Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. J., jo atstovei advokato padėjėjai K. V.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. 2016 m. kovo 27 d., apie 10.35 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Kia Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė yra atimta. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad nufilmavo M. J.. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas, santykiai konfliktiški, sutuoktinė nori jam pakenkti. Pripažįsta, kad atvažiuoja pas M. J. pasiimti dukros. Yra keletą kartų baustas dėl to, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Šiuo metu nevairuoja, jį atveža pas dukrą mama arba draugai.

Atstovė paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje vienintelis galimas pažeidimo įrodymas yra pateiktas vaizdo įrašas, kuris nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti ATP protokolą, todėl turi būti vertinamas kaip pranešimas apie teisės pažeidimą, bet ne pažeidimo padarymo įrodymas. Teismo išvados turi būti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Todėl asmens padarytas vaizdo įrašas, kaip matyti, kad buvo padarytas ne stacionaria kamera. Matosi iš vaizdo įrašo, kad M. J. ją pastato ant palangės ir filmuojamas vaizdo įrašas. Šio įrašo autentiškumas nepatikrintas įstatymo nustatytomis priemonėmis, todėl negali turėti įrodomosios galios. Vien tik iš šio vaizdo įrašo negalima daryti kategoriškos išvados apie jo padarymo laiką, kadangi šie įrodymai nepatvirtina kitais byloje surinktais įrodymais. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima manyti, kad AT pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadai apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuojama, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens kaltė turi būti įrodyta ATP protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kyla ginčas dėl santuokos nutraukimo, kyla nesutarimai ir tai ne pirmas atvejis, kai M. J. siekia pakenkti. Policija nepatikrino duomenų ir nepašalino abejonių, nes pačios M. J. parodymai prieštarauja vieni kitiems ir jie nėra nuoseklūs, nes ji nurodo, kad kieme yra įrengtos stebėjimo vaizdo kameros ir būtent jos užfiksavo šitą pažeidimą. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, kad tai yra namų kamera, kurią pati M. J. pastato. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, prašo administracinę bylą J. J. atžvilgiu nutraukti.

J. J. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiaga : CD su vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad apie 10.42 val. į kiemą atvyksta automobilis Kia Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja vidutinio amžiaus vyriškis, administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1), M. J. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad 2016-03-27 d., apie 10.35 val. J. J. su automobiliu Kia Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko pasiimti dukros, ją pasiėmęs vėl sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo. Vėliau, t.y. apie 16 val., J. J. atvežė dukrą atgal, automobilį ir vėl vairavo jis pats (b. l. 4), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matytu, kad J. J. už pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. padarymą atimta teisė vairuoti transporto priemones iki 2017 m. sausio 19 d. (b. l. 10-23).

Liudytoja M. J. parodė, kad su J. J. beveik metai gyvena atskirai. Jis atvažiuoja pasiimti dukros. Jai buvo žinoma, kad jis praradęs teisę vairuoti. Dėl dukros saugumo ji įrašė ir pateikė policijai vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad J. J. automobilį vairuoja. Įrašas dėl laiko pasikeitimų vėluoja viena valanda.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje – vairavo transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, todėl yra baustinas.

Teismas sutinka su atstovės argumentais, kad vien tik vaizdo įrašo duomenimis negalima grįsti asmens kaltės. Tačiau nagrinėjamojoje byloje teismas J. J. kaltę pagrindė ne tik vaizdo įrašo duomenimis, bet ir liudytojos M. J. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis ir kitais anksčiau išvardintų įrodymų visuma. Pabrėžtina, kad J. J. taip pat nepaneigė teismo posėdžio metu užfiksuotų faktinių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. J. J. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis) pažeidėjas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje pažeidimo padarymą baustinas pusė normos sankcijoje numatytos baudos (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsnio 4 dalimi, 30² straipsniu, 286, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 16057206449.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.