Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys J. V., R. V. ir anstolė A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjos pareiškimą. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2021 m. vasario 25 d., 11.00 val. informuoti 2021 m. sausio 14 d. nutartimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Iš antstolės A. S. gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomoji byla Nr. 0177/13/01578, kuri susijusi su pareiškimo nagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos 0177/13/01578 nustatyta, kad antstolė A. S. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą (teismo įsakymą) Nr. L2-41257-866/2013 dėl 29,79 Eur (102,85 Lt) skolos išieškojimo pareiškėjos naudai. Antstolė patikrinusi, ar nėra akivaizdžių kliūčių, 2013 m. lapkričio 18 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 4). Antstolė patikrino skolininkės vardu turimas atidarytas sąskaitas bankuose bei 2013 m. gruodžio 13 d. patvarkymais areštavo skolininkės turimas piniginių lėšų sąskaitas, nurodydamas jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė patikrino viešuosius registrus ir nustatė, kad skolininkė dirba (duomenys neskelbtini)“ ir gauna draudžiamąsias pajamas, atsižvelgiant į tai 2014 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu Nr. S2-37749 dėl skolos išieškojimo įpareigojo skolininkės darbovietę išskaityti iš skolininkės darbo užmokesčio, atitinkamas pinigų sumas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Nustačius, jog skolininkė dirba (duomenys neskelbtini)ir gauna draudžiamąsias pajamas, anstolė 2016 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu Nr. S016-9943 dėl skolos išieškojimo, įpareigojo skolininkės darbovietę išskaityti iš skolininkės darbo užmokesčio, atitinkamas pinigų sumas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė nustatė, kad skolininkė J. V. nuo (duomenys neskelbtini). yra santuokoje su R. V., kuris gauna draudžiamąsias pajamas. 2020 m. lapkričio 20 d. turto arešto aktu pritaikė skolininkei ir jos sutuoktiniui disponavimo apribojimą 141,68 Eur sumai ir areštavo skolininkės sutuoktinio iš VSDFV gaunamas nuolatines išmokas. Antstolis nustatė, kad vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkė ir jos sutuoktinis vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutarčių nėra sudarę. 2020 m. lapkričio 20 d. anstolė priėmė patvarkymą Nr. S020-19722, kuriuo pasiūlė skolininkei ir jos sutuoktiniui per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka. 2020 m. gruodžio 21 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo pasiūlė išieškotojui per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktiniu nuosavybėje. 2019 m. birželio 26 d. patvarkymu Nr. 0177/13/01578 anstolė pakeitė išieškotoją (duomenys neskelbtini)“ į išieškotoją UAB „Gelvora“. Pareiškėja su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje su sutuoktiniui nuosavybėje nustatymo į teismą kreipėsi 2021 m. sausio 14 d.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio nuostatos). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas pagal skolininko prievoles išieškotojui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje įrodymų, jog skolininkė J. V. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas ir įvykdomas išieškojimas teismui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatomas vedybų sutartimi (CK 3.101, 3.104 straipsniai). Pagal CK 3.114 straipsnį jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ar kito asmeninė nuosavybė, jie pagal prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais – atsako solidariai. Byloje nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio, prievolės atsiradimo metu skolininkė J. V. ir suinteresuotas asmuo R. V. buvo santuokoje, vedybų (povedybinės) sutarties sudarę nebuvo.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Abi prezumpcijos gali būti nuginčytos, tačiau jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnio 4 punktas), tuo tarpu asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų teismui pateikta nėra.

Pareiškėja prašo nustatyti, kad J. V. priklauso ½ sutuoktinio R. V. gaunamos nuolatinės išmokos dalis. Šiuo atveju antstolė A. S. Turto arešto aktu Nr. S020-19726 areštavo skolininkės sutuoktinio R. V. turimas banko sąskaitas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkė jokių pajamų negauna, jokio asmeninio turto į kurį būtų galimą nukreipti išieškojimą neturi, tuo tarpu skolininkės sutuoktinis gauna draudžiamąsias pajamas. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos prašymas tenkintinas nustatant, kad skolininkei J. V. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu R. V. priklauso ½ sutuoktinio R. V. gaunamos nuolatinės išmokos ar kitų jai prilygintų pajamų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ R. V. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio gaunamos nuolatinės išmokos dalis.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.