- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-193/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- E. V.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str., 1 d., 260 str. 3 d. ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d, paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir E. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas E. V. suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2006 m. gruodžio 22 d.
Atmestas prokuroro prašymas dėl 8600 litų pripažinimo proceso išlaidomis ir šios sumos išieškojimo iš nuteistojo E. V. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytais asmenimis iki 2006 m. sausio 17 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo ir laikė 2,938 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,677 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, o 2006 m. sausio 17 d. apie 14.50 val. automobiliu “Mercedes Benz“ (duomenys neskelbiami), ją neteisėtai atgabeno prie “Lukoil“ degalinės (duomenys neskelbiami) ir perdavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui Nr.004.
Taip pat E. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytais asmenimis, iki 2006 m. sausio 20 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo ir laikė 976,43 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 460,5 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, o 2006 m. sausio 20 d. apie 17.50 val. automobiliu “Mercedes Benz“ (duomenys neskelbiami), šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos neteisėtai atgabeno prie kavinės “Tėvynė“ Briedžių take, Kleboniškyje, Kaune ir už 8600 litų pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui Nr.004.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują teisingą sprendimą byloje.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra iš dalies neteisingas bei neatitinkantis teisingumo principo. E. V. nuomone, teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., kadangi sulaikymo metu nusikalstamos veikos imitacijos modelio (NVIM) dalyviui Nr. 004 jis kalbėjęs tik apie galimybę parduoti prekursorių BMK, tuo tarpu parduoti amfetaminą jį įkalbinėjo pats NVIM dalyvis Nr.004, tuo pažeisdamas LR Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, draudžiančias provokuoti daryti nusikalstamą veiką.
Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. jis nuteistas nepagrįstai, kadangi baltos spalvos milteliai (2,938 g), kuriuose buvo 1,677 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino buvo pavyzdys ir dalis vėliau parduotų 976,43 g baltos spalvos miltelių, kuriuose buvo 460,5 g psichotropinės medžiagos- metamfetamino. Už tą kiekį, t. y. 2,938 g. miltelių, anot nuteistojo, nebuvo paimti pinigai ir iš viso nekalbama apie kokį nors atlygį.
Nuteistasis E. V. pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai įvertino jo prisipažinimą įvykdžius nusikalstamas veikas, neatsižvelgė į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu jis ne kartą siūlė padėti pareigūnams rasti asmenį vardu Vadimas, kuris jam (apeliantui) pardavė metamfetaminą ir siūlė prekursorių BMK, taip pat į tai, kad jis turėjo darbą, išlaikė šeimą, turi nepilnametę dukrą bei labai sunkiai sergančią motiną, kuriai reikalinga pastovi priežiūra, į tai, jog po įvykdyto nusikaltimo jis savo noru atsisakė bendradarbiauti su NVIM dalyviu Nr.004, kuris ne kartą siūlė iš jo nupirkti metamfetamino.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde tvirtina, jog jis buvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką, už kurią vėliau buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. Nustatyti, ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką yra itin svarbu tiek materialinės, tiek procesinės teisės požiūriu. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Be to, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymais. Šioje byloje galimos provokacijos problema kyla dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo. Nusikalstamos veikos imitacijos modelis yra Baudžiamojo proceso kodekse ir Operatyvinės veiklos įstatyme numatytas veiksmas. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 19 punktą nusikalstamos veiklos imitacijos modelis (NVIM) – tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Tokie operatyviniai veiksmai naudojami tada, kai kitomis priemonėmis, būdais neįmanoma ar pernelyg sudėtinga apginti asmens, visuomenės ir valstybės interesus. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą NVIM sankcionuojamas ir tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad NVIM nuteistojo E. V. atžvilgiu buvo panaudotas siekiant išaiškinti nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje yra priskiriamos sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, todėl taikyti NVIM E. V. atžvilgiu buvo įstatyme nustatyti pagrindai.
Taikant NVIM gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos laikymasis. Atliekant šį veiksmą negali būti provokuojama daryti nusikalstamą veiką. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėlto asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra išaiškinta, kad „...modeliu gali būti tik „prisijungiama" prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė.“ Iš bylos duomenų matyti, jog NVIM E. V. atžvilgiu buvo sankcionuotas gavus operatyvinės informacijos apie tai, jog jis kartu su kitais asmenimis platina narkotines medžiagas. Aplinkybę, jog NVIM dalyvio Nr.004 E. V. nebuvo skatinamas atlikti nusikalstamų veiksmų - parduoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurių pats neketino daryti, patvirtina NVIM dalyvio (liudytojo Nr.004, kuriam taikomas anonimiškumas) parodymai, techninių priemonių panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokolai, kiti bylos duomenys. Liudytojas Nr.004, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, jog jokių kontaktų su E. V. pats neieškojo, su E. V. jį supažindino J. Ž. savo iniciatyva, pristatydamas E. V. , kaip draugą, užsiimantį tuo pačiu, kaip ir jis - tai yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Minėtas liudytojas nurodė, kad 2006 m. sausio 16 d. jam paskambino J. Ž. ir pasakė, kad turi pagamintos prekės, t. y. amfetamino bei patikslino, jog pats sandoryje nedalyvaus, bet atsiųs Eriką, su kuriuo supažindino 2005 m. lapkričio 15 d. kavinėje ,,Aitvaras“, Kaune. 2006 m. sausio 17 d. liudytojui Nr.004, kuriam taikomas anonimiškumas, paskambino E. V. bei pasiūlė susitikti. Susitikimo Vievyje, ,,Lukoil“ degalinėje metu, E. V. liudytojui padavė geltonos spalvos polietileninį ryšuliuką, kuriame buvo amfetamino pavyzdys, anot E. V. geresnis už tą, kurį 2005 m. lapkričio 11 d. liudytojui buvo pardavęs J. Ž. , taip pat nurodė, kad vieno kilogramo tokio amfetamino kaina, perkant iš jo, būtų 8600 litų. Minėto susitikimo metu E. V. liudytojui Nr.004, kuriam taikomas anonimiškumas, nurodė, jog dabar visi reikalai, susiję su amfetamino pardavimu, bus tvarkomi per jį bei pokalbio pabaigoje pasiūlė pirkti labai geros kokybės BMK. 2006 m. sausio 20 d. įvykusio susitikimo prie kavinės ,,Tėvynė‘, Kaune metu, E. V. liudytojui Nr.004, kuriam taikomas anonimiškumas, pardavė 976,43 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 460,5 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šie liudytojo Nr.004, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, taip pat telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai (t. 1, b. l. 46 – 48, 49 – 52) patvirtina, jog nuteistasis E. V. telefonu bendravo su NVIM dalyviu, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, tarėsi kur ir kada susitikti, susitikimų metu, priešingai nei nurodo pats nuteistasis, siūlė pirkti ne tik BMK – prekursorius sintetinių narkotikų gamyboje, bet ir psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, nurodė metamfetamino kainą. Minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog E. V. tyčia neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis buvo susiformavusi savarankiškai, be NVIM dalyvio Nr.004 poveikio. Pažymėtina ir tai, jog E. V. atžvilgiu taikomas NVIM nevaržė jo laisvės pasirinkti kitą – teisėto elgesio variantą. E. V. turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetetingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, kurstymą (provokaciją) padaryti nusikalstamus veiksmus. Iš bylos duomenų matyti, kad E. V. , J. Ž. supažindintas su NVIM dalyviu Nr.004, pats pastarajam paskambino, tarėsi kur ir kada susitikti, susitikimų metu siūlė pirkti ne tik labai geros kokybės BMK, bet taip pat siūlė pirkti ir pardavė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Būtent dėl metamfetamino pardavimo E. V. ir susitiko su NVIM dalyviu Nr.004, o BMK buvo pasiūlyta tik pokalbio pabaigoje, kaip papildomas pardavimo dalykas. NVIM dalyvis Nr.004 neįkalbinėjo E. V. parduoti nei BMK, nei metamfetamino. E. V. ir NVIM dalyvio Nr.004 susitikimai vyko nuteistojo iniciatyva, pats NVIM dalyvis jokių kontaktų su E. V. neieškojo, tai yra E. V. pats laisva valia nusprendė elgtis nusikalstamai. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog E. V. , jo atžvilgiu taikant NVIM, nebuvo provokuojamas ar spaudžiamas daryti nusikalstamas veikas, jam nebuvo grasinama, jis nebuvo šantažuojamas, nebuvo įkalbinėjamas, tai yra prieš nuteistąjį nebuvo atliekami veiksmai, kurie skatintų jį nusikalsti, jis pats laisva valia pasirinko psichotropinių medžiagų įgijėjo ir pardavėjo vaidmenį ir jį aktyviai vykdė.
Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. jis nuteistas nepagrįstai, kadangi baltos spalvos milteliai (2,938 g), kuriuose buvo 1,677 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino buvo pavyzdys ir dalis vėliau parduotų 976,43 g baltos spalvos miltelių, kuriuose buvo 460,5 g psichotropinės medžiagos- metamfetamino, tai yra iš šio nuteistojo teiginio galima suprasti, jog, jo nuomone, jis padarė vieną nusikalstamą veiką, susidedančią iš atskirų veiksmų. Pagal baudžiamosios teisės doktriną veika, susidedanti iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato laikoma tęstine nusikalstama veika. Tokios nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis galėtų sudaryti savarankiškus nusikaltimus, tačiau šiuo atveju tokiais nelaikomi, bet sudaro vienos nusikalstamos veikos atskiras grandis (epizodus). Iš byloje surinktų įrodymų – liudytojo Nr.004, kuriam taikomas anonimiškumas bei paties nuteistojo E. V. parodymų, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, jog 2006 m. sausio 17 d. nuteistasis E. V. , Vievyje susitikęs su NVIM dalyviu Nr.004, pastarajam perdavė geltonos spalvos polietileninį ryšuliuką su prekės – metamfetamino pavyzdžiu. Patikinęs, jog psichotropinės medžiagos kokybė yra labai gera bei nurodęs vieno kilogramo kainą, E. V. pasiūlė NVIM dalyviui Nr.004 susitikti kitą kartą. Susitikimo, įvykusio 2006 m. sausio 20 d., prie kavinės ,,Tėvynė“, Kaune, metu E. V. NVIM dalyviui Nr.004 pardavė 976,43 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 460,5 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šias aplinkybes patvirtino tiek liudytojas Nr.004, kuriam taikomas anonimiškumas, tiek pats nuteistasis E. V. . Specialisto išvadoje Nr.595 konstatuota, jog baltos spalvos miltelių, kuriuos 2006 m. sausio 17 d. E. V. perdavė liudytojui Nr.004, kuriam taikomas anonimiškumas, sudėtyje yra 1,677 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino (t. 1, b. l. 57 – 59). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tiek 2,938 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,677 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tiek 976,43 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 460,5 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgyti iš to paties šaltinio, turint tikslą realizuoti tam pačiam asmeniui, už tą pačią kainą, tai yra 2006 m. sausio 17 d. už 2,938 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,677 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino neimant pinigų, minėtą kiekį psichotropinės medžiagos pateikiant kaip pavyzdį, patvirtinantį viso labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio kokybę. Kolegijos nuomone, ši nuteistojo tyčinė veika, susidedanti iš tapačių veiksmų, padaryta esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato – parduoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, yra tęstinė. E. V. padarytos nusikalstamos veikos – 2006 m. sausio 17 d., neteisėtas įgijimas, laikymas, gabenimas bei perdavimas 2,938 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,677 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 2006 m. sausio 20 d. neteisėtas įgijimas, laikymas gabenimas bei pardavimas 976,43 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 460,5 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikytinos vienos nusikalstamos veikos epizodais bei pati nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. Nustačius, jog 2006 m. sausio 17 d. NVIM dalyviui Nr.004 E. V. perduoti 2,938 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,677 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino buvo kaip pavyzdys ir dalis vėliau, tai yra 2006 m. sausio 20 d. parduotų 976,43 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 460,5 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, darytina išvada, kad 2006 m. sausio 17 d. E. V. padarytuose veiksmuose nėra atskiros nusikalstamos veikos sudėties elementų, šie nusikalstami veiksmai laikomi vienos nusikalstamos veikos – neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo bei perdavimo labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino sudėtine dalimi (epizodu), todėl E. V. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal vieną Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, tai yra E. V. veika iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. sutapties perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.
Iš nuteistojo E. V. apeliacinio skundo galima suprasti, jog jis nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei kitus jo asmenybę apibūdinančius duomenis (anot apelianto, jis turėjo darbą, išlaikė šeimą, turi nepilnametę dukrą bei sunkiai sergančią motiną). Šie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. V. , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1 dalis, atsižvelgė į E. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi), sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje) ir kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – E. V. padarė nusikalstamą veiką priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė lygtinio atleidimo nuo bausmės metu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinę minėtų aplinkybių visumą bei atsižvelgdamas į nuteistojo jauną amžių, jo asmenybę bei į tai, kad Baudžiamojo kodekso straipsnio, nustatančio atsakomybę už E. V. įvykdytą nusikalstamą veiką, sankcija nenumato laisvės atėmimo bausmei alternatyvių bausmių, paskyrė nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, kurią švelninti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti.
E. V. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. taisykles.
Prie bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos 2004 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ir E. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.