Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl įrodymų prijungimo

7. Suinteresuotas asmuo pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

8. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

9. Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoto asmens pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl žodinio nagrinėjimo

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas leisti paimti vaiką iš jos motinos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės (duomenys neskelbtini) motina. (duomenys neskelbtini) tėvas yra (duomenys neskelbtini). Nepilnametė mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. (duomenys neskelbtini) šeimai nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol taikomas atvejo vadybos procesas, nuo (duomenys neskelbtini) teikiamos socialinės paslaugos. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nustatyti šie vaiko teisių pažeidimai: du kartus nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai ((duomenys neskelbtini)), du kartus nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai ((duomenys neskelbtini)).

13. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prižiūrimas, o šie praranda galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

14. CK 3.254-1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

15. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir CK 3.254-1 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

16. VTAPĮ 363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: 1) užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį arba, 2) jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 365 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei (VTAPĮ 365 straipsnio 1 dalis). Iš šių teisės normų matyti, kad leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti duodamas tik tuo atveju, kai šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

17. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis). Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis negu paimant vaiką iš šeimos, prioritetas teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 33 straipsnio 5 dalis). Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, arba ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

18. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje O. prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą byloje P. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.).

19. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į faktines aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis, taip pat sprendžia, ar vaiką grąžinus į šeimą, jam bus užtikrinta saugi aplinka ir nekils pavojus vaiko sveikatai bei gyvybei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

20. Atskirajame skunde teigiama, kad motina nesiėmė jokių pagalbos priemonių vaiko emocinei būsenai pagerinti. Iš BĮ (duomenys neskelbtini) progimnazijos gauta informacija, apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus šiuos video susidaro įspūdis apie mergaitės nepriežiūrą, sudėtingą mergaitės emocinę būseną, išgyvenimus, įžvelgiamas vienišumo, emocinio apleistumo įspūdis. Apelianto argumentai atmestini.

21. Nustatyta, kad atskirajame skunde pareiškėjas pats nurodo, jog (duomenys neskelbtini) Skyriaus specialistai bendravo su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ,,<…> (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jaučiasi gerai, dabar yra daug ramesnė, nei buvo tada, kai atvyko į ligoninę. Pokalbio metu su mergaite kalbėta apie santykį su mama. (duomenys neskelbtini) apie mamą kalbėjo labai šiltais žodžiais, sakė, kad „labai labai ją myli“, pasidžiaugė, kad dabar su ja sutaria daug geriau. Nes ankščiau, kai ji negerai elgdavosi, visko būdavo. Bet supranta, kad mama nori jai gero. Ji jai labai svarbi…”. (duomenys neskelbtini) imasi visų galimų priemonių dukrai padėti ir užkirsti kelią jos blogam elgesiui mokykloje bei namuose. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Vaiko mama nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau šis nesuteikė jokios pagalbos. (duomenys neskelbtini) dukra lanko mokykloje, tačiau mama nurodė, kad jau kreipėsi dėl privataus psichologo konsultacijų. <…>. Pokalbio metu mama pridūrė, kad (duomenys neskelbtini) elgesys tikrai kelia didžiulį nerimą, ji būna(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Skyriaus specialistai bendravo su (duomenys neskelbtini) patalpose. Mergaitė atrodė sveika, bet buvo apsirengusi nešvariais rūbais. (duomenys neskelbtini) buvo rami, tik vėliau kalbant apie mamą, susigraudino ir apsiverkė. (duomenys neskelbtini) sakė, kad gyvena su mama ir jos draugu. Namuose ji jaučiasi gerai, bet kartais pasipyksta su mama dėl buitinių dalykų. Jos niekas neskriaudžia, nemuša namuose.

22. Į bylą suinteresuotas asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) sveikatos įrašą, gautą (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad į (duomenys neskelbtini), priešingai nei teigia Vaiko teisių apsaugos skyrius, mama su dukra kreipėsi (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens teigimu, dukra buvo vedama pas psichologą taip, kaip nurodė psichologė. Privačios psichologo paslaugos buvo teikiamos nuo (duomenys neskelbtini), pas psichologą veda ir moka už psichologo paslaugas, kai dukra (duomenys neskelbtini) gyvena laikinoje globos įstaigoje. Kaip nurodė ir pats pareiškėjas, (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mama supranta, jog tiek jai, tiek jos nepilnametei dukrai reikalinga pagalba, deda pastangas tiek savo, tiek dukters psichinei sveikatai gerinti. Pažymėtina, kad kitų neigiamų atsiliepimų apie (duomenys neskelbtini), jos elgesį vaiko atžvilgiu nenustatyta. Svarbu ir tai, kad mama taip pat konsultuojasi su specialistais dėl savo sveikatos būklės, koreguoja savo elgesį, vartoja vaistus, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mama suvokia, jog šeimoje susidariusi situacija yra sudėtinga, taip pat suvokia, kad netinkamai vykdo pareigas nepilnametei dukrai ir siekia situaciją pagerinti. Pažymėtina ir tai, kad vaiko būklei neigiamos įtakos gali turėti ir vykstantis teisminis procesas dėl jos paėmimo iš šeimos.

23. Apeliantas teigia, kad stebint mergaitės elgesį bendraujant su mama, pastebima, kad ryšys tarp vaiko ir motinos yra šaltas, demonstratyvus (prieš darbuotojus), nenuoširdus ir oficialus. Bendravimas yra žalojantis. Po bendravimo su motina, pastebimas (duomenys neskelbtini) padidėjęs nerimastingumas, jautrumas, dirglumas. Artimiau ir dažniau bendraujant vaikui su motina išryškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), galimai dėl patiriamos įtampos, tačiau suinteresuotas asmuo teigia priešingai, tai yra, kad dukra gyvendama globos įstaigoje jai skambino verkdama, kad ją vėl perkėlė į kitą kambarį, kad ją apgyvendino su paaugle, vyresne mergaite, su kuria ji nesijaučia saugi. Lankant dukrą (duomenys neskelbtini) ji ne kartą buvo aprengta jai per dideliais rūbais, (duomenys neskelbtini). Paraginus dukrą eiti „apsiprausti“ ir persirengti ji pasakė, kad globos įstaigoje nėra muilo, kad ji neturi savo rankšluosčio, kai tuo tarpu kiti vaikai turi rankšluosčius su savo vardais. Mamos teigimu, (duomenys neskelbtini) atsirado kai (duomenys neskelbtini) jau daugiau kaip (duomenys neskelbtini) gyveno vaiko gerovės centre. Be to, dukros (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos dėl (duomenys neskelbtini) yra žinomos jau nuo (duomenys neskelbtini) dėl šio sveikatos sutrikimo buvo kreiptasi į specialistus, taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) nėra nauja problema, tikėtina, kad ši problema suintensyvėjo dėl nepilnamečio vaiko patiriamų neigiamų emocijų ir streso, todėl teismas negali daryti išvados, kad vaikui artimiau ir dažniau bendraujant su motina išryškėjo (duomenys neskelbtini). Be to, ir teismo posėdžio metu apelianto atstovė atsakydama į advokatės klausimą, kokia vaiko būsena pabendravus su mama, atsakė, kad darbuotojai nieko blogo negalėjo pasakyti.

24. Apeliantas teigia, kad motinai (duomenys neskelbtini) pritaikius (duomenys neskelbtini) motina nurodytu laikotarpiu Centre dirbantiems darbuotojams neskambino ir apie mergaitės savijautą, emocinę būklę, gyvenimą Skyriuje, nesidomėjo, į darbuotojų skambučius neatsakė, tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas vaiką paimti iš šeimos. Be to, suinteresuotas asmuo nurodo, kad išdavus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, ji negalėjo su dukra bendrauti nuo (duomenys neskelbtini), pasibaigus šiam terminui ji atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau su vaiku susitikti jai nebuvo leista, dėl šio įvykio kreipėsi į (duomenys neskelbtini) raštu.

25. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai dėl situacijos pablogėjimo atsikrausčius gyventi mergaitės mamos draugui. Liudytojas (duomenys neskelbtini) posėdžio metu nurodė, kad neatrodo, jog ši situacija (duomenys neskelbtini) nepatiktų, to neakcentavo ir pati mergaitė kalbėdama su vaiko teisių specialistais. Be to, pats apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad vykusio (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžiu metu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kad mergaitė būtų apsaugota nuo tokio poelgio.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytos tokios aplinkybės, kaip vaiko prastas elgesys mokykloje, netinkamas elgesys socialiniuose tinkluose, mamos ir vaiko konfliktai dėl tvarkos namuose nesudaro pagrindo paimti vaiką iš šeimos. Pripažintina, kad šiuo metu mergaitės šeimoje susiklosčiusi situacija yra sudėtinga ir reikalauja ypatingo vaiko teisių apsaugos specialistų dėmesio, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko interesus labiau atitiktų ne jo paėmimas iš motinos, o reikiamos pagalbos teikimas vaikui ir jo motinai, užtikrinant nepilnamečio vaiko teisę gyventi ir augti būtent savo šeimoje. Akivaizdu, kad šioje šeimoje situacija pablogėjo būtent po mergaitės tėvo mirties. Kaip minėta, duomenų, kad mama vengtų specialistų pagalbos, nepateikta, priešingai, ji siekia spręsti iškilusias problemas, vaiką veda pas specialistus, nežiūrint neigiamų patirčių, koreguoja savo elgesį ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai darys ateityje. Tiek mergaitė, tiek motina išreiškė tvirtą poziciją ir norą gyventi kartu šeimoje, o institucijų pagalbos priemonės šeimai galės ir turėtų būti veiksmingai taikomos net ir vaikui gyvenant šeimoje. Pažymėtina ir tai, kad institucijos atstovė neneigė, kad minimalūs teigiami pokyčiai šeimoje yra, be to, posėdžio metu patvirtino, kad mergaitei augant šeimoje būtų galima taikyti tas pačias pagalbos priemones, kurios taikomos (duomenys neskelbtini).

27. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų ir aplinkybių visumos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paimti vaiką iš motinos.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šiuo metu nėra pakankamo pagrindo leisti paimti nepilnametį vaiką iš šeimos, tačiau situacijai negerėjant, esant grėsmei, jog gali kilti reikšminga žala nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, ar esant nustatytoms naujoms aplinkybėms, klausimas dėl vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti operatyviai sprendžiamas iš naujo.

29. Suinteresuotam asmeniui išaiškinama, kad ji turi pareigą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos institucijomis, vykdyti specialistų rekomendacijas, rodyti pažangą realiais veiksmais užtikrinant saugias, tinkamas dvasiniam, emociniam, protiniam ir fiziniam jų vystymuisi sąlygas.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.