Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS Parex banka ieškinį atsakovui E. M., tretiesiems asmenims A. A., M. M. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys A. A. ir M. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AS Parex banka ir A. A. 2007 m. balandžio 20 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. VE/450, pagal kurią Kredito gavėjui (A. A.) buvo suteiktas 1 100 000 Lt kreditas (t. 1, b. l. 8-12). Kreditų grąžinimas užtikrintas turto įkeitimu ir atsakovo E. M. laidavimu (t. 1, b. l. 13-14). Pagal laidavimo sutartį atsakovas laidavo už Kredito gavėją ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu Kredito gavėjas neįvykdys Bankui visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį. Tretysis asmuo ir kredito gavėjas A. A. įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdė, todėl Bankas sutartį nutraukė. Atsakovas 2008-12-30 raštu Nr. MB7.6/1412, 2009-02-13 raštu Nr. MB7.6/79, 2009-01-12 raštu Nr. MB7.6/20, 2009-04-17 raštu Nr. 10.3-9/2803 buvo įspėtas, kad A. A. įsipareigojimų Bankui nevykdo ir kad pagal laidavimo sutartį jis privalo grąžinti Bankui kreditą ir kitas įmokas. Bendra skola ieškovui sudaro 1 189 318,99 Lt, o būtent: 1 100 000 Lt negrąžinto kredito, 44 207,23 Lt palūkanų, 45 111,76 Lt delspinigių (b. l. 30).

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 str. 1 d. nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų – hipoteka, yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir sekimas paskui įkeistą daiktą Taigi, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų jam būtų pirmiau už kitus kreditorius ir visiškai atlyginta arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą (CK 6.192 str. 1 d.). Kitas iš CK 6.70 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų yra laidavimas. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 76 str. 1 d.). Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.81 str. 1 d.). Jei ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.66 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pagal kreditavimo sutartį pagrindinio skolininko prievolės įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto – už kreditą įsigyjamo žemės sklypo, įkeitimu bei atsakovo laidavimu, įtvirtinančiu jo solidariąją prievolę ieškovui. Ieškovo su atsakovu sudaryta laidavimo sutartis įtvirtina atsakovo solidariąją prievolę – kredito gavėjas ir laiduotojas atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (3.1 p.), ir banko teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti (6.1 p.). Teismo vertinimu, atsakovo paaiškinimai, jog Bankas kartu su A. A. apgaule gavo jo sutikimą pasirašyti laidavimo sutartį, yra deklaratyvūs. Šiuo atveju pats atsakovas E. M. privalėjo įvertinti galimą riziką, jei asmuo, už kurį laidavo, neįvykdys prievolės. Ta aplinkybė, kad atsakovo sutuoktinė, tretysis asmuo M. M., laidavimo sutarties nepasirašė, nekeičia ir nepanaikina atsakovo atsakomybės pagal sutartį, nes jis atsako Bankui savo asmeniniu turtu. Pažymėtina, kad laidavimas kreditavimo santykiuose yra įprastas sandoris, tokia praktika visuotinai pripažįstama ir laikoma sąžininga. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pasirašant laidavimo sutartį jis buvo apgautas.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kreditorius (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Kaip matyti, 1 100 000 Lt dydžio kreditas kredito gavėjui buvo suteiktas žemės sklypo dalies pirkimui. 2007-04-26 kredito gavėjas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu už 1 100 000 Lt įsigijo nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11-15). Tretysis asmuo A. A. 2008-12-30, 2009-01-12, 2009-02-13 raštais dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo informuotas apie įsiskolinimą (t. 2, b. l. 16-18). 2009-04-02 raštu ieškovas A. A. pranešė, jog praėjus 15 d. terminui nuo šio rašto įteikimo dienos ir neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, Bankas kitą dieną, einančią po šio termino pabaigos, vienašališkai nutraukia 2007-04-20 kreditavimo sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš A. A. priklausančio ir Bankui įkeisto turto bei lėšų (t. 2, b. l. 9). Sutarties nutraukimo dienai (2009-04-22) kredito įsiskolinimas buvo 1 147 249,73 Lt (1 100 000 Lt negrąžinto kredito, 44 207,23 Lt nesumokėtų palūkanų, 3 042,50 nesumokėtų delspinigių (t. 2, b. l. 10). Tuo tarpu paskolos gavėjo skolinis įsipareigojimas 2009-05-20 sudaro 1 189 318,99 Lt. Šį dydį ieškovas grindžia skolos grafiku (t. 1, b. l. 30). Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-05-25 nutartimi areštuota 69600/114353 dalis 11,4353 ha žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio A. A., uždraudžiant įkeisto daikto savininkui juo disponuoti (t. 2, b. l. 44-45). Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-08-24 nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą minėtą nekilnojamąjį daiktą ir išieškoti iš įkeisto turto 1 261 961,99 Lt skolos, 128 Lt žyminio mokesčio, 280,66 Lt pranešimo paskelbimo išlaidų bei 6 mėnesių VILIBOR+1,8 procentų palūkanų (t. 2, b. l. 46-47). Antstolė 2011-11-28 Nr. 113/11/1041 patvarkymu skyrė turto įvertinimą A. A. nuosavybės teise priklausančiam 69600/114353 daliai 11,4353 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 19). Atitinkamai atsakovas E. M., kaip laiduotojas, 2008-12-30, 2009-02-13, 2009-01-12 raštais buvo įspėtas apie susidariusį įsiskolinimą. 2009-04-17 E. M. pranešta, kad A. A. skola Bankui pagal sutartinius įsipareigojimus 2009-03-31 sudaro 1 139 577,57 Lt. Taigi, akivaizdu, jog pagrindinio skolininko A. A. mokėjimo kontrolė buvo vykdoma, Bankas tinkamai įspėjo skolininką ir laiduotoją apie Kreditavimo sutarties nutraukimą. Kreditas buvo panaudotas pagal paskirtį įsigyjant žemės sklypą.

Iš kredito portfelio perleidimo sutarties, pasirašytos 2010-07-31 Vilniuje, matyti, kad AB Parex banko, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus įsteigto ir veikiančio banko (Pradinis kreditorius) kreditorinio reikalavimo teisės perduotos AS Parex banka, pagal Latvijos Respublikos įstatymus įsteigtam ir veikiančiam bankui (Naujasis kreditorius). Kreditorinis reikalavimas reiškia, kad Pradinis kreditorius Naujajam kreditoriui atlygintinai perleidžia teises skolininkų ir/ar užtikrinimo priemonių teikėjų atžvilgiu (pagal Sutarties Priede Nr. 1 pateiktą sąrašą), kurios apima reikalavimus į visas gautinas sumas pagal Kreditavimo sutartis, jų tinkamą įvykdymą užtikrinimo priemones, įskaitant bet neapsiribojant vekselius, garantijas, laidavimus ir kt. (t. 1, b. l. 77-92). Teismas konstatuoja, jog ši sutartis nekeičia Kreditavimo ir Laidavimo sutarčių, sudarytų su atsakovu E. M. ir trečiuoju asmeniu A. A., sąlygų, todėl jokio raštiško susitarimo su jais Bankas neturėjo pasirašyti (CK 6.101 str.). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo atstovo argumentai, kad jis neturi vykdyti prievolės Bankui, nes su juo raštu nesusitarta dėl sutarties sąlygų pakeitimo, atmestinas.

Teismas nesutinka su atsakovo atstovo teiginiais dėl laidavimo prievolės pabaigos. Pagal bendrąją taisyklę, laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 ir 6.89 str. nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Pagal laidavimo sutarties Nr. LS/450-1 9.1 punktą, sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško prievolių Bankui pagal Kreditavimo sutartis įvykdymo (t. 1, b. l. 13-14). Teismo vertinimu, tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Pažymėtina, kad laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės, pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 str. 1 d. nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Šias teismo išvadas patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 ir kt.).

Pagal CK 6.37 str. 2 d., iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme, kuomet jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už prievolės nevykdymą geruoju, kuomet kreditorius dėl to kreipiasi į teismą. Skolininkas, pažeidęs kreditoriaus interesus, privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kad skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo sutarties, nes laiduotojo atsakomybė, kaip minėta, yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko. Procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų, t. y. įsipareigojimo neįvykdymo geruoju, esant galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Kuomet pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys laiduotojui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 str. 2 d. dėl palūkanų priteisimo. Ieškovo reikalavimas teisėtas ir pagrįstas, nes procesinių palūkanų mokėjimo prievolė atsiranda tiesiogiai iš įstatymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsakovas (skolininkas) privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Analogišką teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-553/2008 ir kt.).

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, laikytina, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Iš atsakovo E. M. ieškovo AS Parex banka naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15 893,19 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 4) ir 100 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu per antstolį (t. 1, b. l. 61) (CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.). Iš atsakovo E. M. taip pat priteistina 61,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 1., b. l. 2, 163, 177; t. 2, b. l. 1) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo AS Parex banka, į. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 189 318,99 Lt (vieną milijoną vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis tūkstančius tris šimtus aštuoniolika litų ir 99 centus) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 893,19 Lt (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt tris litus ir 19 centų) žyminio mokesčio, 100 Lt (vieną šimtą litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu per antstolį, AS Parex banka, į. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 61,73 Lt (šešiasdešimt vieną litą ir 73 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.