Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-873-290/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
1S-873-290/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30297-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Nuteistasis
S. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-873-290/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30297-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.9; 2.14.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo S. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo apeliacinį skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį. 2019 m. spalio 17 d. nuteistasis S. A. pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl šio nuosprendžio paduoti ir kartu su juo pateikė apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi S. A. apeliacinį skundą (su priedu ne lietuvių kalba) dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio atsisakė priimti ir gražino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad S. A. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą įvertinus tai, kad kvalifikuotos teisinės pagalbos apeliaciniam skundui parengti nuteistasis kreipėsi tik 2019 m. spalio 15 d., tai yra jau pasibaigus įstatyme numatytam terminui, per kurį galima apskųsti neįsiteisėjusį nuosprendį.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis S. A. skundu prašo šią Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti.

3.1. Skunde nurodo, kad prašyme atnaujinti praleistą terminą jis teigė, jog byloje atstovavęs advokatas paskutiniu momentu atsisakė jam padėti surašyti apeliacinį skundą, todėl tik 2019 m. spalio 14 d. jis kreipėsi pagalbos į kvalifikuotą advokatą apeliaciniam skundui parengti, o 2019 m. spalio 15 d. raštu kreipėsi į nuosprendį priėmusį teismą, kad būtų pratęstas terminas apeliaciniam skundui pateikti. Jis prašė pripažinti, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių arba pritaikyti įstatymines normas dėl labai mažai praleisto termino bei priimti jo apeliacinį skundą. Be to, terminas paduoti apeliaciniam skundui praleistas minimaliai trumpą laikotarpį ir nurodydamas šias priežastis bei atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžių metu jis padėjo teismui atskleisti visas nusikalstamos veikos aplinkybes, pripažino savo kaltę ir labai dėl jos gailėjosi, kreipėsi prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

3.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į esamą teismų praktiką, t. y., kad vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Asmens teisė apskųsti teismų sprendimus yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje nepakanka duomenų išvadai, kad jis elgėsi nepakankamai atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, nenustatyta ir tai, kad jis būtų siekęs tyčia vilkinti skundo padavimo procesą ir taip piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Terminas skundui paduoti buvo praleistas labai nežymiai (viena diena padavus prašymą pratęsti terminą ir trys dienos pateikti skundą su prašymu atkurti terminą), kas leidžia teigti, jog toks pažeidimas yra tik formalus, o ne esminis. Formalus įstatymo taikymas pažeidžia asmens teises ir interesus. Teisingumas negali būti vykdomas tik formaliai. Paminėtos aplinkybės jog skundžiama nutartimi teismas atsisakęs priimti skundą, nepagrįstai apribojo jo teisę skųsti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo S. A. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų sistema numato, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra aktualūs šios teisės įgyvendinimo pagrindai ir tvarka, kurie nustatyti BPK VI dalyje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (BPK 313 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę priėmusį nuosprendį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. A. neginčija, jog terminą apeliaciniam skundui paduoti iš tiesų praleido, tačiau teigia tai padarę dėl svarbių priežasčių. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir pateiktus argumentus. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan.

7. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis S. A. dalyvavo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio paskelbime, kurio metu proceso dalyviams buvo išaiškinta teisė skųsti neįsiteisėjusį teismo nuosprendį. Šia procesine teise nuteistasis galėjo pasinaudoti iki 2019 m. spalio 14 d., tačiau jis apeliacinį skundą pateikė tik 2019 m. spalio 17 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą. Pagrindinė priežastis, dėl kurios nuteistasis prašo laikyti apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą svarbiu, yra tai, kad byloje jį atstovavęs advokatas paskutiniu momentu atsisakė jam padėti surašyti apeliacinį skundą. Kaip jau buvo minėta, apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, tačiau nuteistasis visą šį laikotarpį nesiėmė priemonių, kad apeliacinis skundas būtų pateiktas laiku. Nuteistasis, būdamas atidus ir rūpestingas proceso dalyvis, turėjo suprasti, kad apeliaciniam skundui paruošti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, ir laukdamas iki paskutinės dienos lengvabūdiškai tikėjosi, kad apeliacinis skundas bus paruoštas paskutiniu momentu. Nagrinėjamuoju atveju nebuvo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam per įstatymo numatytą terminą būtų apsunkintos galimybės pateikti apeliacinį skundą, o jo nurodomos aplinkybės aukštesnės instancijos teismas nepripažįsta svarbia.

8. Apygardos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis. Tuo tarpu teismas kiekvienu atveju turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis bei šalinti bet tokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus.

9. Įvertinęs visus šiuos duomenis, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuteistojo prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nenustačius objektyvių šio termino praleidimo priežasčių, nėra suderinamas su baudžiamojo proceso įstatymo imperatyvais. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepažeidė nei teisingumo, nei protingumo principų, nes apeliacijos teisė nebuvo realizuota dėl paties nuteistojo nerūpestingumo bei neatidumo. Apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl ją naikinti S. A. skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo S. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartį.

Ši apygardos teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis