Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2020-12-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-5-923/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-16
Bylos Nr.
II-5-923/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01626-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Lina Lesinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
K. V.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-5-923/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01626-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė,

sekretoriaujant Loretai Dosinienei, Ausmai Mackevičienei, Laurai Jarušaitei, Birutei Čyžaitei, Sandrai Poškienei, Akvilei Kveškevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. V. ir jo atstovui advokatui L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V. 2019 m. liepos 17 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2019 m. liepos 4 d. 00.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės, kliudęs greta, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu sugadintas transportas. K. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. V. nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 4 d. 00.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės, kliudęs greta, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu sugadintas transportas. K. V. pažeidė KET 9, 127 punktus. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), K. V. paskirta 11 Eur bauda.

2019 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas K. V. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Institucijos 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi policijos pareigūnų nubraižyta autoįvykio schema neatitinka tikrosios autoįvykio vietos. Schema buvo pildoma nakties metu, buvo tamsu ir K. V. neįžiūrėjo, kad schemoje yra įrašytas neteisingas atstumas nuo perėjos iki autoįvykio vietos – 36,8 metrai. Autoįvykis įvyko prieš pat pėsčiųjų perėją, po įvykio automobiliai judėjo į priekį, todėl jų sustojimo vieta po įvykio išties yra nutolusi nuo perėjos, tačiau pats autoįvykis buvo ties pėsčiųjų perėja. Skunde nurodoma, kad R. K. automobiliu Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsukinėjo iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę ir nebaigęs posūkio manevro „užkišo“ K. V. savo automobilį, į kurį K. V. trenkėsi kairio automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi, kairio automobilio šono priekiniu sparnu, kas atsispindi ir fotonuotraukose, kuriose matosi, kad automobilio Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra būtent automobilio dešinės pusės galo kampas, kas akivaizdžiai paaiškina, kad šis automobilis autoįvykio metu nebuvo užbaigęs posūkio manevro.

Atsiliepimas

Atsiliepime į K. V. skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus: administracinio nusižengimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, foto nuotraukas, transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio, pėdsakus, transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktus pėdsakus po susidūrimo (išsiliejusio skysčio žymės ant asfalto dangos) ir užfiksuotą susidūrimo vietą, jos atstumą nuo sankryžos, taip pat nukentėjusiojo automobilio Mercedes-Benz, valstybinis Nr (duomenys neskelbtini) užfiksuotą schemoje padėtį, atstumą nuo susidūrimo vietos, pagal kuriuos galima spręsti apie transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesaugų greitį prieš susidūrimą bei, kad kontaktas tarp abiejų transporto priemonių įvyko už sankryžos, nuvažiavus schemoje nurodytą atstumą. Taip pat įvertintas transporto priemonių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija (kontaktas į automobilio Mercedes-Benz galinę dalį, transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi), mastas (transporto priemonių apgadinimai yra ženklūs, nurodantys, kad smūgis buvo stiprus), policijos pareigūno, atvykusio į eismo įvykio vietą tarnybinis pranešimas, eismo įvykio dalyvių rašytiniai paaiškinimai, proceso dalyvių parodymai bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir kiti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu K. V. paaiškino, kad 2019 m. liepos 4 d. apie 00.20 val. vairavo automobilį BMW, važiavo pagrindiniu keliu, antrąja eismo juosta, 55 km/h greičiu nuo prekybos ir pramogų centro ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatve, per viaduką. Važiuojant pagrindiniu keliu jam ,,užkišo“ kelią ,,Mercedes Benz“ automobilio vairuotojas, išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) g., dėl ko jis savo automobilio priekiniu kairiu kampu atsitrenkė į ,,Mercedes Benz“ automobilio galo dešinį kampą. Privažiuojant šviesoforą, dar nepasiekus sankryžos matė, kad automobilis ,,Mercedes Benz“ rieda jam iš kairės pusės, matė, kad jį praleidžia. Pasižiūrėjo į dešinę pusę ir jau atsisukus, automobilis ,,Mercedes Benz“ buvo ,,užkišęs“ jam kelią. Susidūrimas įvyko prieš pėsčiųjų perėją, pasibaigus sankryžai. Po susidūrimo buvo nukritęs automobilio ,,Mercedes Benz“ galinės lempos stiklas.

Nukentėjusysis R. K. paaiškino, kad automobiliu ,,Mercedes Benz“ išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini) g., Kaune. Pažiūrėjęs į dešinę kelio pusę nieko nematė, todėl suko į kairę. Važiavo antrąją eismo juosta apie 40 km/h greičiu, kadangi buvo ką tik išsukęs ir ,,neįsivažiavęs“, be to niekur neskubėjo. Kiek pavažiavus pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį. Nepastebėjo iš kur atsirado BMW automobilis, kuris trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Susidūrimas įvyko už pėsčiųjų perėjos, jam jau pravažiavus perėją. Nuo (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos įvykio vieta apie 36 metrai, šią įvykio vietą nurodė kiti BMW automobilių vairuotojai – R. Š. ir K. V.. Jis pats tikrosios susidūrimo vietos nematė, kadangi jam atsitrenkė į galą. Įvykio metu jis buvo šoke, tikslios vietos pasakyti negali, žino tik tiek, kad už pėsčiųjų perėjos. Jis automobilio nestabdė, po smūgio jo vairuojamas automobilis riedėjo.

Nukentėjusysis R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad automobiliu BMW važiavo ta pačia kryptimi, lygiagrečiai kaip ir K. V.. K. V. buvo šiek tiek priekyje. Bevažiuojant jiems iš kairės pusės (iš (duomenys neskelbtini) g.) išsuko automobilis ,,Mercedes Benz“. Matė, kad K. V. pristabdė automobilį ties sankryža. Tuo metu jis išvažiavo šiek tiek į priekį. Pirmiausia K. V. vairuojamas automobilis trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Jam pradėjus stabdyti, iš karto, apie pusės sekundės bėgyje K. V. vairuojamas automobilis trenkėsi į automobilį ,,Mercedes Benz“. Mano, kad automobilių susidūrimas įvyko ant pėsčiųjų perėjos.

Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo BMW automobilyje, kurį vairavo jo draugas K. V.. Jis sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje. Važiavo nuo prekybos ir pramogų centro ,,(duomenys neskelbtini)“ per viaduką į Šilainių pusę. Važiuojant per viaduką, K. V. važiavo leistinu greičiu, jo neviršijo. Gatvės buvo tuščios. Važiavo pagrindiniu keliu, antrąją eismo juosta, kai iš šalutinio kelio išlindo automobilis ,,Mercedes Benz“. Smūgis įvyko prieš pėsčiųjų perėją. Automobilis ,,Mercedes Benz“ nuriedėjo toliau, o kitas automobilis BMW sustojo šone. Įvykio vietoje bevaikštant jis matė skysčius, kurie buvo toje vietoje, kur ir įvyko automobilių susidūrimas. Pareigūnai eismo įvykio vietoje atliko matavimus, fotografavo. Kokią eismo įvykio schemą sudarė pareigūnai, jis nematė.

Kaip liudytojas apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis S. V. parodė, kad į įvykio vietą atvyko su kolega R. V.. Atvykus į eismo įvykio vietą buvo nesutarimas dėl kaltės, nesutiko BMW vairuotojas K. V. ir automobilio ,,Mercedes Benz“ vairuotojas. Automobilis ,,Mercedes Benz“ išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) g., o du BMW atvažiavo pagrindiniu keliu. Nuo sankryžos buvo ne mažai metrų, todėl keista atrodė automobilio BMW vairuotojo K. V. versija, kad nuvažiavus už sankryžos tiek metrų automobilis ,,Mercedes Benz“ galėjo ,,užkišti“. Abu vairuotojai, tiek automobilio ,,Mercedes Benz“, tiek BMW parodė, kur yra susidūrimo vieta. Jis viską išmatavo ir nubraižė eismo įvykio schemoje, o jo kolega R. V. nufotografavo. Susidūrimo vietoje padėjo kūgelį. Įvykio vietoje buvo šukių, išbėgusio skysčio. Braižant eismo įvykio schemą dalyvavo galimai visi trys vairuotojai.

Kaip liudytojas teismo posėdžio metu apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. V. parodė, kad su kolega S. V. pirmieji atvyko į eismo įvykio vietą. Pamena, kad įvykis įvyko toliau nuo sankryžos, (duomenys neskelbtini), Kaune. Eismo įvykyje dalyvavo trys automobiliai. Jis nufotografavo eismo įvykio vietą, automobilius ir įregistravo eismo įvykį duomenų bazėje. Kolega S. V. braižė eismo įvykio schemą. Visi trys vairuotojai nurodė susidūrimo vietą, kuri buvo pažymėta kūgeliu, vėliau išmatuota. Jokių ginčų dėl susidūrimo vietos nebuvo, nesutarė tik BMW ir ,,Mercedes Benz“ vairuotojai dėl kaltės.

Kaip liudytojas teismo posėdžio metu apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresnysis specialistas E. I. parodė, kad jis surašė administracinio nusižengimo protokolą K. V.. Pirmieji į eismo įvykio vietą atvyko policijos patruliai S. V. ir R. V., kurie užfiksavo eismo įvykio vietoje apgadintus automobilius ir eismo įvykio vietoje schemoje pažymėjo vairuotojų nurodytą automobilių susidūrimo vietą. Jis nuvyko į eismo įvykio vietą dienos metu ir padarė papildomus eismo įvykio vietos matavimus. Buvo išmatuota sankryža ir nubraižyta nauja eismo įvykio schema taip, kad matytųsi ir šalutinė gatvė ((duomenys neskelbtini)). Iš policijos patrulių schemos perbraižė susidūrimo vietą ant savo didesnės schemos. Kiekvienas iš eismo dalyvių paaiškino, kokia kryptimi važiavo. Surinkus įrodymus buvo priimtas sprendimas K. V. surašyti protokolą. Mano, kad taksi vairuotojo išvažiavimas iš šalutinio kelio neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Jo manymu, buvo pasirinktas nesaugus BMW automobilio, kurį vairavo K. V., greitis. Pareigūnas eismo įvykio vietoje nubraižė eismo įvykio schemą pagal vairuotojų nurodytą automobilių susidūrimo vietą. Jis perbraižė schemą pagal patrulių nubraižytą eismo įvykio vietos schemą, ir pažymėjo tą susidūrimo vietą, kurią parodė automobilių vairuotojai. Vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykį, nesutiko su kalte ir tvirtino, kad jam ,,užkišo“ kelią taksi (Mercedes Benz) automobilis. Taksi vairuotojas tvirtino, kad darydamas posūkį į kairę nematė iš dešinės automobilių, tik po kiek laiko pajuto smūgį į galą. Kitas automobilio vairuotojas, kuris važiavo pirmąją eismo juosta sakė, kad nepastebėjo taksi automobilio, kadangi antrąją eismo juosta gretimai važiavo K. V.. K. V. vairuojamas automobilis pirma kliudė jo BMW automobilį, o tada taksi automobilį. Susidūrimo vietą visi vairuotojai nurodė tą pačią ginčų nebuvo. Atstumas nuo sankryžos iki įvykio vietos buvo išmatuotas ir užfiksuotas, ginčo dėl to nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu techninę ekspertizę atlikęs ir 2020-03-23 ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašęs ekspertas V. Š. patvirtino ekspertizės akto išvadas.

Teismo posėdžio metu techninę ekspertizę atlikęs ir 2020-10-16 ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašęs ekspertas E. G. patvirtino ekspertizės akto išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas L. M. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti ir K. V. atžvilgiu priimtą nutarimą panaikinti, kadangi automobilių susidūrimo vieta yra prieš pėsčiųjų perėją ir eismo įvykio kilimo priežastis buvo R. K. veiksmai, jog matydamas, kad atvažiuoja K. V. vairuojamas automobilis, iš šalutinio kelio įsuko į pagrindinį kelią, taip sukeldamas eismo įvykį.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 8 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.

KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Žemesnės instancijos teismas

KET 127 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad K. V. inkriminuoti KET 9 ir 127 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, jog K. V. buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš skundo turinio K. V. nesutinka su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tvirtindamas, kad automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas, išvažiavęs iš šalutinio kelio, nepraleido jo, važiuojančio pagrindiniu keliu ir toks automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojo KET pažeidimas sąlygojo eismo įvykį.

Teismas, įvertinęs byloje apklausto K. V., nukentėjusiųjų R. K., R. Š., liudytojo S. R. ir liudytojais apklaustų pareigūnų paaiškinimus, sprendė, kad šiuo atveju yra ginčijama automobilių susidūrimo vieta. K. V. nurodė, jog susidūrimas su automobiliu „Mercedes-Benz“ įvyko prieš pėsčiųjų perėją, pasibaigus sankryžai. R. Š. nurodė, jog automobilių susidūrimas įvyko ant pėsčiųjų perėjos. R. K. nurodė, jog susidūrimas įvyko už perėjos, jam jau pravažiavus perėją, tačiau tikslios vietos negalėjo nurodyti, kadangi į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė K. V. vairuojamas automobilis. Policijos pareigūnai nurodė, jog eismo įvykio vietoje ginčo vietos, kur įvyko susidūrimas, nebuvo. Policijos pareigūnas eismo įvykio vietos schemoje pažymėjo vairuotojų nurodytą automobilių susidūrimo vietą. Atsižvelgiant į tai, kad gauti duomenys, dėl to, kur buvo automobilių susidūrimo vieta ir koks buvo paties susidūrimo mechanizmas, yra pakankamai prieštaringi, todėl byloje paskirta eismo įvykio ekspertizė.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 23 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad eismo įvykio vietoje objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima apspręsti automobilio „BMW 550i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo vietą su automobiliu „Mercedes-Benz E270 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo fiksuota. Jeigu eismo įvykio vietos schemoje susidūrimo vieta buvo pažymėta ties eksploatacinių skysčių šleifo pradžia, tai tokiu būdu galima teigti, kad automobilis „BMW 550i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Mercedes-Benz E270 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė kelių metrų atstumu iki šleifo pradžios, t. y. (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies skirtos važiuoti link (duomenys neskelbtini) g. antroje eismo juostoje. Prieš pat susidūrimą automobilis „Mercedes-Benz E270 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. buvo užbaigęs kairiojo posūkio manevrą ir jo judėjimo kryptis sutapo su automobilio „BMW 550i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptimi, arba buvo labai artima. Automobilio „BMW 550i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, jog važiuodamas link sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. (teismo posėdžio metu ekspertas V. Š. paaiškino suklydęs parašydamas (duomenys neskelbtini) g., iš tikrųjų turėjo būti (duomenys neskelbtini) g.) apie 92 km/h greičiu, dėl ko automobilio „Mercedes-Benz E270 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui sankryžoje (duomenys neskelbtini) g. darant kairį posūkį ir tokiu būdu sudarius kliūtį, nestabdė automobilio, kad išvengti susidūrimo, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Jeigu automobilio „BMW 550i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas tuo momentu, kada automobilis „Mercedes-Benz E270 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastarojo vairuotojui darant kairį posūkį sankryžoje, užtvėrė automobilio „BMW 530i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juostą, būtų važiavęs nedidesniu kaip leistinu gyvenvietėje 50 km/h greičiu, tai jam nei stabdant, nei keičiant judėjimo krypties šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs.

Teismo posėdžio metu techninę ekspertizę atlikęs ir 2020 m. kovo 23 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašęs ekspertas V. Š. patvirtino ekspertizės akto išvadas, tačiau negalėjo atsakyti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo klausimus, ar eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės yra su automatinėmis ar mechaninėmis pavarų dėžėmis ir ar skiriasi transporto priemonės laisvas judėjimas plentu esant automatinei ir mechaninei pavarų dėžei, ar skiriasi stabdymo laikas. Ekspertas V. Š. paaiškino, kad eismo įvykio seką nustatė pagal automobilių sugadinimus. Tačiau į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo klausimą, iš kokio metalo buvo pagamintos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir kokią įtaką automobilių sugadinimams turėjo automobilių kėbulų medžiagos, ekspertas V. Š. paaiškino, kad tos aplinkybės nebuvo tiriamos. Esant pagrįstų abejonių, ar eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių techniniai duomenys (pavarų dėžės valdymo pobūdis – rankinė ar automatinė; kėbulo metalas) galėjo turėti įtakos nustatant jų greitį, išsidėstymą kelyje po eismo įvykio ir sugadinimus, buvo paskirta papildoma techninė ekspertizė.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 16 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose konstatuota, kad šioje eismo situacijoje automobiliai „Mercedes-Benz E270 CDI“ ir „BMW 550i“, judėdami link po eismo įvykio užfiksuotų padėčių, buvo stabdomi. Stabdymui įtakos turintys veiksniai priklauso ne nuo automobilio pavarų dėžės tipo (automatinė ar mechaninė). Nagrinėjamojoje eismo situacijoje automobilio „BMW 550i“ vairuotojo K. V. veiksmai (viršijo gyvenvietėje didžiausią leistiną 50 km/h greitį, važiavo tikėtina 85 km/h greičiu, automobiliui „Mercedes-Benz E270 CDI“ įvažiavus į jo važiavimo krypties eismo juostą, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, taip pat dėl viršyto leistino 50 km/h greičio neteko techninės galimybės, važiuodamas nedidesniu nei gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu ir nemažinant važiavimo greičio, išvengti susidūrimo su automobiliu „Mercedes-Benz E270 CDI“, nes pastarojo vairuotojas iki automobilio „BMW 550i“ priartėjimo turėjo techninę galimybę padidinti važiavimo greitį iki 50 km/h ir transporto priemonės nebūtų susidūrusios) techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas L. M. atkreipė dėmesį į ekspertizės akto išvadą, jog jeigu buvusioje eismo situacijoje automobilio „Mercedes-Benz E270 CDI“ vairuotojas R. K., prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą ir iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuodamas į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, galėjo nustatyti, kad link jo tiesiai pagrindiniu keliu iš dešinės artėjantis automobilis „BMW 550i“ vairuojamas K. V. važiuoja viršydamas leistiną maksimalų 50 km/h greitį ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio jis sudarys jam kliūtį, tai R. K. veiksmai (iš šalutinio kelio pradėjo važiuoti į pagrindinį, kada tai daryti buvo nesaugu) techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje situacijoje R. K. veiksmai būtų lėmę eismo įvykio kilimą tik esant sąlygai, kad R. K., prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą ir iš šalutinės gatvės įvažiuodamas į pagrindinę gatvę būtų galėjęs nustatyti, kad link jo tiesiai pagrindiniu keliu iš dešinės artėjantis automobilis „BMW 550i“ viršija leistiną maksimalų 50 km/h greitį. Šiuo atveju nėra duomenų, jog R. K. galėjo nustatyti „Mercedes-Benz“ važiavimo greitį.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 16 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad nagrinėjamojoje eismo situacijoje automobilio „BMW 550i“ vairuotojo K. V. veiksmai, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „BMW 550i“ vairuotojas K. V., važiuodamas šiame kelio ruože nedidesniu nei leistinu gyvenvietėje 50 km/h greičiu ir nemažindamas važiavimo greičio bei nekeisdamas važiavimo krypties, turėjo techninę galimybę išvengti transporto priemonių susidūrimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. V. nesutinka su nurodyta automobilių susidūrimo vieta, tačiau kaip matyti iš eksperto E. G. paaiškinimų ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietos nuotraukoje matyti, kad kelio išilgine kryptimi link po eismo įvykio užfiksuoto automobilio „BMW 550i“ galinės padėties smailiu kampu iš dešinės į kairę tęsiasi išsiliejusio skysčio šleifas. Minėto skysčio dėmės yra ir ties šio automobilio priekine dalimi. Atsižvelgiant į transporto susidūrimo pobūdį, techniniai skysčiai pradėjo lietis automobiliui „BMW 550i“ priekinės dalies kaire puse atsitrenkus į automobilio „Mercedes-Benz“ galinės dalies dešinę pusę. Apžiūrint eismo įvykio vietą, transporto priemonių vairuotojų nurodytoje susidūrimo vietoje buvo padėtas kūgelis, kuris matomas eismo įvykio vietos nuotraukose. Eismo įvykio vietos schemoje ir nuotraukose, duomenų, kad šukės ir nuolaužos būtų pradėjusios barstytis kelio išilgine kryptimi iki 7 paveiksle matomo kūgelio padėties, prieš pėsčiųjų perėją ar pačioje pėsčiųjų perėjoje, nėra. Tuo tarpu 7 paveikslo išnašoje juodomis rodyklėmis pažymėtos ant kelio dangos nukritusios, tikėtina smulkios nuolaužos (duomenys neskelbtini) gatvės išilgine kryptimi yra už kūgelio padėties (t. y. už vairuotojų nurodytos susidūrimo vietos padėties), techniniai skysčiai kelio išilgine kryptimi taip pat pradėjo lietis už kūgelio padėties. Minėtos aplinkybės rodo, kad automobilių „BMW 550i“ ir „Mercedes-Benz“ susidūrimas (duomenys neskelbtini) gatvės išilgine kryptimi įvyko iki 7 paveiksle juodomis rodyklėmis pažymėtų, tikėtina, smulkių nuolaužų išsibarstymo padėties, tikėtina už pėsčiųjų perėjos, o (duomenys neskelbtini) gatvės skersine kryptimi – tikėtina automobiliui „Mercedes-Benz“ važiuojant antra eismo juosta, skirta važiuoti nuo PLC „Mega“ pusės (b. l. 147). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad transporto priemonių sugadinimų pobūdis rodo, kad susidūrimo metu automobilio „BMW 550i“ frontalinė plokštuma buvo lygiagrečioje arba tam artimoje padėtyje su automobilio „Mercedes-Benz“ galine plokštuma, o šių transporto priemonių susidūrimas įvyko, tikėtina, už pėsčiųjų perėjos.

Nors skundą padavęs K. V. su nusižengimu nesutiko ir nurodė, jog automobilių susidūrimo vieta buvo prieš pėsčiųjų perėją ir eismo įvykio kilimo priežastis buvo nukentėjusiojo R. K. veiksmai, tačiau teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog K. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), o skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą. Pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 23 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 16 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados įrodo, jog pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis yra K. V. veiksmai. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad administracinė teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nes automobilių susidūrimo vieta buvo prieš pėsčiųjų perėją, atmestina kaip nepagrįsta ir laikytina jo gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi ši pareiškėjo K. V. aplinkybė buvo paneigta 2020 m. spalio 16 d. ekspertizės aktu.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo nustatyta, jog Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl K. V. padaryto ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Šią išvadą pagrindžia byloje surinkti duomenys: administracinio nusižengimo protokolas; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patrulio R. V. tarnybinis pranešimas bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, nukentėjusiojo R. K., R. Š., liudytojų S. V., E. I. teisme duoti paaiškinimai; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 23 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 16 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija, priimdama 2019 m. liepos 25 d. nutarimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), teisingai įvertino administracinių nusižengimų aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, paskyrė teisingą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą, todėl pareiškėjo K. V. skundas atmestinas.

K. V. pateikė prašymą iš skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos priteisti proceso išlaidas (500 Eur) bei pateikė proceso išlaidas patvirtinančius dokumentus.

ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės šiuo atveju asmeniui, pripažintam padarius administracinį nusižengimą, išieškoti jo atstovavimo išlaidas iš valstybės ar jos institucijų. Galimybės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priteisti proceso išlaidas iš institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėtas procesas, BPK nenumato. Dėl šios priežasties prašymas priteisti pareiškėjo patirtas išlaidas advokato pagalbai netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. nutarimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir K. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Lina Lesinskienė