Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui T. N., atsakovo atstovams Jūratei Bareišienei, Rimantui Steponavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. (T. N.) skundą dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. (T. N.), (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Vilniaus APGV, Vilniaus apskrities PGV, atsakovas ) viršininko 2016 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. TE-293 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio T. N. (T. N.) atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas) ir grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas.

Paaiškina, kad su Įsakymu nesutinka. Nurodo, kad priimant Įsakymą pažeista jo teisė į gynybą, taip pat nurodo, kad padarytas nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 7 punktą.

Paaiškina, kad 2016 m. kovo 6 d. apie 7.50 val. pareiškėjas ne tarnybos metu Vilniuje, Sukilėlių g., vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas 0,61 promilių girtumas. 2016 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjui skirta 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Paaiškina, kad nurodyto nusižengimo padarymo metu vežė žmoną į Antakalnio polikliniką, gimdymo namus. Negalvojo, kad yra neblaivus. Teigia, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo kaltė nebuvo vertinama ir analizuojama, nenustatyta kaltės forma. Jeigu pareiškėjo nusižengimas būtų kvalifikuotas teisingai, pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 7 punktą, jam nebūtinai būtų taikoma nuobauda atleidimas iš tarnybos, nes būtų atsižvelgiama į kaltės formą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, priežastis ir kitas aplinkybes. Taip pat nurodo, kad nebuvo sudarytos sąlygos gintis. Pareiškėjas teigia, kad sirgo nuo 2016 m. kovo 10 d. ir viso tarnybinio patikrinimo laikotarpiu, Tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo dieną ir Įsakymo dėl atleidimo priėmimo dieną ir dar ilgai po atleidimo iš tarnybos. Nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 15 d. gulėjo ligoninėje. 2016 m. birželio 20 d. nuvyko į darbovietę ir susipažino su Tarnybinio patikrinimo išvada bei Įsakymu.

Teigia, kad tokiu būdu buvo pažeistas Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22 punktas. Taip pat mano, kad buvo pažeistas ir Tvarkos aprašo 25 punktas. Atitinkamai mano, kad buvo pažeistas Tvarkos aprašo 2 punktas, nustatantis tarnybinių patikrinimų atlikimo tikslą.

Pareiškėjas mano, kad dėl visų nurodytų pažeidimų Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) vadovas galimai priėmė neteisingą, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė tenkinti.

Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 16-20).

Paaiškina, kad 2016 m. balandžio 8 d. iš Informatikos ir ryšių departamento prie vidaus reikalų ministerijos gavo raštą, iš kurio sužinojo, kad 2016 m. kovo 6 d. pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą. 2016 m. balandžio 12 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2016 m. gegužės 6 d. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gauta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, už tai jam skirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Atsižvelgiant į nurodytą medžiagą, pareiškėjui 2016 m. gegužės 9 d. surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, nurodyta, kad galimai pareiškėjas nesilaikė pagrindinių vidaus tarnybos principų, Vidaus tarnybos statuto reikalavimų, bendrųjų pareigūno pareigų, galimai pažeidė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso reikalavimus.

Nesutinka, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas turi nedarbingumo pažymėjimą nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. Todėl pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo registruotu paštu buvo išsiųstas pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjui pasiūlyta iki 2016 m. gegužės 12 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Iki tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos pareiškėjas paaiškinimo nepateikė.

Tarnybinis patikrinimas buvo grindžiamas administracinio teisės pažeidimo medžiaga, teismo nutarimu, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, t.y. 2016 m. kovo 6 d. apie 7.50 val. Vilniuje, Sukilėlių g. vairavo transporto priemonę Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,61 promilės lengvas neblaivumo laipsnis.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl jo veiksmų kvalifikavimo. Nurodo, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalimi pareiškėjo veiksmai tinkamai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas, tokiam įvertinimui visai nereikia nustatinėti faktą, ar tas įvykis buvo viešai paskelbtas ir žinomas visuomenei ar jos daliai. Vidaus tarnybos pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (nauja redakcija – 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas) atsiranda tada, kai nustatoma teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma. Teigia, kad tokių aplinkybių visuma buvo nustatyta. Pareiškėjas davė priesaiką, kuria pasižadėjo gerbti ir vykdyti įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą ir kt. Taip pat pareigūnų elgesio principai apibrėžti VPGT pareigūnų etikos kodekse (toliau – Etikos kodeksas), kur nustatyta pareiga savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą pareigūnais, laikytis įstatymų (pareigas apibrėžia ir kitos 6, 7 ir 9 punktų nuostatos). Taip pat nurodo Etikos kodekso 2, 12 punktus, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalį, 29 straipsnio 2 ir 3 punktus, kurie įpareigoja tinkamai elgtis išaiškinant teisės pažeidimus. Nurodo, kad pareiškėjas teisės aktų reikalavimų nevykdė, nes žinodamas, kad jis iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus ir mažai miegojo, nepaisydamas to, sėdo už vairo ir padarė vieną iš pavojingiausių ir sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nors privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, t.y. pats atliko veiksmus, kurių darymą užkirsti yra jo pareiga. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nebuvo įvertinta jo kaltė. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje pareiškėjo kaltė buvo nustatyta. Mano, kad negali būti nustatytos jokios objektyvios priežastys, kurios pateisintų neblaivių asmenų automobilio vairavimą. Paaiškina, kad Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnyje nustatyti atleidimo pagrindai, 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Dėl atleidimo nedarbingumo laikotarpiu paaiškina, kad remiasi Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog pareigūnai iš vidaus tarnybos atleidžiami kitą dieną po to, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, esant šiam pagrindui, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo metu.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Ginčas yra dėl statutinio valstybės tarnautojo atleidimo iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2016 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. TE-293 (b.l. 6). Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), 66 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į 2016 m. gegužės 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-5-6(3.12.-5) „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio T. N. (T. N.), Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčio pamainos ugniagesio gelbėtojo, transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam“.

Šiuo įsakymu pareiškėjas atleidžiamas 2016 m. gegužės 20 d.

Nustatyta, kad Vilniaus APGV gavo 2016 m. balandžio 8 d. raštą iš Informatikos ir ryšių departamento prie vidaus reikalų ministerijos (b.l. 34), kuriame buvo pateikiami duomenys iš Administracinių teisės pažeidimų registro apie Vilniaus AVPG dirbančių asmenų padarytus administracinius teisės pažeidimus. Pateiktame sąraše nurodyta, kad T. N. 2016 m. kovo 6 d., 07.50 val., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, už tai jam paskirta nuobauda (b.l. 34, antra pusė). Kiti duomenys, t.y. padaryto teisės pažeidimo sudėtis, pareiškėjo paaiškinimų, duotų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertinimas, nurodyti 2016 m. gegužės 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b.l. 21-24), (toliau – ir Išvada). Pagal gautą informaciją 2016 m. balandžio 12 d. pradėti tarnybiniai patikrinimai, tame tarpe ir dėl pareiškėjo. Išvadoje nurodyta, kad 2016 m. gegužės 6 d. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gauta T. N. administracinio teisės pažeidimo byla (ji yra atsakovo pateikta ir į šią bylą, b.l. 25-31). 2016 m. gegužės 9 d. pareiškėjui surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kokia informacija gauta apie jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, nurodyta, kokius teisės aktus galimai pareiškėjas pažeidė vairuodamas neblaivus (b.l. 43). Į bylą šis pranešimas pateiktas nepilnai, tačiau pareiškėjas teisme parodė visą gautą pranešimą, jo 2-me lape nurodyta iki gegužės 12 d. pateikti paaiškinimą, po to, detaliai paaiškinamos pareiškėjo teisės, susijusios su atliekamu tarnybiniu patikrinimu. Pareiškėjas nurodė gavęs šį pranešimą 2016 m. gegužės 11 d., tačiau paaiškino, kad jau tuo metu buvo nedarbingas, todėl paaiškinimo neteikė. Be to, pareiškėjas teisme paaiškino, kad apie nedarbingumą, jo pratęsimą, pranešdavo tik savo tiesioginiam viršininkui telefonu, tačiau nieko nepranešinėjo pareigūnui, pasirašiusiam pranešimą (R. Steponavičiui), jokių žodinių ar rašytinių prašymų ar paaiškinimų dėl gauto pranešimo neteikė.

Pareiškėjo teiginiai, jog jis paaiškinimo neteikė dėl ligos, kelia dideles abejones, nes pareiškėjas dalyvavo 2016 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje (b.l. 28-29), kur davė išsamius paaiškinimus, nors tuo metu jis taip pat buvo nedarbingas (skunde rašo, kad buvo nedarbingas nuo 2016 m. kovo 10 d. per visą tarnybinio patikrinimo laikotarpį). Nors teismui nedarbingumą patvirtinantys dokumentai pareiškėjo nebuvo teikiami, tačiau atsakovas neginčija, kad pareiškėjas jo nurodomu laikotarpiu buvo nedarbingas.

Išvadoje tiriamos įvykio aplinkybės ir įvertinami teisės aktų reikalavimai, nustatyti vidaus tarnybos pareigūnams. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, padaroma išvada, kad tyrime yra nustatytas visų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas, jog būtų galima konstatuoti, kad T. N. neblaivus vairuodamas automobilį pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas neginčija to fakto, kad ne darbo metu jis neblaivus vairavo automobilį, tai patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6 – 4989-957/2016, proceso Nr. 4-68-3-03516-2016-5), (b.l. 30-31), teismo nutarimas teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 29 d. Įvertinus teismo nutarime išdėstytus duomenis, daroma išvada, kad apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į visas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, o būtent, kad jis negalvojo, jog gal dar yra neblaivus, kad vežė žmoną į sveikatos priežiūros įstaigą, šias aplinkybes įvertino kaip nepakankamas daryti išvadai, jog jam galėtų būti taikoma švelnesnė atsakomybė, kadangi padarytas nusižengimas yra pavojingas visuomenei.

Išvadoje visa surinkta medžiaga įvertinta atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą pareigūno vardo pažeminimo sąvokos apibrėžimą, kaip to reikalauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuota administracinių teismų praktika, o būtent, į tai, kad, pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti, o šios aplinkybės turi būti akivaizdžios (rėmėsi LVAT administracinėmis bylomis Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008).

Skundžiamas teismui įsakymas yra priimtas vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje yra išsamus paaiškinimas, kokiu pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Tarp išdėstomų argumentų yra ne tik teisinis pagrindimas, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra pateikiami išsamūs argumentai ir dėl pareiškėjo kaltės (Išvados 4 lapo 2-a pastraipa, kurios tęsinys yra 5-me lape). Atsakovas nurodytoje Išvados dalyje detaliai išvardina pareigas, principus, kurių laikytis privalo pareigūnai, nurodo, kokiuose teisės aktuose tos pareigos ir principai yra nustatyti, po to, iš karto įvertina padarytą administracinį teisės pažeidimą ir pateikia paaiškinimą, kodėl daro išvadą, jog nebuvo nustatytos ir negalėjo būti nustatytos kokios nors objektyvios priežastys, pateisinančios neblaivaus asmens automobilio vairavimą. Faktinės aplinkybės vertinamos pagal pareiškėjo paaiškinimus duotus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (įvertinami pareiškėjo aiškinimai, kad būtina buvo vežti žmoną, kad jis tik iš vakaro vartojo alkoholį, mažai miegojo ir pan.), iš to daroma išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybių išvengti nusižengimo padarymo, bet nepasinaudojo alternatyviomis galimybėmis (taksi paslaugos). Teismas sutinka su visais pateiktais argumentais ir išvadomis. Be to, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę nedaryti nusižengimo, nes, kai jis buvo nušalintas nuo vairavimo dėl neblaivumo, jis tuoj pat pasikvietė kaimyną, kuris nuvežė jo žmoną į gydymo įstaigą.

Teismas sutinka su Išvadoje esančiu argumentavimu ir dėl to, kad padarytas nusižengimas vertintinas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Dėl tokių pareigūno veiksmų, kaip automobilio vairavimas neblaiviam, bet kuriuo atveju kyla pasekmė – vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas ar jos kompromitavimas. Išvadoje pagrįstai pabrėžiama, kad Vidaus tarnybos statutas nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus pareigūnams nei eiliniams piliečiams. Teismas sutinka su Išvadoje pateikiamais argumentais, jog jau priėmus į statutinę vidaus tarnybos įstaigą, kokia ir yra Vilniaus APGV, pareiškėjas davė priesaiką laikytis Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, tame tarpe, gerbti ir vykdyti įstatymus, ginti visuomenės interesus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Taip pat pareiškėjas privalėjo laikytis Etikos kodekso nuostatų, kurios iš sistemos pareigūnų reikalauja netgi ir ne tarnybos metu stiprinti pareigūno autoritetą, atsakomybę už savo veiksmus ir atsakomybę visuomenei. Šios nuostatos detaliai išvardinamos Išvadoje, kur nurodomi Etikos kodekso punktai, kurių privalu laikytis, tame tarpe ir 6.8.10 p., kuris nurodo, jog pareigūnas privalo viešai nesirodyti neblaivus, savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir pasitikėjimo visuomenėje valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei pareigūnais ir kt.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad jam taikytas atleidimo pagrindas galimas tik tada, jeigu jo padarytas nusižengimas būtų viešai atskleistas ir reikšmingu mastu. Įstatymas nesieja atleidimo kai pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą su sąlyga, jog toks poelgis turėjo būti paviešintas.

Pareiškėjo manymu, jo padarytas administracinis teisės pažeidimas, tarnybos prasme galėjo būti įvertintas pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 7 punktą, kuriame nustatytas specialus galimo atleidimo iš tarnybos pagrindas: buvimas apsvaigusiam nuo alkoholio <...> ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, kai pareigūno elgesys žeidžia žmogaus orumą ir diskredituoja institucijos ar įstaigos autoritetą. Teismas daro išvadą, kad čia nepatenka atvejis, kai asmuo padaro tokį pavojingą visuomenei administracinį teisės pažeidimą, kaip automobilio vairavimas esant neblaiviam. Todėl atsakovas pagrįstai įvertino padarytą nusižengimą kaip nurodytą Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje – pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Vidaus tarnybos statuto (redakcija galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu), (toliau - VTS) 62 straipsnis nereglamentuoja tarnybinių nuobaudų rūšių ar jų skyrimo, o nustato atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus. Pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos taikant Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuris nustato, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pareiškėjas teisingai nurodo, kad tokiu atveju atliekamas tarnybinis tyrimas, kaip to reikalauja Tvarkos aprašas. Toks tyrimas buvo atliktas, Tvarkos apraše nenurodyta, kad būtina gauti pareigūno paaiškinimą. Visos kitos aplinkybės, kurių reikalauja Tvarkos aprašas, Išvadoje buvo nustatytos, pareiškėjas iš esmės ir neginčija, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, tik siekia pateisinti šį savo elgesį. Pareiškėjo pasiteisinimai, kuriuos jis išdėstė apylinkės teisme, taip pat detaliai ir teisingai įvertinti Išvadoje.

Atleidimą iš vidaus tarnybos nurodytu pagrindu detaliau reglamentuoja VTS 66 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 2-10 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Nurodyta, kad šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo metu. Nagrinėjamu atveju tik atlikus tarnybinį tyrimą ir patvirtinus Išvadą 2016 m. gegužės 19 d. buvo nustatytas faktas, jog pareiškėjas padarė tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, kuris turi būti įvertintas kaip pareigūno vardo pažeminimas, todėl pareiškėjas turėjo būti atleistas kitą dieną po Išvados patvirtinimo, nepaisant nei laikinojo nedarbingumo, nei atostogų. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjo atleidimas iš tarnybos skundžiamu įsakymu jo laikinojo nedarbingumo metu negali būti vertinamas kaip atsakovo padarytas pažeidimas.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Įsakymą ir grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. N. (T. N.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.