Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-14 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui T. R. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. A. T. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-14 sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo A. T. ieškinys atsakovui T. R. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

8. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 2020-07-23 šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo per 20 darbo dienų, skaičiuojant nuo 2020-09-17, atlikti sutarties 1.1 punkte nurodytus darbus (paruošti ir ištinkuoti sienas, išklijuoti plyteles; atlikti santechnikos darbus; prijungti prietaisus; sumontuoti įtempiamas lubas) ieškovui priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad bendra atsakovo atliekamų darbų kaina yra 2 000,00 Eur (sutarties 2.3 punktas); ieškovas įsipareigojo ne vėliau kaip sutarties pasirašymo dieną sumokėti atsakovui 1 000,00 Eur avansą (sutarties 2.4 punktas). Į bylą pateiktas 2020-07-23 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 1 000,00 Eur avansą.

9. Ieškovas byloje laikosi pozicijos, kad sutarties rezultatas nebuvo pasiektas, atsakovas laiku darbų neatliko, pradėjęs remonto darbus tik apgadino butą, todėl prašo priteisti iš atsakovo pagal sutartį sumokėtą 1 000,00 Eur avansą ir atlyginti 825,00 Eur nuostolius.

10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi, pagal rangos sutartį pagrindinės rangovo pareigos yra darbo pagal užsakovo užduotį atlikimas ir darbo rezultato perdavimas užsakovui, o pagrindinės užsakovo pareigos – atlikto darbo priėmimas ir darbų kainos sumokėjimas.

11. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialiąją išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas (atvejai, kai prievolių įvykdymas lemia in rem teisių atsiradimą), taip pat esamo daikto modifikavimas (remontas, patobulinimas, pakeitimas ar pan.) arba sunaikinimas (nugriovimas ir pan.).

12. Iš į bylą pateikto 2021-04-06 apžiūros akto matyti, kad vandens skaitikliai įrengti per giliai; nebaigtos kloti sienų plytelės, nelygūs tarpai; neįrengtos lubos; pradėti įrenginėti ir neįrengti praustuvas, klozetas, dušo kabina. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad akte yra užfiksuoti atsakovo pagal sutartį neatlikti darbai, taip pat ir tam tikri pagal sutartį atsakovo atliktų darbų defektai. Visų šių darbų kaina (tiek pabaigti pagal sutartį neatliktus darbus, tiek ištaisyti atliktų darbų broką) pagal minėtą apžiūros aktą, kurį pateikė ir kuriuo remiasi pats ieškovas, kainuotų 825,00 Eur.

13. Apelianto nuomone, pagal šalių pasirašytą sutartį, jeigu vykdytojas nesuteikia paslaugų, atsisako jas teikti, nepradeda teikti laiku, sutartis nutraukiama ir jis grąžina visas užsakovui sumokėtas sumas. Apeliantas teigia, kad vadovaujantis sutarties 3.3. nuostata, atsakovas jam turi grąžinti visą avansą ir atlyginti nuostolius, kadangi sutartyje nėra įtvirtintos nuostatos, jog sumokėtas avansas ar jo dalis gali būti negrąžinamas, jei atsakovas būtų atlikęs kažkokią dalį darbų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius rašytinius įrodymus, su anksčiau nurodytais apelianto apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Akcentuotina, kad apeliantas neteisingai vertina avanso paskirtį, todėl jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

14. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-916/2018). Taigi avansas yra pinigų suma, kuria sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Dėl to tuo atveju, kai viena šalis pagal sutartį sumoka avansą, turi būti laikoma, kad ji atsiskaitė už darbus avanso suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).

15. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas atliko dalį darbų, numatytų sutartyje, t. y. išklojo didžiąją dalį plytelių, įrengė vandens skaitiklį, yra pradėjęs santechnikos darbus ir prietaisų įrengimą. Ieškovas neginčijo, jog minėti darbai nebuvo atlikti, tačiau nesutinka, kad už juos turi mokėti, kadangi dalis darbų atlikti su trūkumais. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovo vertinimu ir sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog atsakovas faktiškai atliko darbų už jam sumokėtą 1 000,00 Eur avanso sumą.

16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2021-04-06 apžiūros akte užfiksuoti ieškovo pagal sutartį neatlikti darbai ir atliktų darbų defektai. Nebaigtų pagal sutartį darbų ir darbų broko ištaisymo kaina sudaro 825,00 Eur. Teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal sutartį visa darbų kaina yra 2 000,00 Eur, atsakovo nebaigtų darbų ir darbų broko ištaisymo kaina sudaro 825,00 Eur, o ieškovas atsakovui sumokėjo 1 000,00 Eur avansą, todėl pabaigus atsakovo nebaigtus darbus ir ištaisius jo darbo trūkumus, bendra ieškovo mokėtina suma už sutartyje numatytų darbų atlikimą sudarytų 1 825,00 Eur. Teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Akcentuotina, kad ieškovo siekis atgauti visą avansą yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra ginčo, jog atsakovas atliko dalį darbų, o dalis nekokybiškai atliktų darbų nepaneigia ieškovo pareigos atsiskaityti už jau faktiškai atliktus atsakovo darbus.

17. Ieškovas deklaratyviai teigia, kad 825,00 Eur suma yra jo patirti nuostoliai, tačiau tokių argumentų niekaip nemotyvuoja. Iš 2021-04-06 apžiūros akto nustačius, kad atsakovo nebaigtų darbų ir darbų broko ištaisymo kaina sudaro būtent 825,00 Eur, ieškovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

18. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiga mokėti 205,43 Eur už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas ieškovui kyla nepriklausomai nuo to ar minėtas butas tuo metu buvo remontuojamas, ar ne, ar ieškovas jame gyveno, ar ne.

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovo (apelianto) apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-14 sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.