Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje N. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. ieškovė su VPK sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartį Nr. 86-ST2-89, kurios 5.16 punkto nuostatomis bei 17-08-17 susitarimo dėl transporto priemonių pervežimo paslaugų nuostatomis ieškovė įsipareigojo iš ankstesnio vykdytojo saugojimo aikštelės nemokamai pergabenti saugomas arba konfiskuotas transporto priemones į savo saugojimo aikštelę ir saugoti policijos sulaikytas transporto priemones iki transporto priemonės perdavimo arba sunaikinimo. 2017-09-05 transporto priemonių perdavimo aktu Nr. 4 ieškovei buvo perduotas automobilis VW Jetta. VPK 2019-10-01 ieškovei pateikė informaciją apie automobilio VW Jetta valstybinį numerį, valdytoją, savininką, procesinį statusą. Informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, liudija, kad automobilio VW Jetta savininke nuo 2012-05-11 buvo atsakovė. Ieškovė atsakovei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu 2019-10-11 išsiuntė pranešimą apie automobilio saugojimo išlaidas. 2019-11-22 atsakovei kitu adresu išsiųstas pakartotinis pranešimas apie automobilio saugojimo išlaidas. 2019-12-10 atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu grąžinti jai automobilį. Ieškovė pasiūlė atsakovei sumokėti pusę skolos sumos, pateikti prievolės įvykdymo užtikinimą, pasirašyti vekselį bei kitą pagalbą. Į atsakovės paklausimą VPK informavo, kad 2012-06-04 buvo užregistruotas atsakovės skundas, jog ji davė remontuoti automobilį A. V., o šis automobilio negrąžino. 2012-06-26 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, nutarimas sunaikintas. Taip pat nurodė, kad 2012-06-10 užregistruotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) apsivertė automobilis VW Jetta, automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, N. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Telšių rajono apylinkės teismo 2012-07-25 nutarimu N. A. nubaustas už tai, kad 2012-06-10 (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW Jetta be valstybinių numerių, neturėdamas teisės vairuoti.

Dėl atsakovės atsakomybės atsiskaityti už automobilio saugojimą

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklostė pasaugos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830-6.850 straipsniai). Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad automobilį davė A. V., kad šis pašalintų gedimą, po to automobilio nebematė. VPK atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės skundą nustačiusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsakovė kaip automobilio savininkė, nebuvo pakankamai apdairi ir atsakinga realizuojant savo turto savininko teises, dėl ko prisidėjo prie saugojimo išlaidų padidėjimo. Nustačius, jog automobilio savininkė jo nuvežimo metu buvo atsakovė, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, jai kilo pareiga atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su automobilio saugojimu.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškovei priteistinos skolos dydžio svarbu ne tik formaliai vertinti ieškovės nurodytus saugojimo įkainius bei atsakovei priklausančio automobilio saugojimo terminą, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tai yra atsakovės elgesį bei pačios ieškovės veiksmus (neveikimą).

Priverstinio nuvežimo akte nenurodyta nei savininko, nei automobilį vairavusio asmens vardas ir pavardė, nėra asmens parašo, todėl negalima kategoriškai teigti, jog atsakovė žinojo apie jai priklausančio automobilio nuvežimą. Bylos duomenimis, atsakovei pirmas pranešimas apie saugomą automobilį ir raginimą sumokėti už jo saugojimą buvo siųstas atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu 2019-10-11. Kaip nurodė atsakovė, šio pranešimo ji negavo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė apie tai, jog jai priklausantis automobilis saugomas ieškovei priklausančioje aikštelėje, sužinojo tik gavusi 2019-11-22 pakartotinį pranešimą.

Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė į VPK dėl informacijos pateikimo kreipėsi tik 2019-09-04, t. y. praėjus dvejiems metams nuo automobilio jai perdavimo. Sutarties 7.6 punkte numatyta, kad ieškovė (vykdytojas) turi imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti, o sutarties 6.1, 6.2 punktuose numatyta VPK pareiga sudaryti vykdytojui visas sąlygas paslaugoms teikti; dėl paslaugų suteikimo vykdytojui bet kuriuo paros metu sutarties priede Nr. 3 nurodytais telefono numeriais pateikti informaciją apie transporto priemonę bei reikalingas atlikti paslaugas. Taigi, ieškovė turi teisę reikalauti iš VPK informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti automobilį, taip pat pareigą dirbtinai nedidinti daikto saugojimo išlaidų. Nors ieškovė nurodė, kad nuolat kreipėsi Į VPK dėl informacijos apie saugomą automobilį pateikimo, tokių duomenų į bylą nepateikė. Darytina išvada, kad ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų, kad automobilis būtų kuo greičiau atsiimtas pagal Sutarties 7.6 punktą.

Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad automobilio savininko identifikuoti negalėjo, nes nežinojo automobilio valstybinio numerio. Pažymėtina, kad automobilį VĮ „Regitra“ sistemoje identifikuoti galima pagal VIN kodą, kuris yra kiekvieno automobilio kėbule.

Įvertinęs visa tai teismas pripažįsta, kad yra objektyvus teisinis pagrindas mažinti ieškovės naudai priteistiną atsakovės įsiskolinimo sumą dėl pasyvaus ieškovės elgesio. Ieškovė nepakankamai operatyviai ėmėsi veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti ir tuo iš dalies sudarė sąlygas atsakovės skolai didėti, todėl neigiamos tokio neveikimo pasekmės turi tekti ne tik atsakovei, bet ir pačiai ieškovei. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma, paskaičiuota daugiau nei už 2 metus, pripažintina akivaizdžiai per didele, todėl yra mažinama, priteisiant iš atsakovė skolą už automobilio saugojimą už laikotarpį nuo 2019-10-11 (pirmojo pranešimo atsakovei išsiuntimo jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu dienos) iki kreipimosi į teismą dienos 2020-04-29, iš viso už 202 dienas.

Dėl įkainio, taikytino už priverstinį transportų priemonių saugojimą, dydžio nustatymo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą, apskaičiuotą taikant 11,85 Eur dydžio įkainį (už vieną transporto priemonės saugojimo parą), nustatytą Sutarties priede Nr. 1. Atsakovė prašo taikyti Sutarties priede Nr. 2 nurodytą 0,90 Eur vienos paros transporto priemonės saugojimo įkainį, nustatytą VPK.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, byloje kilus ginčui dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios teisingos paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jeigu teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 36 punktas).

Ieškovės už tapačią paslaugą skirtingiems subjektams taikomi įkainiai skiriasi daugiau nei 13 kartų. Darytina išvada, kad iš atsakovės reikalaujamas priteisti 11,85 Eur įkainis už vieną automobilio saugojimo parą negali būti pripažintas nei atitinkančiu realią analogiškų paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu ginčui aktualioje teritorijoje, nei ekonomiškai pagrįstu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neteikė į bylą konkrečių duomenų, ekonominių skaičiavimų, kurie galėtų pagrįsti jos teikiamų specializuotų paslaugų realius kaštus, o kartu ir būtų pagrindas spręsti apie reikalaujamo už teikiamas paslaugas 11,85 Eur įkainio dydžio pagrįstumą ir proporcingumą, o policijos įstaigai nustatyto 0,90 Eur dydžio įkainio ieškovė nelaiko ekonomiškai nepagrįstu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė neteikė duomenų apie automobilio saugojimo įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje (CPK 12, 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas 2020-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-644-883/2020 pripažino, kad Telšių apylinkės teismas pagrįstai taikė 7 Eur dydžio įkainį už vieną transporto rpiemonės saugojimo parą. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2A-644-883/2020 buvo analizuojami panašaus laikotarpio įkainiai.

Nustatant automobilio saugojimo paros įkainį teismas taip pat įvertintina ir tai, kad automobilio VW Jetta vertė tikėtina yra daug kartų mažesnė nei jo saugojimo išlaidos. Byloje nėra nurodyta konkreti automobilio vertė, tačiau atsižvelgiant į jo gamybos metus – 1989 m., į priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodytą automobilio būklę – automobilio kėbulas visas deformuotas, akivaizdu, kad automobilis mažavertis, tuo tarpu prašoma priteisti pasaugos suma – net 11458,95 Eur.

Teismas sprendžia, kad Sutartyje numatytas 11,85 Eur įkainis už saugojimą, neatitinka tokių paslaugų rinkos kainų panašioje vietovėje konkrečiu 2019 m. laikotarpiu, teisingumo bei proporcingumo principų. Esant išdėstytam, teismas taiko 7 Eur įkainį ir priteisia iš atsakovės už automobilio saugojimą 202 dienas 1414 Eur skolą.

Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė sumokėjo 258 Eur žyminį mokestį. Atsakovei teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 258 Eur žyminis mokestis, priteistinos iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, taip pat atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-05-29 sprendimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tenkinta 12,34 proc. ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 31,84 Eur bylinėjimosi išlaidos (258 Eur x 12,34 proc. : 2).

Valstybė patyrė 243 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus iš dalies, o atsakovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovės, proporcingai atmestai jos ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Atmesta 87,66 procentai ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 213,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (243 Eur x 87,66 proc.). Atsakovė 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jos į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų ((243 Eur -213,01 Eur) : 2). Likusios bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ 1414 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 31,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas 213,01 Eur (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš J. K. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas 15 Eur (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.