- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-10414-932/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- M. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S. (M. S.), išnagrinėjusi M. S., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, savo gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. 2016 m. birželio 26 d., apie 10.25 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį „ZAZ 1102“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (būdamas Ukrainos piliečiu ir turėdamas leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2015-11-20 iki 2016-11-20, nepateikė Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo). Šiais veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.
M. S. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, į 2016-07-20 teismo posėdį jis neatvyko, informuodamas teismą apie savo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje Atsižvelgdamas į tai, teismas paskyrė kitą teismo posėdžio datą bei išsiuntė šaukimą byloje nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-08-12 gautame M. S. prašyme nurodoma bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas vertina, kad M. S. sąmoningai atsisakė dalyvauti procese, be to, atsižvelgiant į tai, kad nurodytos kategorijos bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas, nagrinėja bylą administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
M. S. rašytiniame paaiškinime nurodė su inkriminuotu pažeidimu nesutinkantis. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. M. S. teigimu, jis nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kadangi turi leidimą tik laikinai, o ne nuolat gyventi Lietuvoje (b. l. 8).
Nors M. S. savo kaltės ir nepripažįsta, tačiau byloje surinkti įrodymai pilnai leidžia daryti išvadą, jog asmuo padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš M. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 39P-64563448-16 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr. patrulio S. S. 2016-06-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-06-16, apie 10.25 val., patruliuojant patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „ZAZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. S., pateikęs Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą bei Lietuvos Respublikoje išduotą laikiną leidimą gyventi. Vairuotojas paaiškino dirbantis Lietuvoje, gyvenamąją vietą taip pat yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje (b. l. 4).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1968 metų lapkričio 8 d. Vienos konvencijoje dėl kelių, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 1991-11-20, numatyta, jog eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 papunkčiu, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Pareigūno surašytame tarnybiniame pranešime, o taip pat ir byloje pridėtoje pažymoje apie asmens duomenis matyti, kad M. S. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra deklaravęs dar nuo 2015-11-25, t. y. šiai dienai jau yra praėję 10 mėnesių arba daugiau negu 185 kalendorinių dienų vienerių metų laikotarpyje, kai M. S. oficialiai savo gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje. Taigi, priešingai nei tvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis yra laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, kas atitinkamai reiškia, jog Ukrainos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas nesuteikė pastarajam teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvoje. M. S. aukščiau aptartų teisės aktų prasme yra laikytinas kaip asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones.
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. S. vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į tai, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama M. S. asmenybė (dirbantis, administracine tvarka nebaustas). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti, paskyrus M. S. ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 289 eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK: 16059131454. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).