Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Rymanto medis" 1 271,20 Lt delspinigių už nesumokėtą 18 165,18 Lt nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pagal 2003 m. liepos 1 d. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį nemokėjo nuomos mokesčio už išnuomotą nekilnojamąjį turtą - medienos apdirbimo cechą ir kapoklės pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Nuomos mokestis sudarė 1 954,43 Lt per mėnesį, o nuo 2009 m. sausio 1 d. padidėjus PVM - 1971 Lt. Nuo 2008 m. kovo mėnesio atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų nustatytu terminu mokėti nuomos mokestį. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimu iš atsakovo ieškovui buvo priteista 11 726,58 Lt nesumokėto nuomos mokesčio už 2008 m. liepos - gruodžio mėnesių laikotarpį ir 627,20 Lt delspinigių. Atsakovas 2009 m. balandžio 9 d. grąžino patalpas ieškovui. Vėliau, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimu buvo papildomai priteista 6 438,60 Lt nuomos mokesčio, 1140,35 delspinigių ir palūkanų už laikotarpį iki 2009 m. gegužės 13 d. Tačiau atsakovas ir toliau nevykdo prievolės mokėti nuomos mokestį, todėl privalo mokėti delspinigius už priteistą ir nesumokėtą 18 165,18 Lt nuomos mokesčio skolą. Už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. delspinigių suma sudaro 1 271,20 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas apeliaciniu skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina materialines teisės normas. Nors nuomos sutartis 2009 m. kovo 16 d. teismo sprendimu yra nutraukta ir patalpos 2009 m. balandžio 9 d. grąžintos ieškovui, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti sutartyje nustatytas netesybas, vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 2 dalies nuostata, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti netesybas. Todėl teismo išvada, kad nėra CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyto juridinio pagrindo (įstatymo ar sutarties), kuriuo remiantis ieškovas galėtų reikalauti priteisti iš atsakovo delspinigius, prieštarauja CK 6.221 straipsnio 2 daliai ir faktinėms aplinkybėms. Kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Priteisiant sutartines netesybas taikoma civilinė atsakomybė, kurios vienas iš principų - visiškas nuostolių atlyginimas. Aplinkybė, kad kitose civilinėse bylose iš atsakovo yra priteista nemaža delspinigių suma, pati savaime nėra pagrindas atmesti ieškinį dėl delspinigių priteisimo už ieškovo prašomą laikotarpį. Atsakovas ilgą laiką nevykdo įsiteisėjusiais teismo sprendimais priteistos nuomos mokesčio skolos. Todėl iš atsakovo turėtų būti priteisiamos netesybos už naują laikotarpį. Priešingas aiškinimas, kad ieškovo nuostolius kompensuoja jau priteistos palūkanos, prieštarauja to paties teismo sprendimams prieš tai išnagrinėtose bylose.

Šalies argumentai

Ieškovas paduotu apeliaciniu skundu kelia CK 6.221 straipsnio 2 dalies reikalavimų taikymo problemą, kai prašoma priteisti delspinigius po to, kai sutartis teismo sprendimu jau buvo nutraukta ir įsiskolinimas bei delspinigiai už laikotarpį iki sutarties nutraukimo jau buvo priteisti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 1.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu Civilinio kodekso normų aiškinimo principu - būtinybę normas aiškinti atsižvelgiant į šio kodekso sistemą ir struktūrą, darė išvadą, jog CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė reikalauti delspinigių negali būti aiškinama plečiamai, suteikiant neribotą teisę reikalauti delspinigius už laikotarpius ir po sutarties nutraukimo, kadangi nutraukus sutartį neliko pagrindo (sutartinės nuostatos) priteisti delspinigius. Ieškovo nuomone, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti netesybas, nepaisant to, kad jau yra priteisti delspinigiai, kadangi, atsakovui toliau nevykdant pareigos sumokėti nuomos mokesčio skolą, tai yra ieškovo minimalūs nuostoliai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad delspinigių išieškojimas, nutraukus sutartį, negali būti taikomas tol, kol bus įvykdytas teismo sprendimas dėl skolos pagal nutrauktą sutartį išieškojimo. CK 6.221 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nutraukimo, bei netesybas, negali būti aiškinama, kaip teisė ir toliau reikalauti priteisti netesybas, nors yra priimtas teismo sprendimas dėl sutarties nutraukimo ir nuomos mokesčio skolos ir delspinigių iki sutarties nutraukimo priteisimo. Darytina išvada, kad ieškovui minimalūs nuostoliai dėl sutarties nutraukimo delspinigių forma jau yra priteisti priėmus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą (b.l. 29-34), kuriuo buvo nutraukta sutartis ir priteistas įsiskolinimas ir delspinigiai už tam tikrą laikotarpį ir priėmus kitą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą (b.l. 36-39) dėl likusios nuomos mokesčio įsiskolinimo sumos ir delspinigių priteisimo. Atsakovui nevykdant nurodytų teismo sprendimų, ieškovo teisę į nuostolių, atsiradusių dėl teismo sprendimo nevykdymo, atlyginimą jau gina, nors ir tik minimaliai, kompensavimo funkciją atliekančios įstatymo nustatytos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos šiuo atveju laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos jis patiria dėl tolimesnio prievolės nevykdymo. Esant priteistoms procesinėms palūkanoms už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, už tą patį laikotarpį negali būti priteisiami ir delspinigiai, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą.