- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-55-185-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- M. M.
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudž. byla Nr. 1NTA-000055-185-2007-59
Teisėjas Nijolė Bražiūnienė Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1; 1.1.8.3;
NUTARTIS
2007 m. vasario 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
M. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 29 d., tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), per langelį įsibrovė į L. M. gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė vaizdo kamerą „SONY" 2040 Lt vertės, vyriškas džinsines kelnes 170 Lt vertės, vyriškus sportinius batelius „Nike" 340 Lt vertės, viso padarė nukentėjusiajai L. M. 2550 Lt žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. M. prašo nuosprendį pakeisti: pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.) ir bausmės vykdymą atidėti arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba sumažinti paskirtos bausmės dydį. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas ne pakankamai atsižvelgė į bylos aplinkybes: neįvertino, kad aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo labai gailisi. Pripažino visą ieškiniu priteistą žalą ir ją žada atlyginti. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, t.y., įvertinus visų aplinkybių visetą, teismas galėtų paskirti ir kitą bausmės rūšį arba bausmės vykdymą atidėti. Apeliantas mano, kad yra pakankamai aplinkybių, įrodančių, kad galėtų taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismo paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir kitas Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles.
M. M. padarė nusikaltimą turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Apeliantas teisus teigdamas, jog įstatymas neįpareigoja teismą recidyvistui skirti tik laisvės atėmimo bausmę - išskirtiniais, netipiškais atvejais teismas motyvuotai gali parinkti švelnesnę bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d.). Įvertinus byloje esančią nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą (teisiamas trečią kartą, keturis kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vagystę, charakterizuojamas neigiamai, pažeidinėjo kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, slėpėsi nuo teismo), teismas turėjo teisėtą pagrindą skirti laisvės atėmimo bausmę, o taip pat turėjo pagrindą manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 str.).
Laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytas tinkamai. Įvertinus BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, t.y., padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (savanaudiškas apysunkis nusikaltimas (BK 11 str.)), nuteistojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismo paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri mažesnė, bei sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Atmestinas apeliacinio skundo prašymas pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta galimų pozityvių kaltininko veiksmų alternatyva ir numatyta ne viena, o dvi iš dalies savarankiškos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi; 2) kaltininko pagalbą aiškinantis minėtą veiką ar (ir) joje dalyvavusius asmenis. Kaip matyti, pirmoji aplinkybė yra sudėtinė, t.y., gali būti pripažinta tik tuomet, jei kaltininkas ne tik prisipažino kaltu, bet ir nuoširdžiai gailisi. Ji nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, o turi būti objektyviai įvertinta pagal bylos aplinkybių visumą. Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, būtina įvertinti jo nuostatas iki nusikaltimo padarymo, jo elgesį po įvykio. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltininkas praeityje du kartus teistas už vagystes, baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto vagystę (b.l. 76, 78), bylos nagrinėjimo teisme metu pažeidinėjo kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, slapstėsi nuo teismo. Taigi, nustačius kaltininko savanorišką kaltės pripažinimą, tačiau, nenustačius, kad jis kritiškai vertintų savo elgesį, negalima konstatuoti nuoširdaus gailėjimosi.
Apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta sankcijoje. Baudžiamojo kodekso 62 straipsnyje numatyta, kad teismas gali, tačiau neprivalo paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę, kai byloje yra BK 62 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytų pagrindų ir sąlygų visuma. Nesant minėtų pagrindų ir sąlygų visumos, teismas pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio.
Aplinkybė, kad pripažino visą ieškiniu priteistą žalą ir ją žada atlyginti nėra pakankamas pagrindas švelninti bausmę.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.