Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-367-519/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-10
Bylos Nr.
1A-367-519/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67878-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
Nukentėjusysis
A. G.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Civilinis atsakovas
S. R., A. R.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-367-519/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67878-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M. R., jo atstovei pagal įstatymą S. R.,nukentėjusiojo A. G. atstovei pagal įstatymą V. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. G. atstovės pagal įstatymą V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1, 3 p. ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 5 p., M. R. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Nukentėjusiojo A. G. įstatyminės atstovės V. G. ieškinys dalyje dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš M. R. A. G. priteista 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. G. įstatyminės atstovės V. G. ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš M. R. A. G. priteista 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

M. R. įpareigotas turtinę ir neturtinę žalą atlyginti kas mėnesį sumokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nukentėjusiajam, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 17,75 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš M. R. priteista 17,75 Eur (septyniolika eurų 75 euro centus) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Nepilnamečiui M. R. neturint asmeninių lėšų ir turto, civilinius ieškinius iki nepilnamečiui kaltinamajam sueis 18 metų, išieškoti iš civilinių atsakovų S. R. ir A. R..

Pakeistas M. R. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nuosavybės teise priklausančias lėšas, nustatant apribojimą piniginėms lėšoms – 717,75 Eur (septynis šimtus septyniolika eurų 75 euro centus), esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

Priteista iš M. R. nukentėjusiajam A. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1, 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., ir baudžiamoji byla M. R. atžvilgiu nutraukta dėl to, kad jis 2015-12-07 apie 15.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) rengimo centro bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suduodamas kumščiu į pilvo sritį nukentėjusiajam A. G., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, t. y., suėmęs už pečių tempė nukentėjusįjį A. G. iš prekybos centro į kiemą, tempdamas suplėšė nukentėjusiojo striukę, A. G. priešinantis – smūgiavo du kartus kumščiu į apatinį žandikaulį, spyrė į dešinįjį petį ir du kartus spyrė keliu į pilvą, bei išstūmęs į lauką, smūgiavo ne mažiau kaip vieną kartą į burnos sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. G. poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio apatinio krašto srities kairėje, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje, muštinę žaizdą, kraujosruvą ir nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, viršutinio kairės pusės 1 danties vainiko lūžį, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. G. atstovė pagal įstatymą V. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti jai, kaip nukentėjusiojo A. G. įstatyminei atstovei iš kaltinamojo įstatyminės atstovės S. R. 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarančios 2000 Eur, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, yra per didelės ir neproporcingos. Teigia, kad ši nuosprendžio dalis yra neteisėta, prieštaraujanti suformuotai teismų praktikai ir pažeidžianti jos, kaip nukentėjusio įstatyminės atstovės, teises baudžiamajame procese.

Teigia, kad jau sekančią dieną, po to kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate dėl jos sūnaus bei jos, kaip jo įstatyminės atstovės, atstovavimo šioje baudžiamojoje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu advokatė dalyvavo visuose procesiniuose veiksmuose, rengė ieškinį bei jo priedus, teikė konsultacijas. Ta pati advokatė dalyvavo baudžiamosios bylos teisminiame nagrinėjime, parengė ieškinį bei jo priedus ir pateikė juos teismui. Už visus atliktus veiksmus, suteiktus patarimus ir konsultacijas, parengtus dokumentus apimančius visą šios baudžiamosios bylos procesą – tiek ikiteisminį tyrimą, tiek ir teismą, advokatei buvo sumokėta 2000 Eur.

Pažymi, kad nukentėjusysis A. G. yra nepilnametis ir jokių savo pajamų bei turto neturi. Dėl to visas advokato atstovavimo išlaidas sumokėjo ji, kaip jo atstovė pagal įstatymą. Būtent ji, o ne nukentėjusysis A. G., patyrė procesines išlaidas sumokėdama advokatui už teisinę pagalbą 2000 Eur. Šios išlaidos yra realios, ji jas patyrė.

Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyviai – kaltinamojo įstatyminė atstovė S. R. ir ji kaip nukentėjusiojo A. G. atstovė pagal įstatymą, susitarė ir pateikė teismui raštišką susitarimą dėl žalos atlyginimo, jog civilinė atsakovė S. R. įsipareigoja sumokėti 2700 Eur jai, civilinei ieškovei, tokiu būdu išspręsdami civilinį ieškinį ir jame išdėstytus reikalavimus. Pažymi, kad šis susitarimas dėl žalos atlyginimo apėmė tiek patirtą turtinę, tiek ir neturtinę žalą, taip pat jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sudarant šį susitarimą dėl žalos ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susitarė sumažinti reikalaujamą 1000 Eur neturtinę žalą iki 500 Eur. Teigia, kad prieš sudarant šį susitarimą, nepilnamečio kaltinamojo įstatyminė atstovė atlygino dalį – 1500 Eur turtinės žalos, todėl susitarimu buvo nurodyta tik likusi neatlyginta turtinė žala sudaranti 200 Eur, atleidžiant nuo likusio 16,42 Eur reikalavimo turtinei žalai atlyginti.

Atstovės nuomone, teismas įsikišdamas į bylos šalių susitarimą dėl žalos atlyginimo viršijo jam įstatymu nustatytas kompetencijos ribas, pažeidė asmenų sudaromų sutarčių laisvės principą, nepagrįstai apribojo šalių teises išspręsti ginčą taikiai bei iškreipė tikrąją šalių valią. Pažymi, kad šalys teismui pateikė susitarimą apimantį ne tik turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, bet ir bylos proceso dalyvių patirtų išlaidų atlyginimo klausimą. Atstovės teigimu, teismas išskirdamas iš bendros susitarimo sumos 2000 Eur atstovavimo išlaidų ir juos sumažindamas iki 500 Eur, iškreipė šios sutarties šalių valią ir susitarimo turinį.

Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio dalį pirmos instancijos teismas argumentavo tuo, kad išlaidos atstovavimui neproporcingos, nes byla buvo išnagrinėta per 2 posėdžius trukusius po 1 valandą. Atstovavimo išlaidos, kaip ir susitarimas dėl atstovavimo išlaidų apima ne tik teisminį nagrinėjimą, bet ir visą ikiteisminį tyrimą nuo kurio pradžios advokatė pradėjo savo dalyvavimą byloje, todėl toks teismo argumentas yra neteisingas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių. Pasak atstovės, teismas nepagrįstai priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ne jai, o jos nepilnamečiam sūnui. Teigia, kad ne jos sūnus, o ji, kaip jo atstovė pagal įstatymą, patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šias išlaidas turėjo priteisti jas patyrusiam asmeniui. Atstovės teigimu, viena iš bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sąlygų yra šių išlaidų realumas reiškiantis, kad turėtos išlaidos buvo realiai patirtos. Šių išlaidų nepilnametis nukentėjusysis nepatyrė, o jas patyrė ji, kaip nukentėjusiojo atstovė, todėl jos turi būti priteistos jas patyrusiam asmeniui.

Pažymi ir tai, kad pareikštu civiliniu ieškiniu bylinėjimosi išlaidas buvo prašoma priteisti iš nepilnamečio kaltinamojo įstatyminių atstovų. Pastarieji su tokiu reikalavimu sutiko ir dėl to su ja sudarė rašytinį susitarimą. Spręsdamas civilinį ginčą, net ir baudžiamojoje byloje, teismas negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų. Juolab, išeiti už šalių sudaryto susitarimo dėl ieškinyje keliamų reikalavimų patenkinimo tvarkos, ribų. Nepaisydamas nei pareikšto ieškinio, nei šio susitarimo, teismas vienašališkai pakeitė šalių valią bei priteisė bylinėjimosi išlaidas asmeniui, kuris jų nepatyrė ir neprašė jų priteisti. Atstovės teigimu, visos bylos šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, kurie tiesiogiai dalyvavo ir padėjo sudaryti šį susitarimą dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bet koks teismo įsikišimas pakeičiantis šalių susitarimą yra nepagrįstas. Teismas negali stoti vienos iš bylos dalyvių pusėn atstovaudamas jos interesus ir paneigdamas kitų bylos dalyvių teises ir interesus. Toks teismo elgesys kelia abejonių ir teismo nešališkumu. Atstovės manymu, tokia teismo nepagrįsta nuosprendžio dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti pakeista pagal byloje pareikštą ieškinį bei tikrąją šalių valią išdėstytą teismui pateiktame susitarime dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo A. G. atstovė pagal įstatymą V. G. prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. R., jo atstovė pagal įstatymą S. R., advokatė J. Šlapaitienė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo A. G. atstovės pagal įstatymą V. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Nukentėjusiojo A. G. atstovė apeliaciniu skundu neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, M. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendį proceso išlaidų atlyginimo dalyje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu prašoma priteisti jai, kaip nukentėjusiojo A. G. įstatyminei atstovei iš kaltinamojo įstatyminės atstovės S. R. 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad už visus atliktus veiksmus, suteiktus patarimus ir konsultacijas, parengtus dokumentus apimančius visą šios baudžiamosios bylos procesą – tiek ikiteisminį tyrimą, tiek ir teismą, advokatei buvo sumokėta 2000 Eur.

Pagal BPK 104 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Konkrečioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo A. G. atstovė V. G. iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje sumokėjo atstovei advokatei 2000 Eur už jos atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam (jo įstatyminei atstovei) priteistinų proceso išlaidų, pagrįstai įvertino advokatės A. Ž. atlikto darbo baudžiamojoje byloje apimtį, konstatuodamas, kad byla nėra sudėtinga, nagrinėjama dėl nesunkaus nusikaltimo, sutrumpinto proceso tvarka, byloje pateiktas civilinis ieškinys ir patikslintas civilinis ieškinys, byloje vyko du posėdžiai apytiksliai po 1 valandą.

Kolegijos nuomone, tokia honoraro suma (2000 Eur) advokatei už nukentėjusiojo atstovavimą ir dokumentų surašymą nesudėtingoje ir mažos apimties byloje, kurioje kaltinamas vienas, savo kaltę pripažįstantis asmuo, įvykdęs vieną nesunkų nusikaltimą, yra nepagrįstai didelė. Atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą bei apimtį, taip pat į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovė advokatė A. Ž. dalyvavo nukentėjusiojo apklausoje (1 t. 10–13 b. l.), dalyvavo nukentėjusiojo atstovei V. G. pateikiant kaip daiktinį įrodymą – striukę (1 t. 35–39 b. l.), pateikė civilinį ieškinį (1 t. 68–69 b. l.), pagal prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga su ja susipažino (1 t. 79, 82–84 b. l.), susipažino su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą (1 t. 155–156 b. l.), pateikė patikslintą civilinį ieškinį (1 t. 189–192 b. l.), dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, t. y. į teisinės pagalbos teikimo trukmę bei įvertinus tai, kad advokatės kontora (duomenys neskelbtini), o procesiniai veiksmai buvo atliekami (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad nukentėjusiojo A. G. atstovės pagal įstatymą V. G. už teisinę pagalbą sumokėti honorarai advokatei nevisiškai atitinka proporcingumo kriterijaus.

Kolegija, atsižvelgusi į išvardintas aplinkybes bei į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. turtinę padėtį, jo amžių, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, į nukentėjusiojo atstovės V. G. sumokėtą pinigų sumą advokatei, siekdama abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad nukentėjusiojo A. G. atstovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės, tačiau ir pirmosios instancijos teismo iš M. R. nukentėjusiajam A. G. priteista proceso išlaidų suma nukentėjusiajam yra nepakankama. Be to, iš pinigų priėmimo kvito (1 t. 194 b. l.) matyti, kad procesines išlaidas, sumokėdama advokatei už nukentėjusiojo A. G. atstovavimą, patyrė V. G., o ne pats nukentėjusysis A. G., t. y. proceso išlaidos priteistos iš kaltinamojo ne tam asmeniui, kuris patyrė išlaidas. Taigi, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, įvertinus tai, kad nukentėjusiosios atstovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, kad atskirai už nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme priteisti proceso išlaidų neprašoma, ši suma padidintina iki 1000 Eur bei tai, kad proceso išlaidas patyrė nukentėjusiojo atstovė, ši suma iš M. R. priteistina nukentėjusiojo A. G. atstovei pagal įstatymą V. G.. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai išspręsto atstovavimo išlaidų klausimo keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

Priešingai nei teigia atstovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino proceso šalių pasirašytą susitarimo dėl žalos atlyginimo turinį ir pagrįstai padarė išvadą, kad susitarimas dėl žalos atlyginimo neatitinka protingumo, teisingumo principų bei teismų formuojamos praktikos. Taip pat tinkamai pasisakė, kad susitarime nėra išskirta už ką konkrečiai yra sutarta 2700 Eur suma, jog advokatės atstovavimo išlaidos yra priskiriamos prie proceso išlaidų ir susitarime tai nėra aptarta. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas įsikišdamas į bylos šalių susitarimą dėl žalos atlyginimo viršijo jam įstatymu nustatytas kompetencijos ribas, pažeidė asmenų sudaromų sutarčių laisvės principą, nepagrįstai apribojo šalių teises išspręsti ginčą taikiai bei iškreipė tikrąją šalių valią.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti ir iš M. R. nukentėjusiajam A. G. priteistas proceso išlaidas, turėtas atstovės advokatės paslaugoms apmokėti, padidinti iki 1000 Eur ir priteisti jas iš M. R. nukentėjusiojo A. G. atstovei pagal įstatymą V. G..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Gražvydas PoškusTeisėjai Nijolė MatuzevičienėVirginija Žindulienė