Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-02-03 · Administracinė byla Nr. A-248-748-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-03
Bylos Nr.
A-248-748-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos
Pareiškėjas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
A. N., A. R.
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A2 - 748 - 06Procesinio sprendimo kategorija 16.4
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui Karoliui Likui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims A. N., A. R. dėl nesutikimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims, einantiems Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 4-ajame policijos komisariate tyrėjų pareigas. Pareiškėjas nurodė, kad profesinės sąjungos sprendimas neduoti sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra nepagrįstas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad tretieji suinteresuotieji asmenys pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio ir 172 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nustatyti tarnybinio patikrinimo išvadoje pažeidimai niekuo nesusiję su trečiųjų suinteresuotųjų asmenų naryste profesinėje sąjungoje, atstovavimu vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba veikla profesinėse sąjungose. Šiuo atveju profesinė sąjunga nepagristai vertino veikos kvalifikavimo klausimus, viršijo profesinės sąjungos kompetencijos ribas. Pareiškėjas nurodė, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidžia darbdavio teises, užkerta kelią adekvačių drausminio poveikio priemonių taikymui.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad trečiųjų suinteresuotųjų asmenų kaltė tarnybinio patikrinimo metu neįrodyta. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas netinkamai taikė materialines teisės normas. Todėl minėti pareigūnai negali būti patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Atsakovas taip pat nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta konkreti siūloma tarnybinė nuobauda, todėl negalima įvertinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūnų narystės profesinėje sąjungoje.

Tretieji suinteresuotieji asmenys prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad jie nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl nepagrįstai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino atsakovo nesutikimą dėl tarnybinių nuobaudų tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims skyrimo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjui 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad nesurinkta jokių įrodymų, jog skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims šiuo atveju siūloma dėl jų veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje A(3)-170-04 konstatavo, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui -profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Atsakovas, teigdamas, kad trečiųjų suinteresuotųjų asmenų veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių ir sudėties, viršijo savo kompetenciją. Teismas nurodė, kad nepagrįstas atsakovo teiginys, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyta, kokia konkreti nuobauda skirtina policijos pareigūnams. Nuobaudos rūšį pasirenka vadovas, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą, Teismas nurodė, kad policijos pareigūnai, laikydami, jog jie nepadarė tarnybinio nusižengimo ir jog jiems nuobauda bus paskirta nepagrįstai, turės teisę paskirtą nuobaudą nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad šiuo atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta konkreti siūloma tarnybinė nuobauda, todėl negalima įvertinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga gali duoti sutikimą skirti konkrečią tarnybinę nuobaudą. Nesiūlant konkrečios nuobaudos, profesinė sąjunga negali kontroliuoti darbdavio, ar jis nebaus pareigūno (profesinės sąjungos nario) už jo veiklą ar narystę profesinėje sąjungoje. Gali susidaryti tokia situacija, kai profesinės sąjungos narys bus nubaustas už tapatų pažeidimą griežčiau nei pareigūnas, kuris nėra profesinės sąjungos narys, todėl siūloma konkreti tarnybinė nuobauda yra kaip įrodymas profesinei sąjungai, kad jos narys nėra persekiojamas už jo narystę ar veiklą. Nėra ginčo, kad tarnybinės nuobaudos rūšį pasirenka vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau siūloma tarnybinės nuobaudos rūšis tarnybinio patikrinimo išvadoje atskleistų tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno nuomonę dėl taikytinos tarnybinės nuobaudos rūšies bei būtų garantija profesinei sąjungai, kad profesinės sąjungos narys nebus nubaustas nepagrįstai didele tarnybine nuobauda. Atsakovas nurodo, kad Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra pasisakęs, jog kontrolė yra svarbus profesinių sąjungų veiklos būdas ir jog, įgyvendinant kontrolės funkcijas, galima nustatyti, ar darbdavys savo sprendimais nepažeidinėja darbuotojų profesinių, ekonominių ar socialinių teisių bei interesų. Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus, bei jog šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijas, teisinės pagalbos tarnybas ir kitas institucijas. Profesinės sąjungos renkamasis organas, prieš priimdamas bet kokį sprendimą, kreipiasi į advokatą bei teisininkus, kad šie pateiktų savo išvadas, todėl profesinė sąjunga yra kompetetinga spręsti visus su tarnybine atsakomybe susijusius klausimus. Atsakovas nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog, skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Įtvirtindamas tokią nuostatą, įstatymų leidėjas patvirtina profesinių sąjungų teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių patikrinimo atlikimą bei tarnybinių nuobaudų skyrimą. Taigi, profesinės sąjungos renkamasis organas gali neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu darbdavys nesilaiko teisės aktų. Atsakovas nurodo, kad turėtų būti suformuota kitokia teismų praktika dėl profesinės sąjungos sutikimo turinio. Profesinei sąjungai turi būti leista nagrinėti visus su tarnybine atsakomybe susijusius klausimus, nes taip efektyviai būtų realizuota Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, kuri leidžia profesinei sąjungai kontroliuoti darbdavį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 8 dalyje nurodyta imperatyvi nuostata, jog tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti pareigūnus į pareigas. Vadovas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei tarnybinio patikrinimo išvadą, sprendžia klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn. Vadovas, priimdamas įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, pasirenka nuobaudos rūšį. Tarnybines nuobaudos parinkimas bei paskyrimas yra tam turinčio teisę pareigūno, bet ne tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno kompetencija. Pareigūnas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, gali siūlyti tarnybinės nuobaudos rūšį, tačiau ji nėra privaloma vadovui. Pareiškėjas nurodo, kad gauti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos nariams yra būtina tam, jog būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Tokią poziciją išdėstė ir Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime. Nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuotieji asmenys pripažino, kad jie neturi pagrindo teigti ir manyti, jog traukiami tarnybinėn atsakomybėn dėl jų narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos sutikimas jokiu būdu neriboja teisės ginčyti jau paskirtą tarnybinę nuobaudą, tokiu atveju jau analizuojant jos teisinį pagrįstumą. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje A(3)-170-04 konstatavo, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobauda pareigūnui - profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai niekuo nesiję su trečiųjų suinteresuotųjų asmenų naryste profesinėse sąjungose, atstovavimu vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba veikla profesinėse sąjungose. Atsakovas nepagrįstai vertino veikos kvalifikavimo ir vertinimo teisiniu aspektu klausimus, nepagrįstai nagrinėjo, ar įrodytas pažeidimo faktas. Tokiu būdu atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas, viršijantis atsakovo kompetencijos ribas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu, papildomai nurodydamas, kad sprendžiant ginčą būtina atsižvelgti ir į Profesinių sąjungų įstatymo nuostatą, jog profesinė sąjunga yra įstatyminis darbuotojų atstovas, todėl ir dėl to jos renkamasis organas, spręsdamas dėl sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti, turi apsvarstyti visus su tuo susijusius klausimus (ar padarytas nusižengimas, ar yra konkretaus darbuotojo kaltė, kokia nuobauda skirtina ir pan.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis nustato, kad profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Profesinės sąjungos renkamojo organo teisių turinys ir apimtis, sprendžiant dėl tokio sutikimo davimo, apibrėžti Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A3-170-04. Šioje nutartyje pažymėta, kad „profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui.“ Apeliantas nurodo, kad ši teismų praktika keistina, atsižvelgiant į Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnį, numatantį profesinių sąjungų teisę kontroliuoti darbo ir profesinių sąjungų įstatymų laikymąsi, bei Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime įtvirtintą nuostatą, jog kontrolė yra svarbus profesinių sąjungų veiklos būdas, įgalinantis nustatyti, ar darbdavys savo sprendimais nepažeidinėja darbuotojų profesinių, ekonominių ar socialinių teisių bei interesų. Kolegija pripažįsta, kad Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje Nr.A3-170-04 pateiktas įstatymo (Vidaus tarnybos statuto) aiškinimas neprieštarauja pareiškėjo nurodomame Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime įtvirtintoms nuostatoms dėl profesinėms sąjungoms suteiktų kontrolės funkcijų ir jų svarbos, kadangi kontrolė turi būti vykdoma teisės aktuose nurodytais būdais. Todėl dėl šio apelianto argumento keisti teismų praktiką nėra pagrindo.

Kreipiantis į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą turėtų būti nurodoma, kokią konkrečią nuobaudą ketinama skirti. Nors profesinės sąjungos renkamajam organui nesuteikta teisė spręsti dėl nuobaudos parinkimo tinkamumo, tačiau ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant, ar esant toms pačioms aplinkybėms profesinės sąjungoms nariams neskiriamos griežtesnės nuobaudos, negu kitiems tarnautojams. Šiuo atveju abu pareigūnai, traukiami atsakomybėn, yra profesinės sąjungos nariai, pažeidimo aplinkybės specifinės, todėl konkrečios nuobaudos nenurodymas neriboja atsakovo teisės spręsti, ar nuobauda skiriama ne ryšium su naryste profesinėje sąjungoje.

Teisė duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo suteikta profesinės sąjungos renkamajam organui, jis šiuo atveju veikia kaip savarankiškas tarnybinių santykių subjektas, ginantis savo nario interesus, todėl atmetami apelianto argumentai, jog profesinė sąjunga dėl to, kad veikia kaip darbuotojo įstatyminis atstovas, turi teisę pasisakyti visais tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimais.

Minėtoje Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje yra ginčijamas profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, privalo patikrinti, ar nesutikimas yra grindžiamas argumentais dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, ar kitomis priežastimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą tarnybinėms nuobaudoms skirti nėra grindžiamas tuo, jog nuobaudą tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims ketinama skirti už veiklą ar narystę profesinėse sąjungose.

Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą tarnybinėms nuobaudoms skirti pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus ir kliudo jai vykdyti įstatymais priskirtas užduotis bei vidaus administravimo funkcijas, kadangi negalėdamas taikyti tarnybinės atsakomybės įstaigos vadovas turi ribotas galimybes pasiekti, kad jam pavaldūs pareigūnai laiku ir tinkamai vykdytų jiems pavestas funkcijas, o tuo pačiu ir užtikrinti nepriekaištingą visos įstaigos veiklą bei piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo nesutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims panaikino pagrįstai, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutar i a:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėGintaras KryževičiusNijolė Piškinaitė