį smūgį atliko kaltinamasis G. B.. Tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nėra abejonių, jog kaltinamasis G. B., suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiajai į pilvą (sveikatai ir gyvybei pavojingą kūno vietą), suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikdamas netiesiogine tyčia sunkiai sužalojo kitą žmogų (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teisingai G. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji N. B. sutuoktiniai (2 t., b. l. 23-24), kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, taigi nukentėjusioji buvo G. B. šeimos narys (BK 248 straipsnio 2 dalis, BPK 38 straipsnis).

G. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad jis iš esmės savo kaltės neneigia, ją pripažino ir gailisi tokią veiką padaręs, atlygino dalį padarytos žalos (pilnai atlygino žalą padarytą VSDFV Marijampolės skyriui (1 t., b. l. 120-124, 127)), taip pat susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo su Kauno teritorine ligonių kasa (1 t., b. l. 105-107, 111, 113-114). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką G. B. padarė būdamas neblaivus, kas, be abejonės, turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Kad buvo neblaivus, išgėręs tiek alaus, tiek trauktinės, kas turėjo įtakos jo elgesiui, buvo priežastis tokių neteisėtų jo veiksmų, pripažino ir pats kaltinamasis. Jo neblaivumą patvirtino ir atvykę policijos pareigūnai – 2015 m. balandžio 15 d. 20.14 val. G. B. buvo nustatytas 2,50 promilių girtumas (1 t. b. l. 30).

Kaltinamasis neteistas, tačiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurto pavartojimą savo sutuoktinės atžvilgiu susitaikius su nukentėjusiąja. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji N. B. taip pat yra pavartojusi smurtą G. B. atžvilgiu, dėl ko irgi buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Dar daugiau, kaip matyti iš byloje esančių nuosprendžio (2 t., b. l. 10-11) ir nutarimo, smurtas vienas kito atžvilgiu buvo vartotas tą pačią, 2015 m. balandžio 5 dieną, o pirmoji smurtą pavartojo N. B.. Kaltinamasis yra baustas administracine nuobauda už girto pasirodymą viešoje vietoje, tai pat už tai, kad neblaivus vairavo dviratį (2 t., b. l. 12-13). Duomenys iš SODRA duomenų bazės patvirtina (2 t., b. l. 16), kad G. B. visą savo darbingo gyvenimo laikotarpį dirbo įvairiose bendrovėse, įmonėse, dirba jis ir šiuo metu – nuo 2017 m. balandžio 10 d. pagalbiniu darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Per šį neilgą laiko tarpą bendrovės administracijos charakterizuojamas kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas, darbo tvarkos taisyklių nebuvo pažeidęs (2 t., b. l. 18, 21). Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pateiktos charakteristikos (2 t., b. l. 23) matyti, kad kaltinamasis kartu su šeima gyvena savivaldybei priklausančiame socialiniame būste. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, 2015 m. balandžio 10 d., N. J. (šiuo metu B.) ir G. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., b. l. 136). Nuo nurodytos datos ši šeima stebima socialinių darbuotojų, jai teiktos įvairios paslaugos. Kaip matyti iš byloje esančių darbo su G. B. ir N. B. šeima vertinimų, minėtų asmenų šeimai teiktos įvairios paslaugos bei nustatyta, kad šeimos didžiausia problema yra alkoholio vartojimas, kad kaltinamajam reikalinga gydytis nuo alkoholizmo, kad pasitaikė ir smurto proveržių (1 t., b. l. 137-153). Tuo pačiu baudžiamojoje byloje yra ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojų 2017 m. sausio 4 d. pažyma, kad N. B. nurodė, jog kaltinamasis smurto prieš ją bei dukterį nenaudoja (1 t., b. l. 154). Pati nukentėjusioji bylos teisminio nagrinėjimo metu irgi patvirtino, kad be paminėtų dviejų atvejų smurto šeimoje daugiau nėra buvę.

Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už jos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Vertinant kaltinamojo G. B. asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą ištirti duomenys leidžia konstatuoti, kad iš esmės kaltinamasis yra daugiau teigiama asmenybė, nėra linkęs nusikalsti, o visą laiką stengiasi dirbti, rūpinasi šeima. Iš esmės teigiamai G. B. charakterizuoja ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – atlygino dalį padarytos žalos, susitarė dėl kitos dalies atlyginimo. Tačiau problema ir nusikalstamo elgesio priežastis yra alkoholio vartojimas, kurį pavartojus G. B. gali pasielgti netinkamai, nesilaikyti įstatymų. Šis nusikaltimas taip pat padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Tuo pačiu pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 29 d. kaltinamajam Kauno apskrities priklausomybės ligų centre taikyta blaivybės palaikymo prevencinė paslauga vartojant medikamentus (2 t., b. l. 25).

Sprendžiant bausmės skyrimo už nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą klausimą, svarbu įvertinti nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus, atsižvelgti į paties nukentėjusio asmens poziciją. Nukentėjusioji N. B. kaltinamajam atleido, jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nepareiškė, pati prašo neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, neišardyti šeimos, nurodė, kad ir mažametė duktė (kuri po nagrinėjamo įvykio gyvena atskirai nuo kaltinamojo) nori būti su tėvu.

Įvertinus kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę, atliktus veiksmus siekiant pašalinti nusikaltimo padarinius, nukentėjusiosios poziciją, kitas aptartas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad šioje byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kad izoliavus G. B. nuo visuomenės bausmės tikslai nebus pasiekti, o civilinio ieškovo interesai atgauti likusią žalos dalį (dėl kurios atlyginimo susitarta su kaltinamuoju) nebus užtikrinti. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam G. B. už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant tinkamiausius G. B. elgesiui ir gyvenimo būdui pakeisti įpareigojimus ir draudimus, kaip labiausiai atitinkanti bausmės paskirtį, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 2669,10 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiosios N. B. gydymą (1 t., b. l. 105-106). Kaltinamasis G. B. pripažino, kad žala atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų, su žalos dydžiu ne tik sutiko, bet ir su civiliniu ieškovu sudarė žalos atlyginimo sutartį, kurioje įsipareigojo padarytą žalą atlyginti dalimis per 53 mėnesių laikotarpį mokant į mėnesį po 50,37 Eur sumą. Toks susitarimas įstatymui neprieštarauja, todėl pripažinus kaltinamąjį kaltu, patvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 1, 4 ir 5 punktais, 7 dalimi įpareigoti šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6.30 val. būti namuose, taip pat įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per vienerius metus ir tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti bendrauti su neblaiviais asmenimis.

G. B. nurodytą laikotarpį privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, įskaityti 2017 m. balandžio 15 d. ir 2017 m. balandžio 16 d., kai G. B. buvo sulaikytas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Patvirtinti Kauno teritorinės ligonių kasos ir G. B. sudaryta susitarimą dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: G. B. įsipareigoja padarytą 2669,10 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt devynių eurų dešimties centų) žalą atlyginti dalimis per 53 mėnesių laikotarpį mokant į mėnesį po 50,37 Eur (penkiasdešimt eurų trisdešimt septynis centus). Nurodyta suma į civilinio ieškovo einamąją sąskaitą turi būti įmokėta iki einamojo mėnesio 30 dienos.

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.