Kauno apylinkės teismo nutartis

2026-02-17 · Byla Nr. E1-280-1260/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-17
Bylos Nr.
E1-280-1260/2026
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00908-2025-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justinas Bagdžius
Pažeidėjas
M. R.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Teikimas Nr. E1-280-1260/2026Teisminis proceso Nr. 1-69-3-00908-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.10.1; 2.6.2.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Justinas Bagdžius,sekretoriaujant Amandai Viktoravičiūtei,dalyvaujant prokurorėms Astai Chraminai, Tomai Laurinaitienei ir Laimai Bereikaitei,nubaustam asmeniui M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. gruodžio 9 d. gautas Augustavo rajono teismo VI Baudžiamojo skyriaus (Lenkijos Respublika) prašymas pripažinti ir vykdyti 2025 m. kovo 31 d. priimto ir 2025 m. balandžio 8 d. įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje (duomenys nevieši) dalį dėl paskirtos piniginės sankcijos M. R., t. y. išieškoti 220 zlotų baudą ir 537,97 zlotų bylinėjimosi išlaidas, remiantis 2005 m. vasario 24 d. Europos Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė pripažinti piniginę sankciją bei ją vykdyti Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 47).

Nubaustas asmuo M. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo sumokėjęs 1200 zlotų užstatą, kuris, jo supratimu, turėjo būti įskaitytas paskirtai baudai ir bylinėjimosi išlaidoms. Jis nurodė, kad bauda buvo paskirta už Darbo inspekcijai nepateiktą darbo užmokesčio žiniaraštį pagal vairuotojo skundą, tačiau tuo metu neturėjo reikiamų dokumentų ir buvo bedarbis.

Jis pažymėjo, kad, siekdamas išvengti papildomų išlaidų ir ilgesnio proceso užsienio valstybėje, pripažino kaltę, sutiko su prokuroro pasiūlyta bauda ir sumokėjo 1200 zlotų sumą, manydamas, kad tuo procesas buvo užbaigtas. Jam nėra suprantama, kokiu pagrindu šiuo metu reikalaujama papildomų išlaidų, tačiau jis turi sumokėjimą patvirtinančius dokumentus ir gali juos pateikti.

M. R. nurodė, kad, siekdamas išvengti tolesnių ginčų, būtų pasirengęs sumokėti prašomą sumą, jeigu teismas nurodytų mokėjimo tvarką ir rekvizitus, ir prašė klausimą išspręsti kuo greičiau.

Prašymas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 1 dalį kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimai dėl finansinių sankcijų iš esmės pripažįstami ir vykdomi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis abipusio pripažinimo principu. Tačiau šis principas nėra absoliutus. BPK 365¹ straipsnio 3 dalis nustato aiškius ir imperatyvius atsisakymo pagrindus, kuriems esant teismas ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą.

BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punkto 3 papunktis įtvirtina, kad sprendimas nepripažįstamas ir nevykdomas, jeigu piniginė sankcija paskirta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai sankcija paskirta dėl Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų veikų.

Iš pateikto prašymo ir nuosprendžio turinio matyti, kad M. R. Lenkijos Respublikoje buvo nubaustas baudžiamąja tvarka už su darbo santykiais susijusį pažeidimą – nepateiktą darbo užmokesčio žiniaraštį kompetentingai institucijai, dėl ko atsakinga institucija negalėjo atlikti savo pareigų.

Teismas pažymi, kad pagal BK 11 straipsnį nusikalstama veika yra pavojinga ir baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė. Nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. BK normose nėra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už pareigos pateikti darbo užmokesčio žiniaraštį ar analogiškus darbo apskaitos dokumentus valstybinei institucijai nevykdymą. Tokie pažeidimai Lietuvos teisinėje sistemoje kvalifikuojami kaip administraciniai nusižengimai ir reglamentuojami administracinės atsakomybės normomis, bet ne BK.

Vadinasi, nagrinėjama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją teisę nelaikytina nei nusikaltimu, nei baudžiamuoju nusižengimu ir nėra kriminalizuota BK prasme.

Be to, ši veika akivaizdžiai nepatenka į Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų veikų sąrašą, kurioms dvigubo baudžiamumo reikalavimas netaikomas.

Dvigubo baudžiamumo principas yra viena esminių tarptautinio baudžiamojo bendradarbiavimo garantijų, sauganti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo už veiką, kuri jo valstybėje nelaikoma nusikalstama. Šis principas tiesiogiai siejasi su konstituciniu nullum crimen, nulla poena sine lege principu ir BK 2 straipsnyje įtvirtinta baudžiamosios atsakomybės taikymo taisykle. Tarpusavio pripažinimo principas negali būti aiškinamas taip, kad paneigtų nacionalinio įstatymo aiškiai nustatytus atsisakymo pagrindus. Kai įstatymas imperatyviai nurodo, jog tam tikromis aplinkybėmis sprendimas nepripažįstamas, teismas neturi diskrecijos teisės šio pagrindo ignoruoti, net jei finansinės sankcijos dydis yra nedidelis ar asmuo iš esmės neprieštarauja jos vykdymui.

Jeigu teismas pripažintų ir vykdytų sprendimą dėl veikos, kuri Lietuvos teisėje nėra nusikalstama, tai reikštų faktišką užsienio valstybės baudžiamosios teisės normų taikymą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nacionalinio baudžiamosios teisės apibrėžtumo ir teisėtumo principų paneigimą bei BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punkto 3 papunkčio ignoravimą.

Tokiu atveju būtų sudarytas precedentas, leidžiantis vykdyti finansines sankcijas už bet kokius užsienyje kriminalizuotus pažeidimus, net jei Lietuvos teisėje jie laikomi tik administraciniais ar apskritai nebaudžiamais, kas akivaizdžiai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai.

BPK 365¹ straipsnio 3 dalies formuluotė („teismas atsisako“) yra imperatyvi. Nustačius bent vieną iš šioje dalyje įtvirtintų pagrindų, teismas privalo atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Šiuo atveju konstatuota, kad piniginė sankcija paskirta dėl veikos, kuri pagal BK nelaikoma nei nusikaltimu, nei baudžiamuoju nusižengimu, ši veika nepatenka į pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis.

Todėl egzistuoja aiškus, įstatyme tiesiogiai įtvirtintas ir imperatyvus atsisakymo pripažinti ir vykdyti Mindaugo Račkausko atžvilgiu paskirtą piniginę sankciją pagrindas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Augustavo rajono teismas prašymas pripažinti ir vykdyti sprendimo dalį dėl finansinės sankcijos Lietuvos Respublikoje negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punkto 3 papunkčiu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pripažinti ir vykdyti Augustavo rajono teismo (Lenkijos Respublika) 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje (duomenys nevieši) dalį dėl M. R. paskirtų 537,97 (penkių šimtų trisdešimt septynių zlotų 97 ct) bylinėjimosi išlaidų vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Justinas Bagdžius