Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutarties, kuria nuteistojo E. V. prašymas dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-191-610/2021 peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo tenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2023 m. birželio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose gautas nuteistojo E. V. prašymas, kuriame nuteistasis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), prašė peržiūrėti jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-191-610/2021 priimtą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę/nuo jos atleisti ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

7. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

8. BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis, remdamasis tuo, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai kreipėsi į apylinkės teismą su prašymu peržiūrėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę/nuo jos atleisti ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

10. 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas) buvo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsniai ir XXIX skyriaus pavadinimas, taip pat Kodeksas papildytas 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais, netekusiais galios pripažinti 186, 298 straipsniai. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Sutinkamai su paminėtomis BK 3 straipsnio bei BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

11. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu E. V.:

11.1. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) buvo nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą;

11.2. pagal BK 286 straipsnį buvo nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui;

11.3. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad tyčia sugadino svetimą 272,25 Eur vertės turtą;

11.4. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) už tai, kad pasikėsino įvykdyti vagystę, įsibrovęs į patalpą.

12. Įvertinęs tai, kad Įstatymu BK 286 straipsnis nebuvo pakeistas (nebuvo keista nei šios normos dispozicija, nei sankcija), apylinkės teismas, pagrįstai šios E. V. nusikalstamos veikos neperkvalifikavo bei nesprendė už ją nuteistajam paskirtos bausmės sušvelninimo klausimo.

13. Atsižvelgęs į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus ir jų įtaką nusikalstamų veikų, už kurias E. V. buvo nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), kvalifikavimui ir bausmei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo pagal naująją BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją, t. y. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925).

14. Tačiau skundžiama nutartimi apylinkės teismas, nesant teisinio pagrindo, nusprendė nutraukti E. V. baudžiamąją bylą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Nors nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijai pasikeitė turto vertės aiškinimas, tačiau vis tik BK 190 straipsnio pakeitimai nagrinėjamu atveju nesudarė pagrindo E. V. atžvilgiu nutraukti baudžiamosios bylos dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos ir nuteistajam inkriminuotos veikos. Naujoji BK 190 straipsnio 2 dalies redakcija numato, kad šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą. Kadangi E. V. tyčia sugadinto turto vertė buvo 272,25 Eur, kas atitinka 5,445 MGL dydžio sumą, pagal šiuo metu galiojančias Baudžiamojo kodekso normas ši jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas, už ką atsakomybė yra įtvirtinta BK 187 straipsnio 3 dalyje, numatančioje švelnesnį asmens baudžiamumą, nei BK 187 straipsnio 1 dalis – BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą įvykdęs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Taigi, kadangi nuteistojo E. V. įvykdyta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota nusikalstama veika vis dar yra laikoma nusikalstama, baudžiamoji byla dėl jos negalėjo būti nutraukta, ji turėjo būti perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ištaisyti negali, kadangi tuo, nesant prokuroro skundo, būtų pabloginta nuteistojo padėtis. Todėl skundžiama nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista.

15. Nuteistasis E. V. skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), perkvalifikavimo pagal naują baudžiamąjį įstatymą, kaip ir sprendimo neperkvalifikuoti BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos. Jis nesutinka tik su bausmėmis, kurios buvo jam paskirtos perkvalifikavus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) pagal naują baudžiamąjį įstatymą, prašo jas švelninti.

16. Žemesnės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo veikas iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei iš BK 22 straipsnio 1 dalies 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir iš naujo paskirdamas už šias veikas bausmes, visiškai nemotyvavo, kodėl tokios rūšies ir dydžio bausmes už šių veikų padarymą skiria. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, jis nusprendė už šias veikas E. V. paskirti vienu mėnesiu trumpesnes laisvės atėmimo bausmes, nei, kad jos buvo paskirtos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu. Nuosprendžio priėmimo metu šie nuteistojo įvykdyti nusikaltimai buvo priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Tai pačiai nusikaltimų kategorijai jie priskiriami ir po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų. Susipažinus su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu nustatyta, kad juo, skiriant E. V. bausmę, buvo atsižvelgta į tai, jog jis padarė apysunkius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus, iš kurių viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad atvirai pagrobto turto vertė nesiekia 3 MGL, o sugadinto turto vertė pakankamai nežymiai viršija BK įtvirtintą nedidelės vertės turto ribą (5 MGL), pasipriešinimo fiziniu smurtu veiksmas neintensyvus, vienkartinis, pasekmės trumpalaikės. Skiriant nuteistajam bausmę 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, įvertinta ir tai, kad jis anksčiau buvo teistas 12 kartų, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, buvo ne kartą baustas administracine tvarka, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė recidyvistas, o BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo atveju ir tai, kad jį nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

17. Įvertinus ankstesnėje pastraipoje paminėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 1 mėnesis ir 15 dienų, o BK 178 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnesis ir 15 dienų, daroma išvada, kad nuteistajam perkvalifikavus jo padarytas nusikalstamas veikas iš naujo paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 4 mėnesių laisvės atėmimo ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Juo labiau, kad pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį apskritai buvo paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vos mėnesiu didesnė už minimalią. Jos atitinka nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, yra adekvačios jo asmenybei. Dėl to E. V. už atvirą vagystę ir pasikėsinimą įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpas paskirtų laisvės atėmimo bausmių dar labiau mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgus į šios apygardos teismo nutarties 15 punkte aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui ir skyrimui, daroma išvada, kad taip pat nėra pagrindo už šias nusikalstamas veikas skirti E. V. savo rūšimi švelnesnių baudos bausmių. Vertindamas tokį nuteistojo prašymą, apygardos teismas pažymi, jog iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje taip pat buvo numatyta ir alternatyvi baudos bausmė, tačiau baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, E. V. nusprendė skirti būtent griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

18. Kaip matyti, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi perkvalifikavus dvi iš keturių nusikalstamų veikų, už kurias E. V. buvo nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, taip pat dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos baudžiamąją bylą nutraukus, skundžiama nutartimi taip pat buvo iš naujo išspręstas bausmių, E. V. paskirtų pagal BK 286 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bendrinimo klausimas. Teismas už šias nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtas bausme bendrino dalinio sudėjimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, ir skyrė subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis E. V. paskirtos bausmės buvo bendrinamos ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu. Taigi, visiškai pagrįstai ta pati bausmių bendrinimo tvarka taikyta ir skundžiamoje nutartyje, t. y. pagrįstai bausmės buvo bendrintos BK 63 straipsnio, o ne BK 64 straipsnio pagrindu, jas bendrinant dalinio sudėjimo būdu. Tačiau, pažeisdamas BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, apylinkės teismas nedetalizavo bendrinimo tvarkos (nenurodė prie kurios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, prideda už kitas nusikalstamas veikas jam paskirtų bausmių dalis, nei kokias bausmės dalis prideda), taip pat nenurodė kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų.

19. BK 63 straipsnio 4 dalyje, kuria šiuo atveju vadovavosi pirmosios instancijos teismas, numatyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Kadangi E. V. griežčiausia paskirta bausmė buvo 4 mėnesiai ir tokio dydžio bausmė jam buvo paskirta tiek pagal BK 286 straipsnį, tiek pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už atvirą vagystę (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), prie kažkurios iš šių bausmių turėjo būti pridedamos už likusias dvi nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dalys ir jos negalėjo būti mažesnės nei 3 mėnesiai, kadangi minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama ne mažiau kaip 3 mėnesiams (BK 50 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog E. V. subendrinus bausmes pačiu palankiausiu būdu, t. y. prie 4 mėnesių laisvės atėmimo, paskirto pagal BK 286 straipsnį arba 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pridėjus po 3 mėnesius laisvės atėmimo nuo bausmių, jam paskirtų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), arba pagal BK 286 straipsnį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nuteistajam turėjo būti paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o šiuo atveju buvo paskirta tik 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ne tik nepagrįstai nutraukdamas E. V. baudžiamąją bylą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, bet ir bendrindamas jam paskirtas bausmes. Tačiau šis pažeidimas aukštesnės instancijos teismo, vėlgi, negali būti ištaisytas, nes skundžiamą nutartį apskundė tik nuteistasis, šia teise prokuroras nepasinaudojo. Kartu išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, jog nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo švelninti ne tik už atskiras nusikalstamas veikas E. V. iš naujo paskirtų bausmių, bet ir galutinės subendrintos jam paskirtos bausmės.

20. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad keisti skundžiamą nutartį remiantis nuteistojo skundu nėra teisinio pagrindo, todėl E. V. skundas atmetamas, paliekant galioti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.