Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, susipažinusi su K. S. ir M. S. skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas K. S. ir M. S. skundas, kuriuo prašoma privataus kaltinimo bylų proceso tvarka D. Ž. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį. D. Ž. kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2015-06-29 iki 2016-01-22 juos, K. S. ir M. S., šmeižė, rašydama tikrovės neatitinkančius pareiškimus ir skundus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie šuns kankinimą, t. y. laikymą netinkamomis sąlygomis, rašydama tikrovės neatitinkančias SMS žinutes į telefono numerį +37068644185, priklausantį jų mažametei dukrai M. S., taip padarė žalą jų reputacijai, garbei ir orumui.

K. S. ir M. S. skunde dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo prieš D. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kilti D. Ž. baudžiamajai atsakomybei pagal šį BK straipsnį. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Tokio pobūdžio informacijos paskleidimas – tai jos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra subjektyvus kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos, jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonė nelaikoma žinia, tačiau ji turi remtis faktais. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Iš prie skundo pridėtų gautų pranešimų dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktų matyti, kad Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje buvo gauta informacija, jog blogomis sąlygomis laikomas šuo (pirmas patikrinimo aktas), antrame patikrinimo akte nurodyta, kad pranešėja praneša, jog netinkamose sąlygose laikomas šuo, būda per maža, šeimininkai savaitgaliais išvažiuoja, ir šuo lieka be priežiūros, šeimininkai neturi supratimo apie šuns laikymą. Visų pirma, išvis neaišku, koks asmuo kreipėsi su tokiu pranešimu, duomenų, kad pranešėja, kaip nurodoma skunde, yra būtent D. Ž., nepateikta, nors pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus skunde nukentėjusysis privalo nurodyti duomenis, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes. Antra, iš šių pranešimų matyti, kad asmuo su minėtais pranešimais kreipėsi būtent į atitinkamą tarnybą, kompetentingą atlikti tokio pobūdžio tyrimą, įvertinti gautą informaciją ir padaryti atitinkamas išvadas. Tos išvados ir buvo padarytos – minėtuose patikrinimo aktuose konstatuota, kad pranešimai nepasitvirtino, esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad minėtais pranešimais nebuvo paskleista jokia tikrovės neatitinkanti informacija apie pareiškėjus, galinti juos paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą jais. Be to, kaip minėta, nėra pateikta jokių duomenų, kad su šiais parnešimais į minėtą tarnybą kreipėsi būtent D. Ž..

Iš pridėtų SMS žinučių taipogi neaišku, kas yra jų siuntėjas, kad jis yra būtent D. Ž., be to, patys pareiškėjai nurodo, kad šios žinutės siųstos į jų mažametei dukrai priklausantį telefono numerį, tačiau iš jų turinio matyti, kad kreipiamasi į pačius pareiškėjus. Žinučių turinį nėra jokio pagrindo vertinti kaip šmeižikišką, jos adresuotos patiems pareiškėjams, o ne tretiesiems asmenims.

Išanalizavus skunde nurodytas aplinkybes, prie jo pridėtus duomenis, darytina vienareikšmiška išvada, kad yra aiški BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

BPK 412¹ straipsnyje nurodyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra aiški BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal K. S. ir M. S. skundą, kuriuo prašoma D. Ž. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.