Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2007-09-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 20 parų arešto bausme (baudžiamasis nusižengimas, todėl teistumo nėra), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „S.“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji J. Ž., V. R. ir V. P., bendrininkų grupėje, nužudė kitą žmogų tokiomis aplinkybėmis:

2007 m. rugpjūčio 5 d. apie 24 val. V. P. prašymu pastarajam, J. Ž. ir V. R. atvykus į F. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), keršto tikslu sumušti tame name gyvenusį R. M. dėl prieš tai įvykusio tarp jo ir V. P. konflikto, kurio kaltininkas buvo R. M., J. Ž. pirmasis su koja vieną kartą spyrė sėdėjusiam kambaryje ant lovos R. M. į kaktą, po to J. Ž., V. R. ir V. P. kojomis ir rankomis dar sudavė jam ne mažiau 18 smūgių į galvos, kaklo, krūtinės sritį, kitas kūno dalis, vėliau J. Ž. ir V. R. praradusį sąmonę R. M. iš namo nutempę į lauką, patalpino jį į automobilio „Audi 100 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) bagažinę, šiuo V. P. vairuojamu automobiliu nuvežė jį į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kur V. R. ir J. Ž. pririšo R. M. prie medžio ir paliko. Kaltinamųjų J. Ž., V. R. ir V. P. suduotų smūgių R. M. pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytos poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, muštinė žaizda su kraujosruva apatinėje lūpoje, kraujosruvos minkštuose veido audiniuose – dešinio skruostikaulio kūno ir apatinio žandikaulio kampo projekcijoje, smulkūs odos nubrozdinimai dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimai smakro dešinėje, odos nubrozdinimai kairio skruostikaulio lanko projekcijoje, odos nubrozdinimas su išfiltruojančia kraujosruva kairėje momeninėje srityje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose dešinėje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, nugaros kairėje, juosmens-kryžmens srityje bei sėdmenyse, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, juostų pavidalo žymės abiejų riešų srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei kraujosruvos kaklo minkštuosiuose audiniuose gerklų, galvos sukamųjų raumenų srityje su skydinės ir žiedinės kremzlių lūžiais, poodinė ir infiltruojanti kraujosruva krūtinės ląstos kairėje su plačia kraujosruva širdiplėvėje, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nuo patirtų sužalojimų visumos įvykus ūmiam kvėpavimo – širdies veiklos nepakankamumui ir to pasekoje išsivysčius hipoksijai bei asfiksijai R. M. mirė.

Kaltinamasis J. Ž. kaltas dėl R. M. nužudymo prisipažino dalinai ir parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 5 d. vakare pas jį į svečius buvo atėjęs pažįstamas V. R.. Vėlai vakare jam telefonu paskambino V. P. ir paprašė pagalbos aiškinantis santykius su R. M.. Netrukus V. P. su savo sugyventine A. ir pastarosios vaiku automobiliu „Audi 100“ atvažiavo pas jį į namus ir paaiškino, kad reikia primušti R. M., kad šis nustotų kabinėtis prie kitų ir muštis. Palikę A. vaiką jo namuose, visi kiti: jis pats, V. R., V. P. ir A. su automobiliu nuvažiavo prie namo, kuriame gyveno R. M.. A. pasiliko sėdėti automobilyje, o jie trise nuėjo į namo vidų. Buvo nakties metas, buvo tamsu, nes name elektros nebuvo. Jis pasišvietė mobilaus ryšio telefonu, pamatė, kad kambaryje ant lovos sėdėjo R. M., kambaryje taip pat buvo pažįstamas J. P.. Jis pats, nieko nesakęs, priėjo prie R. M. ir su koja vieną kartą spyrė jam į kaktą. Nuo smūgio R. M. nugriuvo ant lovos ir prarado sąmonę. Po to jis dar du kartus spyrė su koja R. M. į žandikaulį iš dešinės pusės ir pora kartų su kumščiu sudavė jam į kairę pusę. Po to jis nuo R. M. atsitraukė ir tada priėję prie R. M. smūgius jam sudavė V. R. ir V. P.. Kiek jiedu sudavė smūgių R. M. ir į kurias vietas kliuvo smūgiai, jis nematė, nes buvo tamsu. Baigę mušti R. M., jie trise išėjo iš namo, V. P. privarė automobilį arčiau namo, tada jis pats ir V. R. iš namo ištempė R. M.. V. P. pakėlė automobilio bagažinės dangtį ir jis su V. R. įkišo R. M. į bagažinę. Pastarasis vis dar buvo be sąmonės. Jie nutarė nuvežti kur nors R. M., kad jis atsigautų ir ten jį palikti. V. P. vairuojamu automobiliu jie užvažiavo į V. P. namus paimti vandens R. M. atgaivinimui, po to nuvažiavo į mišką link Kenos. Atidarius bagažinę, R. M. pats iš jos iškrito ant žemės. Jis vis neatsigavo, todėl jie pylė jam ant galvos vandenį. Po to jis ir V. R. nutempė R. M. prie medžio, V. P. atėjo jiems iš paskos. Paimta iš automobilio virve, V. R. surišo R. M. rankas už nugaros ir pririšo prie medžio. Palikę pririštą prie medžio R. M., jie užvažiavo pas jį į namus, paėmė A. vaiką ir nuvažiavę į Vilnių, A. su vaiku paliko namuose, o jie trise grįžo į mišką prie R. M. ir jis su žiebtuvėliu nudegino virvę, kad R. M. lengvai galėtų atsilaisvinti. Nudeginus virvę R. M. nuvirto ant šono. Jis sąmonės dar atgavęs nebuvo, tačiau girdėjosi jo kvėpavimas. Palikę tokioje padėtyje R. M., jie išvažiavo ir išsiskirstė po namus. Sekančios dienos vakare jis sužinojo, kad R. M. buvo rastas miške negyvas.

Nužudyti R. M. jie nenorėjo. Jų tikslas buvo sumušti R. M., jį pagąsdinti, kad jis nustotų kabinėtis prie kitų. Dėl savo veiksmų jis gailisi ir pergyvena.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis J. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir vietoje parodė bei paaiškino R. M. nužudymo aplinkybes (1 t. 139-153 b.l.).

Kaltinamasis V. R. kaltas prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007 d. rugpjūčio 5 d. jis buvo svečiuose pas J. Ž. namuose. Vėlai vakare J. Ž. kažkas paskambino telefonu ir netrukus atvažiavo automobiliu „Audi 100“ iki tol jam nepažįstamas vaikinas, kaip paaiškėjo vėliau tai buvo V. P., su juo atvažiavo ir mergina vardu A.. V. P. papasakojo, kad įvyko konfliktas su kažkokiu vaikinu, vėliau sužinojo, jog tai buvo R. M.. V. P. prašė pagalbos padėti su R. M. išsiaiškinti. Jie visi susiruošė nuvažiuoti pas R. M. į namus, pakeliui dar buvo užvažiavę į P. namus. Privažiavus prie R. M. namų, automobilį paliko atokiau nuo namo, A.pasiliko automobilyje, o jis, J. Ž. ir V. P. nuėjo į namo vidų. Kambaryje buvo du vaikinai – vienas sėdėjo ant lovos, kitas stovėjo. J. Ž. priėjo prie sėdėjusio ant lovos R. M. ir su koja spyrė jam į galvą. Po to J. Ž. dar kelis kartus spyrė R. M., ar sudavė smūgius su kumščiais, jis pasakyti negali. Sudavus smūgius J. Ž., prie R. M. priėjo jis su V. P. ir jiedu taip pat pradėjo mušti jį. Jis su koja pora kartų spyrė R. M. į viršutinę kūno dalį, tačiau kur konkrečiai pataikė, nematė, galėjo pataikyti ir į galvos sritį. Į kurią vietą sudavė smūgius R. M. V. P. jis nematė, nes buvo tamsu. Po to jie išėjo iš namo, V. P. privairavo automobilį arčiau namo, o jis su J. Ž. ištempė R. M. iš namo ir įkišo jį į bagažinę. Jie buvo sutarę nuvežti R. M. kur nors toliau ir palikti, kad jam būtų pamoka dėl jo elgesio. Kadangi R. M. nuo suduotų smūgių buvo be sąmonės, jie užvažiavo į V. P. namus paimti vandens jo atgaivinimui. Nuvažiavus į mišką ir atidarius bagažinę, R. M. pats iš jos iškrito. Kadangi A. M. buvo neatsigavęs, jie pylė ant jo vandenį, tačiau tai nepadėjo. Tada jis su J. Ž. nutempė R. M. prie medžio ir į jį nugara atrėmė R. M.. Atnešta iš automobilio virve jis iš už nugaros R. M. rankas pririšo prie medžio. Surišo laisvai, kad R. M. atsipeikėjęs galėtų jas atsirišti. V. P. visą tą laiką buvo šalia jų, o A. sėdėjo automobilyje. Palikę R. M. pririštą prie medžio, jie nuvažiavo į kaimą, paėmė A. vaiką ir nuvažiavo į Vilnių. Nusprendę, kad R. M. gali pats iš virvės neišsilaisvinti, trise V. P. vairuojamu automobiliu grįžo į mišką prie R. M. ir J. Ž. žiebtuvėliu nudegino virvę. R. M., atsilaisvinus virvei, nugriuvo ant šono. Jis vis dar buvo be sąmonės, tačiau kvėpavo, girdėjosi karkimas. Palikę R. M. miške, jie išvažiavo. Po poros dienų iš J. Ž. jis sužinojo, kad R. M. buvo rastas negyvas miške.

Dėl šio įvykio jis labai gailisi ir pergyvena.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. R. vietoje parodė ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (2 t. 12-25 b.l.).

Kaltinamasis V. P. kaltas dėl R. M. nužudymo neprisipažino. Jis parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 5 d. iš Vilniaus miesto nuvažiavo pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Su juo kartu važiavo sugyventinė A. ir jos dukrelė. Vakare pro jų sodybą ėjo girtas buvęs A. sugyventinis R. M., kuris pradėjo kabinėtis prie A., pirmiausiai žodžiais, o po to pradėjo ją mušti. A. bandė apginti kaimynas V. U., tačiau ir jam R. M. sudavė smūgius. Jis pats taip pat norėjo ginti A., tada R. M. pradėjo jį vaikytis. Jam (V. P.) pavyko įsodinti A. su vaiku į automobilį ir jie nuvažiavo pas pažįstamą J. Ž.. Pas pastarąjį buvo atėjęs iki tol jam nepažįstamas V. R.. Jis vaikinams papasakojo apie konfliktą su R. M. ir jie nutarė su juo išsiaiškinti. Palikę A. vaiką J. Ž. namuose, jie keturiese nuvažiavo prie namo, kur gyveno R. M.. A. pasiliko automobilyje, o jis su J. Ž. ir V. R. nuėjo į namo vidų. Kambaryje ant lovos sėdėjo R. M., kuris kalbėjosi su ten buvusiu J. P.. J. Ž. iš karto priėjo prie R. M. ir spyrė jam su koja. Kur pataikė ir kiek kartų spyrė R. M. J. Ž., jis nematė, nes kalbėjo su J. P.. Jis pats R. M. smūgių nesudavė, ar jį mušė V. R., jis nematė. Po to jie iš namo išėjo. Jis automobilį privairavo arčiau namo. Kažkuris iš vaikinų liepė jam atidaryti automobilio bagažinę. Kada jis tai padarė, J. Ž. ir V. R. į bagažinę įkišo atitemptą iš namo R. M.. Kodėl į bagažinę buvo patalpintas R. M., jis nežino. Nuo R. M. namų jie nuvažiavo į jo (V. P.) namus paimti vandens, po to važiavo į mišką. Kai jis išlipo iš automobilio, R. M. jau gulėjo ant žemės, buvo be sąmonės. Jie R. M. bandė gaivinti vandeniu, tačiau jis neatsigavo. J. Ž. ir V. R. nutempė R. M. prie medžio ir prie jo jį pririšo. Palikę pririštą prie medžio R. M., nuvažiavo į J. Ž. namus, paėmė A. dukrelę ir išvažiavo į Vilnių. Palikę A. su vaiku namuose, jie trise grįžo į mišką, kur buvo pririštas R. M., ten J. Ž. žiebtuvėliu nudegino virvę, kad išlaisvinti R. M.. Po to J. Ž. ir V. R. jis nuvežė į namus, o pats automobiliu grįžo į Vilnių. Pirmadienį vakare J. Ž. jam pranešė, kad R. M. buvo rastas miške negyvas.

Savo parodymus V. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. 73-82 b.l.).

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltė dėl R. M. nužudymo taip pat įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji I. A. parodė, kad R. M. yra jos brolis. R. gyveno kartu su savo dėdėmis (duomenys neskelbtini). Brolis dažnai išgerdavo, būdamas išgėręs tapdavo agresyvus. B. R. ji matydavo retokai, maždaug vieną kartą per mėnesį. Apie kokias nors problemas R. jai nėra pasakojęs.

2007 m. rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje iš savo giminaitės ji sužinojo, kad R. M. buvo rastas miške užmuštas. Iš kitų žmonių pasakojimo ji sužinojo, kad R. pirmiausia mušė kaime, po to atvažiavę į namus vaikinai dar jį mušė, vėliau automobiliu išvežė į mišką. Kalbant apie vaikinus, kurie mušė R. M., buvo minimos V. P., J. Ž. pavardės. Dėdė F. M., pas kurį gyveno jos brolis R., sakė, kad atėję į namus vaikinai, kažkuo pasišvietė, nes name buvo tamsu, o po to mušė R..

Liudytoja A. V. parodė, kad R. M. anksčiau buvo jos sugyventinis, jie kartu gyveno jos bute mieste. Kadangi R. M. daug gerdavo, mušdavo ją, todėl jie išsiskyrė ir ji R. iš savo buto išvarė. Vėliau ji pradėjo kartu gyventi su V. P..

2007 m. rugpjūčio 5 d. ji su savo dukrele ir V. P. nuvažiavo jos automobiliu „Audi 100“ į kaimą pas V. motiną. Vėlai vakare sėdint lauke pamatė pro šalį einantį girtą R. M.. Pamatęs ją, jis pradėjo šaukti ant jos, grasinti, kad ją užmuš. Po to pribėgęs prie jos, smogė jai ir ji nuo smūgio nukrito ant žemės. Ją bandė apginti kaimynas V. U., V. M., tačiau R. M. sudavė ir jiems. V. motina liepė jiems važiuoti į namus, nes žinojo, kad R. M. jų ramybėje nepaliks. Ji paėmė dukrelę ir su V. P. automobiliu išvažiavo. V. P. susiskambino su J. Ž. ir nuvažiavo pas jį į namus. Pas J. Ž. rado atėjusį į svečius V. R.. Kai V. P. papasakojo jiems apie įvykį, J. Ž. pasiūlė važiuoti pas R. M. ir jį pamokyti. Jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie R. M. namo. Važiavo keturiese: ji pati, V. P., J. Ž. ir V. R.. Ji pasiliko laukti automobilyje, o vaikinai trise nuėjo į namą. Grįžo jie maždaug po 15 minučių. Kol jų nebuvo ji jokių garsų negirdėjo, automobilyje grojo muzika. Kai vaikinai atėjo prie automobilio, J. Ž. pasakė, kad R. M. reikia išvežti toliau nuo namų, kad jis pėsčias turėtų grįžti į namus ir taip jį pamokyti. J. Ž. ir V. R. atitempė R. M. prie automobilio ir įkišo jį į bagažinę. Ji girdėjo R. M. karkimą. Po to jie nuvažiavo į mišką. Čia vaikinai ant R. M. pylė vandenį, kad jį atgaivinti, bet jis neatsigavo, tik karkė. J. Ž. ir V. R. nutempė R. M. giliau į mišką. Grįžę pasakė, kad pririšo jį prie medžio. Jie parvažiavo atgal į J. Ž. namus, ji paėmė dukrelę ir visi atvažiavo į miestą. Ją su dukra palikę namuose, visi vaikinai nuvažiavo atgal į mišką.

Po kurio laiko jai telefonu paskambino teta, kad jos teiravosi policija, nes rastas užmuštas kažkoks R.. Tada ji suprato, jog buvo rastas negyvas R. M..

Jai matant nei vienas iš vaikinų R. M. nemušė.

Liudytojas J. P. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 5 d. pas juos į namus atėjo tame pačiame kaime gyvenantis R. M., kuris jau buvo išgėręs ir atsinešęs su savimi butelį degtinės dar gėrė pas juos. R. M. sakė, kad jį sumušė, tačiau kas tai padarė, nesakė. Vėliau jis palydėjo R. M. į namus. Namuose ant lovos gulėjo R. M. dėdė. Tuoj pat į namo vidų užėjo trys vaikinai, kurie atvažiavo automobiliu. Pagal balsus jis atpažino J. Ž., V. P., trečiojo vaikino jis nepažinojo. Šie vaikinai sumušė R. M., po to jį įkišo į bagažinę ir išvežė. Jį patį vaikinai pavežė iki namų ir išleido, o patys automobiliu nuvažiavo toliau.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus J. P. parodymus, liudytojas J. P. patvirtino, jog šie parodymai yra teisingi. Iš tyrimo metu duotų J. P. parodymų seka, jog trims vaikinams užėjus į kambarį, kuriame jis kalbėjosi su R. M., J. Ž. iš karto priėjo prie Ruslano ir su koja spyrė jam į galvą, po ko R. M. prarado sąmonę. Po to prie R. M. prišoko V. P. ir nepažįstamas jam vaikinas, kurie taip pat pradėjo jį spardyti ir mušti kumščiais. Jis gali patvirtinti, kad R. M. mušė visi trys vaikinai, tačiau kas į kurias vietas sudavė smūgius, nurodyti negali, nes kambaryje buvo tamsu (1 t. 116-118 b.l.).

Liudytojas A. P. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 5 d. vėlai vakare pas juos į namus atėjo R. M., kuris buvo girtas. R. M. buvo atsinešęs butelį degtinės, kurią gėrė. R. M. jam su broliu J. pasakojo, kad buvo sumuštas, rodė raudoną dėmę ant krūtinės. Ruslanas sakė, kad jis susimušė su V. P.. Po to R. M. susiruošė į namus, jį palydėjo brolis J.. Ryte brolis sakė, kad pas R. M. į namus atvažiavo trys vaikinai, sumušė R. ir kažkur jį išvežė. Kai R. M. miške buvo rastas negyvas, žmonės kalbėjo, kad jį užmušė J. Ž., V. P. ir kažkoks nepažįstamas vaikinas.

Liudytoja T. P. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 5 d. pas ją į kaimą iš Vilniaus atvažiavo sūnus V. su savo sugyventine A. ir jos dukrele. Pas ją į svečius dar buvo užėjęs kaimynas V. U.. Kai vakare ji su kaimynu ir A. sėdėjo lauke, pro šalį ėjęs R. M. pasikvietė A., pradėjo ją kolioti, trenkė ją į stulpą ir A. nukrito. Tada atbėgo sūnus V. P. ir R. M. pradėjo jį vaikytis. V. U. taip pat norėjo apginti A., tai R. M. trenkė ir jam. Matydama, kad R. M. girtas ir agresyviai nusiteikęs, ji liepė V. ir A. važiuoti namo. Paėmę A. dukrelę, jie išvažiavo. Tada R. M. irgi iš jų sodybos išėjo. Kad naktį sūnus V. vėl buvo atvažiavęs, ji negirdėjo. Vėliau ji sužinojo, kad R. M. buvo rastas negyvas.

R. M. daug gėrė, jo kaime visi bijojo, nes jis puldavo muštis, vagiliavo.

Liudytojas A. G. parodė, kad V. P. yra jo brolis. Jis pats gyveno kartu su motina.

2007 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje V. su sugyventine A. bei jos dukrele buvo atvažiavę į kaimą pas motiną. Būdamas namo viduje, jis išgirdo lauke triukšmą. Išėjęs į lauką pamatė, kad A. gulėjo ant žemės, o R. M. vaikėsi V. P.. Kai A. norėjo pagelbėti V. U., pribėgęs R. M., sudavė ir jam. R. M. buvo girtas. Netrukus brolis V. su A.ir vaiku išvažiavo namo. Ar brolis buvo grįžęs naktį, jis negirdėjo.

R. M. girtaudavo, mušdavosi, vagiliaudavo.

Liudytojas V. U. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. vienos dienos vakare jis buvo nuėjęs pas kaimynę T. P.. Pas ją į svečius buvo atvažiavęs sūnus V. su drauge A.. Vakare, kai jie sėdėjo lauke ir kalbėjosi, atėjo R. M.. R. pradėjo kabinėtis prie A., sudavė jai smūgį, ir ji nukrito ant žemės. Kai jis norėjo padėti A., R. M. trenkė ir jam. Po to R. M. pagriebęs akmenį pradėjo vaikytis V. P.. Netrukus V. P. su A. ir jos mergaite automobiliu išvažiavo. Jis pats irgi išėjo į namus. Vėliau sužinojo, kad R. M. buvo rastas negyvas.

R. M. dažnai gerdavo, išgėręs būdavo agresyvus, lįsdavo su visais muštis.

Liudytojai I. M., A. V. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d. jiedu grybavo miške, esančiame (duomenys neskelbtini). A. V. pamatė, kad miške prie medžio guli vyriškis. Kadangi į šūkavimus jis nereagavo, abu jie suprato, kad vyriškis negyvas. Vyriškio lavonas buvo pridengtas senu lietpalčiu. Lavono jie nelietė, o telefonu iškvietė policijos darbuotojus.

Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo F. M. (gautas pranešimas, jog jis yra miręs) parodymų seka, kad R. M. buvo jo giminaitis, jie gyveno kartu. 2007 m. vasarą, tai buvo sekmadienis, vėlai vakare apie 24 val. jis girdėjo, kad į namus kažkas užėjo. Namo durų jie niekados nerakina. Elektros neturi, todėl name buvo tamsu. Į namą užėję vaikinai pradėjo mušti R. M.. Prieš tai jie pasišvietė kažkokiu žibintuvėliu. Po to girdėjo, kaip prie namo privarė automobilį ir iš namo ištempė R. M.. Jis bijojo vaikinams ką nors sakyti, nes bijojo, kad ir jį sumuš. Kitą dieną jis sužinojo, kad R. M. buvo rastas užmuštas (1 t. 122-124 b.l.).

2007-08-06 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) prie medžio rastas vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis ant kūno paviršiaus (1 t. 9-20 b.l.).

2007-11-08 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas F. M. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame tyrimo duomenimis buvo sumuštas R. M. (1 t. 89-95 b.l.).

2007-08-14 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo pagrindu iš A. V. paimtas automobilis „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t. 21-30 b.l.).

Specialisto išvada Nr.G4399/07(01) nustatyta, kad A. V. konstatuoti nubrozdinimai dešinėje rankoje, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje bei dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 5 trauminių poveikių pasekoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku – 2005-08-05. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. 111 b.l.).

Specialisto išvada Nr.M2186/07(01) nustatyta, kad R. M. mirties priežastis buvo ūmus kvėpavimo-širdies veiklos nepakankamumas su jo pasekoje išsivysčiusia hipoksija ir asfiksija, kuriuos sukėlė kaklo ir viršutinės krūtinės srities traumavimas. Į tai nurodo kraujavimas kaklo minkštuosiuose audiniuose gerklų, galvos sukamųjų raumenų srityje su skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimais, poodinė ir infiltruojanti kraujosruva krūtinės ląstos kairėje su plačia kraujosruva širdiplėvėje, t.y. šių sričių traumavimo požymiai bei bendri asfiksinės mirties požymiai: vidaus organų pilnakraujystė, ryškios susiliejančios kraujosruvos akių junginėse, širdies ir plaučių paviršiuose, smegenų žievės bei kamieno pabrinkimas esant plaučių pabrinkimui ir ūmiai židininei emfizimai.

R. M. lavono kraujyje rasta 2,89o/oo (promilių) etilo alkoholio, šlapime – 3,61o/oo (promilių) etilo alkoholio. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

R. M. lavone konstatuota: kraujosruvos kaklo minkštuosiuose audiniuose gerklų, galvos sukamųjų raumenų srityje su skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimais, poodinė ir infiltruojanti kraujosruva krūtinės ląstos kairėje su plačia kraujosruva širdiplėvėje. Šie sužalojimai padaryti paveikus šias sritis kietais bukais daiktais. Konkrečiai skydinės kremzlės dešinės plokštelės lūžis, padarytas tiesioginio trauminio kontakto metu riboto paviršiaus savybių traumuojančiu paviršiumi, kur to paties trauminio kontakto metu dėl skydinės kremzlės deformacijos, veikiant tempimo jėgoms kairės skydinės kremzlės plokštelės išoriniame paviršiuje, formavosi skilimas kairėje skydinėje plokštelėje viršutinio rago pagrindo projekcijoje. Šie sužalojimai turėjo būti padaryti ne vienkartinio trauminio kietais bukais daiktais pasekoje – kraujosruva krūtinės minkštuosiuose audiniuose gana plati, širdiplėvėje esanti kraujosruva pastarosios projekcijoje taip pat labai masyvi. Neatmetama, kad jie galėjo būti padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių į nurodytas sritis pasekoje. Šie sužalojimai yra švieži ir padaryti neilgai trukus iki mirties – į tai nurodo sužalojimų makroskopinis vaizdas lavono tyrimo metu bei mikroskopiniai histologinio tyrimo duomenys. Šie sužalojimai visumoje, ir kiekvienas atskirai, sukėlę gyvybei pavojingą būklę kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šių sutrikimų patogenezei svarbiausi yra hipoksija, atsirandanti dėl krūtinės, kaklo organų traumos (patologijos) sąlygoto ūminio kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumo. Nuo hipoksijos prasideda ir ją palaiko platus ydingas ratas, kurio patogenezė neretai būna kitų organų bei sistemų funkcinių ir morfologinių pakitimų priežastis. Organizme trūkstant deguonies, ląstelių metabolizmas pamažu tampa anaerobiniu. Homeostazės sutrikimai, ypač acidozė, pirmiausia žeidžia ląstelių fermentines sistemas, didina epitelio laidumą. Dėl hipoksijos suaktyvėjusi šerdinės antinksčių dalies veikla didina katecholaminų koncentraciją kraujyje. Dėl jų poveikio centralizuojama kraujotaka, bet kartu atsiranda periferinis arteriospazmas, labai pabloginantis audinių mikrocirkuliaciją. Šie nurodyti patofiziologiniai ir patomorfologiniai pakitimai kliniškai pasireiškia labiausiai pažeistų (jautriausių hipoksijai), ypač parenchiminių organų nepakankamumu. Dėl to dar labiau sutrinka kvėpavimo bei kraujotakos organų veikla.

Visi kiti V. M. lavono kūne konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pomirtinių sužalojimų R. M. lavono kūne tyrimo metu nenustatyta.

Tikėtina, kad nukentėjusysis po sužalojimų padarymo galėjo gyventi keletą valandų.

Sužalojimai, kurie konstatuoti R. M. lavono kūne, galėjo būti padaryti mažiausiai 19-os trauminių poveikių kietais bukais daiktais pasekoje, o juostų pavidalo žymės abiejų rankų riešų srityje yra padaryti kontaktuojant su plonu, galimai lanksčiu daiktu, kuo galėjo būti ir virvė, jai juosus riešus, juos suspaudžiant (1 t. 61-77 b.l.).

Kaltinamieji J. Ž. ir V. R. savo kaltę dėl R. M. nužudymo pripažino dalinai. Tačiau iš šių dviejų kaltinamųjų teisiamajame posėdyje duotų parodymų seka, jog jie abu visiškai pripažįsta sudavę smūgius nukentėjusiajam R. M.. Jie neprieštarauja tam faktui, kad dėl jų suduotų smūgių bei padarytų sužalojimų įvyko R. M. mirtis. Jie tik neigia, jog suduodami smūgius nukentėjusiajam, turėjo tikslą jį nužudyti. Sumušant R. M., jų ketinimai buvę tik pamokyti pastarąjį už netinkamą jo elgesį kitų asmenų atžvilgiu, o ne jį užmušti. J. Ž. ir V. R. parodymai dėl savo veiksmų suduodant smūgius R. M. yra vienodi, nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu.

Nors kaltinamasis V. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažįsta, aiškina, jog jis R. M. iš viso nemušęs, jo kaltė įrodyta kitų kaltinamųjų J. Ž., V. R., tiesioginio įvykio liudytojo J. P., teisiamajame posėdyje pagarsintais liudytojo F. M. parodymais, kurie vieni kitiems neprieštarauja, tarpusavyje sutampa, patvirtinami faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Kaltinamieji J. Ž., V. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog po to, kai pirmasis R. M. smūgius sudavė J. Ž., toliau jį mušė V. R. ir V. P.. Liudytojas J. P., buvęs įvykio vietoje, taipogi, patvirtindamas tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, jog R. M. mušė visi trys į kambarį užėję vaikinai. Iš tyrimo metu duotų liudytojo F. M. parodymų taip pat seka, kad užėję į jo gyvenamąjį namą, vaikinai sumušė jo giminaitį R. M..

Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie turėtų kokį nors tikslą ar priežastis apkalbėti V. P..

Teismas kaltinamojo V. P. parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. Ž., V. R., V. P. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Po kilusio konflikto tarp R. M. ir V. P., jis pagalbos aiškinantis santykius su R. M. bei jį pamokyti sumušant, kaip teigia kaltinamieji, paprašė J. Ž. ir V. R., pastarieji su tuo sutiko. Visi trys kaltinamieji veikė bendrai, suderintais veiksmais: V. P. automobiliu atvežė J. Ž. ir V. R. prie R. M. gyvenamojo namo, visi trys sudavė nukentėjusiajam smūgius, po to V. P. atidarius automobilio bagažinę, J. Ž. ir V. R. patalpino jį į bagažinę bei V. P. vairuojamu automobiliu nuvežę sumuštą V. M. į mišką, pririšo jį prie medžio ir ten paliko. Pagal savo atliktų veiksmų pobūdį visi trys kaltinamieji yra nusikaltimo vykdytojai.

Iš specialisto išvados Nr.M2186/07(01) seka, jog R. M. mirė nuo sužalojimų, padarytų kaklo ir viršutinės krūtinės srityse, visumos. Bylos duomenimis nustatyta, kad smūgius R. M. sudavė visi trys kaltinamieji: J. Ž., V. R. ir V. P.. Dėl jų suduotų smūgių padarytų sužalojimų pasekoje įvyko nukentėjusiojo mirtis. Taigi, visi trys kaltinamieji patys tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę R. M., jie visi yra nužudymo vykdytojai.

Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. Ž., V. R., V. P., bendrininkų grupėje, suduodami kojomis ir rankomis smūgius R. M. į galvos, kaklo, krūtinės sritį, kitas kūno dalis, nužudė R. M..

Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas mano, kad J. Ž., V. R., V. P. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia ir jų atsakomybė priklauso nuo pasekmių. Jie sąmoningai veikė ir suvokė, kad jų veika (smūgių sudavimas į gyvybiškai svarbias vietas – galvą, kaklą, viršutinę krūtinės dalį) gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, nors ir nesiekė šių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti.

Kaltinamųjų padaryta veika atitinka BK 129 str. 1 d. dispoziciją.

Kaltinamieji J. Ž., V. R. prisipažino padarę nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, tai teismas pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jie padarė bendrininkų grupėje.

J. Ž. anksčiau teistas už baudžiamąjį nusižengimą, todėl teistumo jam nėra. V. P. ir V. R. neteisti. J. Ž. ir V. R. administracine tvarka nebausti, nedirba. V. P. administracine tvarka baustas vieną kartą, paskutiniu metu įsidarbinęs pagalbiniu darbininku. Kaltinamieji narkologinėje įskaitoje neįrašyti.

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas skiria kaltinamiesiems bausmę, atitinkančią jų padarytą veiką, konkrečias jos padarymo aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, priežastis, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes.

J. Ž., V. R., V. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, jo pasekmės nebepataisomos.

Spręsdamas skirtinų kaltinamiesiems bausmių klausimą teismas atsižvelgia ir į neigiamą nukentėjusiojo R. M. elgesį prieš nusikaltimo padarymą. Būtent dėl R. M. kaltės sukelto konflikto pasekoje vėliau jis buvo sumuštas ir dėl padarytų sužalojimų mirė.

Priimant domėn visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai nagrinėti, klausimą teismas išsprendžia sutinkamai su BPK 94 str. reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307, 308 str. str.,

nusprendė:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008-07-08.

Į bausmės laiką įskaityti J. Ž. sulaikymą ir suėmimą nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008-07-08.

Į bausmės laiką įskaityti V. R. sulaikymą ir suėmimą nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti V. P. sulaikymą ir suėmimą nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2008 m. kovo 6 d.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: virvės gabalą, pirštinę, 5 virvės gabalus, grunto pavyzdžius, cigarečių pakelį, tuščią „Coca Cola“ butelį, marškinėlius, striukę, lietpaltį, sportines kelnes, marškinius ir 2 pagalves, saugomus Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtų J. Ž. ir V. R. nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.