Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-425-133-2009

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2009-11-30
Bylos Nr.: 1A-425-133-2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
Nuteistasis: V. Ž.
Nukentėjusysis: V. Š., I. Š.
Advokatai: Jelena Smirnova

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-425-133/2009

Teisėja Violeta Miceikienė Proceso Nr.65-1-00003-05

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.2.1.; 2.4.6.4.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam V. Ž., gynėjai advokatei Jelenai Smirnovai, nukentėjusiesiems V. Š., I. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ir 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. laisvės atėmimu 1m. (vieneriems metams), pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. (vieneriems metams trejiems mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn. (vieneriems metams trejiems mėnesiams ).

Taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 m. (vieneriems metams), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 7 p. įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p. įpareigotas V. Ž. per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 5 MGL -650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iš V. Ž. I. Š. naudai priteista 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo I. Š. ieškinys atmestas.

Dėl turtinės žalos civilinio ieškinio nukentėjusiajam V. Š. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir nagrinėjimą civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2005 m. sausio 1 d. 3.00 val., Kauno raj., (duomenys neskelbtini), baro (duomenys neskelbtini) kieme, viešoje vietoje, be priežasties kibdamas prie V. Š., įžūliu elgesiu, t.y. suduodamas nukentėjusiajam V. Š. ne mažiau trijų smūgių rankomis į sprandą, kaklą, dešinio dilbio sritį, dešinę šlaunį, dešinę alkūnę, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu ir vietoje įžūliu elgesiu, t.y. suduodamas ne mažiau kaip keturių smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajai I. Š. į lūpų sritį, kairės ausies sritį, kairės akies sritį ir dešinio kelio sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8p. už tai, kad 2005 m. sausio 1 d. 3.00 val., Kauno raj., (duomenys neskelbtini), baro (duomenys neskelbtini) kieme, viešoje vietoje, be priežasties kibdamas prie I. Š., įžūliu elgesiu, t.y. suduodamas nukentėjusiajai I. Š. ne mažiau kaip keturių smūgių rankomis ir kojomis į lūpų sritį, kairės ausies sritį, kairės akies sritį ir dešinio kelio sritį, padarydamas nukentėjusiajai I. Š. galvos sumušimą su muštine žaizda kairės ausies srityje, su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, su kraujosruvomis abiejų lūpų minkštuose audiniuose, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu ir dešinio kelio sumušimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes galvos sumušimo su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu nukentėjusiosios I. Š. sveikata buvo sutrikdytą ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo I. Š..

Nuteistasis savo apeliaciniu skundu prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2009-02-27 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, kaip nepagrįstą bei neteisėtą ir priimti naują nuosprendį – pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. dėl I. Š. nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo iš chuliganiškų paskatų išteisinti, neįrodžius, kad dalyvavo padarant minėtą nusikalstamą veiką, dalyje dėl BK 284 str. 1 d. ir V. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo bylą nutraukti, esant jo veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei būtinajai ginčiai, I. Š. ieškinį atmesti, V. Š. teisę į ieškinio patenkinimą panaikinti.

Šalies argumentai

Nuteistasis nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamo proceso kodekso reikalavimų pažeidimus. Nuteistasis nurodė, kad buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą, kadangi kiekvieną įrodymą nagrinėjo atskirai be įrodymų viseto ir nepagrįstai pripažino jo, kaip kaltinamojo, gynybos versiją siekiu išvengti atsakomybės bei nepagrįstai nelaikė įrodymais liudytojų A. P., G. P., J. Ž., Ž. Č. parodymus, kurie patvirtino jo nurodomas aplinkybes, tuo pačiu nepagrįstai teismas vadovavosi nukentėjusiųjų ir jų versiją patvirtinančių liudytojų nenuosekliais ir prieštaringais parodymais.

Nuteistasis savo skunde nurodė, kad teismas neįvertino, jog šios bylos ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, atliekamas šališkai, neišsamiai, įtarimai buvo pareikšti ir kaltinamasis aktas surašytas vadovaujantis tik nenuosekliais prieštaringais nukentėjusiųjų I. Ir V. Š., liudytojų V. P., R. J., V. Z., V. Z. parodymais dėl įvykio aplinkybių. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad šių liudytojo parodymais abejojo ir juos vertino kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius ir prieštaringus Kauno rajono apylinkės prokuratūra, kuri buvo šios bylos ikiteisminį tyrimą nutraukusi du kartus, tačiau kaltinamasis aktas buvo surašytas tais pačiais duomenimis, surinktais 2005-2006 metais, kurie jokiomis naujomis aplinkybėmis papildyti nebuvo. Nuteistasis nurodė, kad nukentėjusieji I. ir V. Š. kiekvieną kart apklausiami savo parodymus dėl įvykio aplinkybių keitė, todėl jų parodymai prieštarauja vieni kitiems ne tik detalėse, bet ir savo esme. Minėtų liudytojų parodymai taip pat nuolat keičiasi, pasipildydami naujomis aplinkybėmis, kurias nurodydavo nukentėjusieji savo parodymuose, kas patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų derinimą. Nukentėjusieji ir jų poziciją palaikantys liudytojai nuolat nurodydavo skirtingas V. Š. ir I. Š. sumušimo aplinkybes bei praėjus vis ilgesniam laiko tarpui nuo įvykio dienos prisimindavo vis daugiau įvykio aplinkybių. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d., kadangi pirmenybę teikė nukentėjusiųjų ir jų liudytojų parodymams, o objektyvių įrodymų nelaikė įrodymais, o įrodytomis aplinkybėmis laikė, aplinkybes, kurios įrodytos nebuvo. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo, liudytojų J. Ž., Ž. Č., A. P., G. P. parodymus, jog patys Š. buvo agresyvūs, įžūlūs, konfliktiški bei tai, kad jie padarė sužalojimus jam ir sutuoktinei J. Ž.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šių liudytojų parodymai tarpusavyje neprieštarauja, o prieštarauja nukentėjusiųjų poziciją palaikančių liudytojų parodymams. Nuteistojo poziciją palaikančių liudytojų parodymai nebuvo ne tik analizuojami ar lyginami su kitais įrodymais, bet ir nebuvo tikrinami kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kad liudytojų J. Ž., Ž. Č., A. P., G. P. pardymai atitiko jo, nuteistojo, parodymus, buvo įvertinti kaip mėginimas padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai nepagrįstas teiginys, kadangi nuteistojo parodymai ir versija tikrinami nebuvo, todėl liudytojų parodymų nepatikimumas teisiškai neįrodytas, juolab kad minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius tarpusavyje neprieštaraujančius bei neprieštaraujančius objektyviai bylos medžiagai parodymus. Teismo motyvas, kad liudytojai nuteistajam artimi žmonės, todėl jų parodymai negali būti įrodymais, prieštarauja logikai ir pažeidžia Lietuvos Respublikos BPK 7 str. bei asmenų lygiateisiškumo principą ir dėl to, kad tokiais pačiais motyvais nukentėjusiųjų I. Ir V. Š. ir jų poziciją palaikančių artimų žmonių liudytojų V. P., R. J., V. Z. ir V. Z. parodymai, esant panašiai padėčiai, buvo pripažinti patikimais. Pirmosios intancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kokiu būdu atsirado liudytojai R. J. ir V. P.. Apie šiuos asmenis nebuvo užsiminta nei vienoje kitų proceso dalyvių apklausoje, parodymų apie jų buvimą įvykio vietoje neminima, apžiūrint įvykio vietą jie nedalyvavo, tačiau byloje buvo apklausti dėl įvykio aplinkybių. Minėti liudytojai negalėjo pasakyti su kokia kompanija šventė Naujuosius, kaip jie atsirado bare „Bučkis“, kuris buvo jų staliukas, tačiau paneigė, kad jie būtų buvę vienoje kompanijoje su Š. vaikais bet dėl kažkokių aplinkybių įsidėmėjo būtent nuteistąjį, žinojo vardą, pavardę, naktį konflikto metu matė jo veiksmus, tariamai mušant I. Š., rūke 50-60 metrų atstumu ir net gi sugebėjo įžiūrėti ir apibūdinti nuteistojo rūbus, kuomet nukentėjusiosios I. Š. rūbų apibūdinti negalėjo. Šių įrodymų patikimumas turėjo būti patikrintas baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais ir jie negali būti melagingi, tačiau teismas to nepadarė.

Nuteistojo nuomone, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kylančio iš konfliktų, privalu surinkti ne tik kaltę patvirtinančius įrodymus, medžiagą charakterizuojančią kaltinamą asmenį, bet dėl tyrimo visapusiškumo ir nukentėjusiųjų charakterizuojančią medžiagą, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme toks prašymas tenkintas nebuvo, nors nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusysis V. Š. pripažino, kad jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Nuteistasis nurodė, kad teismas visiškai neanalizavo pažymos apie meteorologines sąlygas, kurios buvo tą naktį. Įvykio naktį buvo labai tirštas rūkas, tą patvirtina ir pažyma, o prie baro „Bučkis“ teritorija buvo neapšviesta, matomumas blogas, o atsižvelgiant į tiek nukentėjusiųjų, tiek jų liudytojų parodymus, yra pagrindas abejoti jų tikrumu, patikimumu ir atmesti nebuvo. Nuteistojo nuomone, teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d., 20 str. reikalavimus, nes nuosprendyje padarė nemotyvuotas, logikai bei bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, jog įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, nors iš tikrųjų šios aplinkybės neįrodytos. Šioje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek išnagrinėjus bylą teisme yra neabejotinai įrodyta ir nustatyta tik ta aplinkybė, jog 2005-01-01 d. apie 3 val. bare „Bučkis" Vandžiogaloje, Kauno raj. įvyko konfliktas, tačiau kitos labai svarbios aplinkybės, susijusios su šiuo konfliktu - jo pradininkai, visi dalyviai, eiga, vieta, kiekvieno iš dalyvių vaidmuo ir veiksmai bei šių veiksmų pasekmės, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių - teisme nebuvo neabejotinai ir objektyviai nustatytos ir įrodytos. Tikslios nukentėjusiųjų I. ir V. Š. nurodomos nusikalstamų veikų padarymo vietos - kur stovėjo automobilis, prie kurio buvo tariamai mušama I. Š., kur susigrūmė V. Š. ir V. Ž., nėra nustatytos, kadangi nėra padaryti parodymų patikrinimai vietoje su V. Ž., nukentėjusiaisiais, visais liudytojais. Nors teismas laikė nustatęs įvykio vietą ir tuo nuosprendyje rėmėsi kaip įrodymu - 2005-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolu, juo nustatytas tik baro „Bučkis" adresas Parko g. 6A, Vandžiogaloje Kauno r., tačiau nepakanka remtis tik įvykio vietos adresu, nenustačius tikslių konflikto pradžios ir muštynių vietų. Įvykio vietos protokole nėra konkrečiai aprašyta tiksli įvykio vieta, kur prasidėjo konfliktas, nėra tinkamai aprašyta bei išmatuota esanti prie baro teritorija bei automobilių stovėjimo aikštelė, kur vyko konfliktas, nėra aprašytos ir tiksliai nustatytos nurodant atstumus baro pastato atžvilgiu grumtynių vietos ir vieta, kur stovėjo Š. automobilis, prie kurio, nukentėjusiųjų I. ir V. Š. teigimu, buvo mušama I. Š., taip pat neinformatyvi ir pridėta prie protokolo schema, nes iš jos neaišku, kokio būtent įvykio vieta joje pažymėta kryželiu, nenurodant atstumų baro pastato atžvilgiu. Taip pat nebuvo nustatyta nukentėjusiajai I. Š. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo vieta ir laikas, kadangi byloje nėra nustatyta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog 2005-01-01 apie 3 val. apskritai jai buvo padaryti sužalojimai. Teismas visiškai neįvertino I. Š. asmens sveikatos istorijų iš kurių matyti, kad I. Š. kreipėsi į gydymo įstaigas 2005-01-01 d. 18 val., kuomet jai diagnozuotas tik dešinės kojos sumušimas ir 2005-01-03 į VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) polikliniką, kur apžiūrint, pas ją rasta sužeista kairė ausis, susiūta, hematoma kairės ausies srityje, hematomos viršutinės lūpos srityje, daug gausių nubrozdijimų, hematoma kairės kojos srityje, nustatyta diagnozė- trauminė galvos smegenų liga, veido sumušimas, kairės apatinės galūnės sumušimas, išduotas siuntimas i II klinikine ligoninę, kur gydėsi stacionare. Ligos istorijoje nerodyta, jog jai sumušta dešinė koja. Tai pažymėta ir 2005-11-11 specialisto išvadoje.

Žemesnės instancijos teismas

Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, palyginus įrašus KRKKL asmens sveikatos istorijoje ir VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) poliklinikoje matyti, jog 2005-01-01 I. Š., be dešinio kelio sumušimo, nenurodyta, kad būtų nustatyta ir kitokių sužalojimų, kurie buvo nustatyti ir diagnozuoti 2005-01-03 d. VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) poliklinikoje - veido sumušimas, daugybiniai nubrozdinimai, muštinė žaizda galvoje ir veide, kairėje apatinėje galūnėje. Tai leidžia daryti išvadą, jog 2005-01-01 d. nuo 3 val. iki 18 val., pas I. Š. buvo tik dešinės kojos kelio sumušimas, o visi kiti sužalojimai, tame tarpe ir veido sumušimai, žaizda ausyje, kairės kojos sumušimas ir kt., pas ją atsirado laikotarpyje nuo 2005-01-01 18 val. iki 2005-01-03 neaiškiomis aplinkybėmis. Be to, kaip matyti iš papildomos teismo medicinos 2006-04-28 išvados Nr. G-49/06-4943/05 (02), galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir kairiąja gaivos puse atsitrenkus į kietą buką daiktą. Ši išvada neprieštarauja nuteistojo ir nuteistojo poziciją palaikantiems liudytojų parodymams, jog įvykio naktį I. Š. buvo nugriuvusi ir galėjo susižaloti.

Šalies argumentai

Nuteistasis dėl šių aplinkybių savo skunde nurodė, kad liudytojas gydytojas-traumatologas V. Š., dirbęs RKKL traumatologiniame skyriuje, parodė, kad 2005-01-01 apie 18 val. suteikė pagalbą atvykusiai I. Š., nustatė ir jos asmens sveikatos istorijoje Nr.97 padarė įrašus, kad jai padarė galvos rentgeno nuotrauką bei diagnozavo galvos kairėje pakaušio srityje ir kairio kelio sumušimą, įraše padarė klaidą, įrašydamas dešinę koją, vietoj kairės. Smegenų sukrėtimo požymių nenustatė, priešingu atveju nukreiptų į KMUK pas gydytojus neurologus. Tvirtina, jog jei būtų pastebėjęs kitų sužalojimų veide, galvoje, žaizdą ausyje, tai įrašytų į asmens sveikatos istoriją, jei reikėtų susiūti ausį, išrašytų nukreipimą į KMUK. Be to, tokia žaizda galėjo kraujuoti. Muštinė ar pjautinė žaizda siuvama 6 val. laikotarpyje, vėliau gali supūliuoti, po 3 dienų turėjo žaizdą valyti, t.y. daryti sudėtingesnę operaciją. Teismas nuosprendyje iškraipė šio liudytojo parodymus nurodydamas, kad "apie kraujosruvas ar ausies sužalojimą ar jos susiuvimą medicininėje kortelėje įrašų nėra, todėl matomai tai nebuvo pastebėta“, kadangi šis liudytojas apklausiamas nurodė, kad pastebėjęs tokius sužalojimus pas ligonį veide, sužeistą ausį, kurią reikia siūti, jis apie tai atžymėtų ambulatorinėje kortelėje bei išrašytų nukreipimą į KMUK, kur ausį susiūtų.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, jog pati I. Š. taip ir nenurodė, kur būtent jai buvo susiūta ausis, medicininiai dokumentai byloje neužklausti ir neapžiūrėti, nors specialistai V. Š. ir S. Makšimaitė paaiškino, kad muštinės žaizdos turi būti susiūtos per 4-6 val. Praėjus po įvykio apie 13 valandų pas I. Š. nebuvo žaizdos ausyje ir ausis nebuvo susiūta. Iš to seka išvada, jog ne tik žaizda ausyje, bet ir kiti sužalojimai ant veido ir kūno įvykio metu I. Š. nebuvo padaryti. Be to, I. Š. tvirtina, jog įvykio vietoje iš ausies bėgo kraujas, buvo ištepti rūbai, tačiau rūbai byloje neapžiūrėti ir apžiūrai nepateikti, kraujo įvykio vietoje nerasta.

Tiek kaltinimo liudytojai, o taip pat I. Š., V. Š. savo parodymuose nurodydami aplinkybės, kada ir kaip I. Š. buvo mušama 2005-01-01 į veidą, galvą, tąsoma už plaukų, už plaukų ištraukta iš automobilio, metama ant žemės, gulinti spardoma kojomis kelių vyrų, į galvą, kitas kūno vietas, yra labai prieštaringi, o nurodomos aplinkybės prasilenkia su logika, todėl abejones kelia, ar galėjo toks faktas būti aplamai. Visi minėti liudytojai nurodo, jog konfliktą ir I. Š. mušimą stebėjo daug žmonių, tame tarpe ir baro šeimininkai bei jų dukra, kuriuos sieja draugiški santykiai ir su kuriais Š. šventė Naujuosius metus įvykio naktį. Minima I. Š. egzekucija pagal laiką truko pakankamai ilgai ir buvo nepaprastai žiauri, tačiau nei vienas iš tariamai įvykį mačiusių asmenų neiškvietė policijos, nebandė I. Š. apginti. I. Š. vyro V. Š. elgesys visiškai nepaaiškinamas ir nepasiduodantis logikai - dėl menkos priežasties jis agresyviai reikalauja atsiprašyti I. Š., tačiau matydamas, kaip žiauriai mušama ir spardoma jo žmona atlieka tik vieną veiksmą ją įsodina į automobilį ir nueina, jos negina, palieka savo žmoną skriaudikui, kuris penkis ją už plaukų ištraukia iš automobilio, paleidžia nukristi ant žemės, po to nukritusią spardo arba muša kumščiais, o V. Š. ateina ir vėl įsodina ją į automobilį, todėl neįtikėtina, kad po tokios egzekucijos nei I. Š., nei V. Š. nekvietė policijos, nekvietė greitosios pagalbos, nežiūrint į tai, jog I. Š. nuo suduotų smūgių buvo be sąmonės. Į policiją Š. kreipėsi tik po 10 valandų, į gydytojus - dar vėliau – po 18 valandų. Toks pavėluotas kreipimasis ir paaiškinimas, jog nenorėjo daugiau nemalonumų ir norėjo, kad viskas praeitų ramiai, nesuprantamas. V. Š. nesikreipimą į policiją ir medicininės pagalbos, paaiškino, jog policijai pranešė kitą dieną, o greitosios pagalbos nekvietė, „kadangi širdis nesustojo, kvėpavo, būtų medikus kvietęs, jei širdis būtų sustojusi. Po kelių dienų žmona važiavo gydytis, nes jai užėjo depresija...“ Priešingai Š. veiksmams, nuteistasis nurodė, kad jis iš karto po įvykio bare paskambino į policiją ir apie įvykį pranešė, tai patvirtina liudytojo R. M. parodymai.

Nuteistasis savo skunde teigė, kad pas I. Š. užfiksuoti sužalojimai negalėjo būti jo veiksmų padariniai, kadangi jis I. Š. nemušė, sužalojimų atsiradimo laikas ir aplinkybės nėra priežastiniame ryšyje su jo atliktais 2005-01-01 veiksmais. Susižaloti kojos kelią I. Š. galėjo ir nugriuvus. Aplinkybę, kad Š. buvo nugriuvusi, patvirtina be jo ir liudytojai A. P., J. Ž., V. P., Ž. Č..

Nuteistasis taip pat pastebėjo, kad teismas nuosprendyje padarė dvi prieštaringas išvadas dėl konflikto šalių, kadangi vienur nurodė, kad jog konfliktas buvo tarp I. ir V. Š. ir V. Ž., kitur – kad tarp V. Ž. ir J. Ž. iš vienos pusės ir Š. - iš kitos. Teismas nepagrįstai nurodė, jog sužalojimai pas V. Ž. ir J. Ž. atsirado „I. Š. ginant V. Š., o V. Š. ginant I. Š.". Aplinkybių, jog J. Ž. pultų V. Š. arba V. Š. reikėtų ginti nuo J. Ž., byloje nenustatyta, šis motyvas išgalvotas, kadangi prieštarauja J. Ž., Ž. Č., G. P. ir A. P. parodymams, apie tai, kad V. Š. sudavė smūgį J. Ž. į kaktą, įsikibo į plaukus, o Ž. Č. bandant išlaisvinti J. Ž., I. Š. taip pat įsikibo į plaukus bei užlaužė rankos pirštus, sukėlė fizinį skausmą. J. Ž. nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje kietu buku daiktu vieno trauminio poveikio pasėkoje, jos nurodytu laiku, t.y. 2005-01-01.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 str.), nepagrįstai ir nemotyvuotai pripažino įrodymais nukentėjusiųjų V. ir I.Š. parodymus ir laikė juos nuosekliais ir kategoriškais, jog 2005-01-01 Naujųjų metų naktį smūgius sudavė V. Ž. ir būtent jo neteisėtų veiksmų pasėkoje jie patyrė sužalojimus, liudytojų V. P., R. J. V. Z. parodymus laikė nuosekliais ir neprieštaringais, liudytojos V. Z. parodymus, nors ir vertino kritiškai, tačiau rėmėsi jais tiek, kiek tai juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Šalies argumentai

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat analizuoja nukentėjusiosios I. Š. parodymus dėl jos sužalojimo aplinkybių: protokole-pareiškime 2005-01-01 14.30 val., liudytojos apklausos protokole 2005-01-01 15.30-16 val. nurodė, kad po žodinio konflikto bare, einant Parko gatve, juos V. Ž. ir dar 4 vyrai pasivijo ir nieko nesakę pradėjo mušti jos vyrą V. Š.. Ji pabandė juos išskirti. V. Ž. kumščiu trenkė jai apie 5 kartus į galvą,nuo smūgių ji nukrito ant žemės ant nugaros. Begulint ant žemės ji jautė smūgius į įvairias kūno dalis. Kas buvo toliau ji tiksliai pasakyti negali, tik pajuto, kad kažkas ją nunešė į automobilį. Papildomai apklausta liudytoja 2006-01-26 I. Š. parodė, kad ji baro virtuvėje su baro šeimininke šventė Naujuosius metus nuo 1 iki 3 val., išeinant iš baro ir praeinant pro nuteistąjį pajuto smūgį ir pasakė, kad tokiais atvejais atsiprašoma, išėjus į lauką Š. pasivijo V. Ž. vienas, iš pradžių kalbėjo su jos vyrus pakeltu tonu, keikės, po to susikibo ir griuvo, ji bandžiusi skirti, bet gavus smūgį, prarado sąmonę ir nugriuvo, minėjo, jog kažkas ją ištraukė iš automobilio, mušė, kas nurodyti negali, kaip vyras parvežė namo neatsimena. Papildomai apklausta liudytoja 2006-06-02 I. Š. parodė, kad V. Ž. ją pasivijo ir pradėjo su V. Š. konfliktuoti vienas, ir vienas su juo grūmėsi, ji bandžiusi skirti, tačiau V. Ž. sudavė jai smūgį, nuo kurio neteko sąmonės ir nugriuvo, būnant be sąmonės, ar kas sudavė ir kiek smūgių pasakyti negalinti, bet mano, kad ją mušė, nes po įvykio skaudėjo koją ir buvo pakaušyje mėlynė. 2008-07-09 apklausta teisme I. Š. parodė, kad į barą „Bučkis" atvyko ir ten praleido apie 20 min. Virtuvėje kartu su baro šeimininke ji išgėrė 1-2 taures šampano, vyras apie 50 g ir abu ėjo namo, ji ėjo nusisukusi, rengėsi striukę, o praeidama pro biliardo stalą, pajuto smūgį, kuris, jos nuomone, jai buvo suduotas specialiai alkūne, kad būtų atkreiptas į V. Ž. dėmesys. Ji į tai pasakė, kad tokiu atveju žmonės atsiprašo ir kartu su vyru išėjo iš baro, netrukus V. Ž. pasivijo ir iš karto puolė jos vyrą V. Š., kuris išsisukdavo, permesdavo per save ir paguldydavo, nes buvo imtynininkas, norėjo V. Ž. nuraminti be smūgių. Atbėjo dar vienas mažas storas vyras, su kurio V. Š. taip pat susikibo, ji lindo į besimušančių vyrų tarpą, kad nesumuštų, o V. Ž. ją laikė, po to sudavė vieną smūgį į veidą, ji nukrito, atsitrenkė galva į asfaltą prarado sąmonę, juto, kaip ją kažkas tai nunešė į automobilį, kai atgavo sąmonę, V. Ž. ją iš automobilio už plaukų apie 5 kartus buvo ištraukęs, numesdavo ant žemės, betraukdamas už plaukų kita ranka mušė į veidą, krūtinę, o pirmą ir ketvirtą kartą pargriovęs ant žemės spardė kojomis į kojas, dubenį, nugarą. Tuo tarpu V. Š. kiekvieną kartą nuo vairuotojo pusės apibėgdavo automobilį, ją įsodindavo į keleivio sėdynę, o kol ateidavo iki vairuotojo sėdynės, V. Ž. ją vėl už plaukų ištraukdavo, numesdavo ant žemės ir spardė, kol jie neišvažiavo. Įvykio vietoje iš sužeistos ausies bėgo kraujas, jos rūbai buvo ištepti, į policiją nesikreipė, vyro prašė nekviesti policijos, nes nenorėjo daugiau nemalonumų, išsikvietė policiją tik apie pietus, į traumatologinį punktą kreipėsi apie 17 val. Medikams ir specialistui nurodė, kad sumušė „Jungties" vyrai. I. Š. 2007-03-25 apklausta teisme nagrinėjant privataus kaltinimo bylą, paaiškino, kad 2005-01-01 apie 3 val. jai netyčia užkliuvus už biliardo lazdos po žodinio konflikto bare su nuteistuoju, jai ir vyrui išėjus iš baro juos jis pasivijo ir iš karto su jos vyru padėjo muštis, kiek vėliau prisijungė ir mažas storas vyras, V. Ž. ją pastūmė kelis kartus į šalį, kai ji bandė skirti besimušančius, o po to smogė jai vieną kartą į veidą, nuo ko ji prarado sąmonę ir nugriuvo, vyras ją be sąmonė įsodino į automobilį, o V.Ž. tariamai už plaukų tempė iš automobilio, mušė rankomis ir spardė kojomis į galvą, koją, po to su vyru išvažiavo namo. Į medikus kreipėsi apie 17 val., policijos iš karto nekvietė, kadangi nenorėjo žadinti vaikų, miegojusių namuose. Nuteistasis savo skunde teigė, kad akivaizdu, kad tokie I. Š. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde analogiškai analizuoja nukentėjusiojo V. Š., liudytojų V. Z., V. Z., R. J., V. P. parodymus, nurodydamas šių parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą.

Nuteistasis atkreipė dėmesį i tai, kad jo parodymus patvirtina specialisto išvada dėl jo ir jo žmonos sužalojimų, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė BK 2 str. 4 d., pagal kurį atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Šalies argumentai

Nuteistasis savo skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 28 str. 1 ir 2 d., todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d., esant veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei - būtinajai ginčai. BK 284 str. 1 d., objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių visumos nenustatyta.

Teismas konstatavo, kad konfliktas tarp I. ir V. Š. bei V. Ž. kilo todėl, kad su biliardo lazda užkliudė I. Š., išeinančią iš baro, o V. Š. pareikalavo, kad už žmonos užkliudymą atsiprašytų, o jam neatsiprašius, pakvietė į lauką pasiaiškinti. Visiems trims išėjus į lauką pasiaiškinti, kilo konfliktas, nors iki konflikto kilimo tarp I. ir V. Š. ir V. Ž. jokių asmeniškumų ar piktumų nėra buvę. Be to, teismas pripažino, jog konflikto dingstis menkavertė, todėl ją laikė chuliganiško elgesio motyvu. Tačiau teismas visiškai neanalizavo, kuris iš konflikto dalyvių pasinaudojo šia dingstimi konfliktui sukelti, nepagrįstai ir nemotyvuotai laikė, jog V. Ž. panaudojo menkavertę priežastį, kuri buvo kaip pretekstas veiksmais atvirai mesti iššūkį visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti nepagarbą žmogui ir aplinkai. Teismas neįvertino, jog I.ir V. Š. visiškai nevertino savo elgesio kritiškai, neįvertino konflikto kilimo priežasties bei konflikto dalyvio, kuris pasinaudojo dingstimi konfliktui sukelti, todėl padarė priešingą išvadą, nei patvirtina liudytojai A. P., G. P., J. Ž. Ž. Č., kad V. Ž. liko bare žaisti biliardą, o į lauką, kur kilo konfliktas, pasiaiškinti ir atsiprašyti, buvo iškviestas V. Š.. Teismas ignoravo byloje esančius įrodymus, jog konfliktą išprovokavo I. Ir V. Š., kurie buvo girti ir agresyviai nusiteikę. Liudytojas A. P. išėjęs paskui V. Ž., V. Š. ramino, prašė nekonfliktuoti ir abu- V. Ž. ir A. P. siekė užbaigti žodinį konfliktą taikiai. I. Š. agresija bei tuoj pat sekęs V. Š. realus, akivaizdžiai pavojingas puolimas iššaukė gynybinius veiksmus. Nei V. Š., nei I. Š., kaip nurodė V. Ž., tyčia nebuvo suduotas nei vienas smūgis, jų nepuolė, o tik buvo ginamasi ir siekiama, kad konfliktas greičiau baigtųsi ir Š. išvažiuotų namo. Konflikto eigoje nuteistasis matė, kad I. Š. buvo nukritusi, galėjo susižaloti, o pas V. Š. sužalojimai galėjo atsirasti tiek jų tarpusavio grumtynių metu, tiek jam krentant, bet ne tyčinių smūgių pasekoje. Nuteistasis nurodė, kad grūmėsi su V. Š., o tuo pat metu mušti I. Š., fiziškai negalėjo, todėl jos sužalojimai atsirado ne jo veiksmų pasekoje. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. P., G. P., J. Ž., Ž. Č. parodymai, be to, specialistų išvados dėl V. Š. ir V. Ž. patirtų sužalojimų laipsnio – abiems nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas- tik patvirtina, jog V. Ž. gynimosi būdas buvo adekvatus puolimui ir neviršijo būtinosios ginties ribų.

Nuteistasis savo skunde taip pat teigė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jį nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., kadangi byloje nenustatyta objektyviųjų ir subjektyvių požymių visuma ir kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo I. Š. neįrodyta.

Be to, nuteistasis nurodė esminį prieštaravimą tarp išvadų nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse , kadangi motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog V. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 str. 1 d., tačiau rezoliucinėje nusprendė pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Nuteistojo nuomone, teismas pažeidė nekaltumo preziupciją, kadangi visas abejones turėjo vertinti kaltininko naudai, tačiau to nepadarė, tesimo išvados grindžiamos prielaidomis, nenuosekliais, prieštaringais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie negali būti vertinami kaip patikimi.

Kauno apygardos teisme buvo gauti nukentėjusiųjų I. Š. ir V. Š. atsikirtimai į nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą, kuriuose nukentėjusieji prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-02-27 nuosprendį. Nukentėjusieji savo atsikirtimuose nurodė, kad V. Ž. kaltės neigimas, dar nėra įrodymas, kad jis nekaltas ir neatliko tų veiksmų, dėl kurių kaltinamas. Nukentėjusiųjų nuomone, visi liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir aiškūs, tai, kad liudytojai teisminio nagrinėjimo metu atsiminė ne visas detales, paaiškinama praėjusiu nemažu laiko tarpu nuo įvykio. Visi liudytojai patvirtino matę konfliktą tarp V. Ž. ir Š., tačiau liudytojų parodymų vertinimas pateikiamas skunde neobjektyviai, todėl negali būti priimtas kaip pagrįstas. Papildomas procesinių veiksmų atlikimas dėl praėjusio ilgo laiko tarpo jokios objektyvios informacijos nesuteiks, kadangi eksperimentai, parodymų patikrinimas vietoje ir kt. panašūs procesiniai veiksmai skirti atkurti buvusias aplinkybes, kai svarbu nustatyti nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą. Kad V. Ž. sudavė smūgius I. Š. patvirtina visi liudytojai ir aplinkybės yra aiškios, todėl abejonių dėl veikos kvalifikavimo nėra, o bausmė skirta adekvati padarytai veikai.

Nukentėjusieji taip pat nurodė, kad jie kreipėsi į policiją, kai paaiškėjo sužalojimų rimtumas, o tuo tarpu nuteistasis bandė spręsti kausimus su pažįstamais policijos pareigūnais iš kart po įvykio nujausdamas neigiamas pasekmes, bet nesiėmė veiksmų, kol nepaaiškėjo nukentėjusiųjų pretenzijos jam. Nuteistasis yra vyras, specialųjį fizinį pasirengimą turintis asmuo, jo smurto naudojimas prieš moterį negali būti pateisinamas jokia būtinąja gintimi, o veiksmai vertintini tik kaip chuliganiškos paskatos.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, nukentėjusiuosius, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais teismas grindė nuteistojo kaltę.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. Ž. kaltės klausimą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kryptingai vadovavosi tik dalimi baudžiamojoje byloje esančių duomenų, kurie bendrame kontekste ir įrodymų visete tapo net gi prieštaringais.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažįstama nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Šalies argumentai

Iš baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad pirminiame nukentėjusiosios 2005-01-01 protokole – pareiškime Kauno r. PK Domeikavos PN bei liudytojo apklausos protokole, I. Š. nurodė, kad ją stūmė V. Ž., ir nuo smūgio ji trenkėsi į sieną. V. Š. paprašė, kad V. Ž. atsiprašytų, tačiau nukentėjusiajai pareiškus, kad ji atsiprašymo nesitiki, jie iš baro išėjo. Kaip matyti iš tolimesnio pareiškimo teksto, I. Ir V. Š. einant Parko g. juos pasivijo V. Ž. su dar 4 vyrais, ir nieko nepasakę pradėjo mušti jos vyrą V. Š., nukentėjusioji bandė juos išskirti, tačiau V. Ž. jai apie 5 kartus trenkė į galvą, nuo ko ji krito ant žemės ant nugaros, begulint jautė smūgius į įvairias kūno dalis, kas buvo toliau tiksliai pasakyti negali, jautė, kad ją nešė ir nunešė į automobilį.

Kaip matyti iš šio pirminio procesinio dokumento, aiškūs ir pirminiai prieštaravimai nukentėjusiosios parodymuose. Nukentėjusioji nurodė, kad ją V. Ž. stūmė, tačiau tuoj pat pareiškė, kad buvo smūgis nuo kurio ji trenkėsi į sieną. Stūmimas ir smūgis nėra adekvatūs veiksmai, todėl juos painiojant jau ir atsiranda tam tikri prieštaringumai. Taip pat iš šiame pirminiame pareiškime esančios informacijos, matyti, kad nukentėjusioji nurodė, kad juos išėjusius pasivijo ir nieko nesakius mušė V. Ž. ir dar 4 vyrai, tačiau šios aplinkybės tolimesnėse apklausose nepasitvirtino. Apklausiant I. Š. 2006-01-26, nukentėjusioji jau nurodė, kad įvykio 2005-01-01 metu, ėjo atbulomis durų link pro biliardo stalą ir pajuto smūgį į šoną, po kurio atsitrenkė į sieną. Smūgį gavo nuo V. Ž., kuris tuo metu žaidė biliardą, abu apsižodžiavo, o Š. išėjus į lauką, juos pasivijo V. Ž., kuris buvo girtas ir šaukė į jų pusę, norėdamas pasikalbėt. Tarp V. Š. ir V. Ž. pokalbis vyko rėkimo forma ir keiksmažodžiais, po ko jie susikabino ir nugriuvo ant žemės. I. Š. bandė juos išskirti, stojo tarp vyrų, V. Ž. vieną kartą jai su ranka smogė į veidą, po ko ji nukrito ir ant žemės ir prarado sąmonę, tačiau girdėjo žodžius, jautė, kad kas tai ją nešė į mašiną, po to iš mašinos ištraukė, ir prie jos vėl mušė, bet kas, nurodyti negali. Po to ją vyras parvežė namo ir tą pačią dieną kreipėsi į policiją.

2006-06-02 nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo apklausos protokole užfiksuota, kad 2005-01-01 ji buvo sumušta. Bare „Bučkis“ ją pastūmė V. Ž., po to su ji su vyru V. Š. išėjo, paskui išėjo V. Ž., kuris lauke vienas pasivijęs ėmė konfliktuoti su V. Š., o po to jiedu susigrūmė. I. Š. stojo į tarpą tarp V. Ž. ir V. Š., bandė juos skirti, tačiau gavo smūgį nuo V. Ž. į veido sritį, po kurio, netekusi sąmonės, nugriuvo, paskui kažkas nunešė ją į automobilį, ar kas dar jai sudavė smūgių ir kiek, kokių, būnant be sąmonės, pasakyti negali. Mano, kad smūgių gavo daugiau, kadangi po įvykio skaudėjo koją ir turėjo mėlynę pakaušyje. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad prasidėjus grumtynėms iš baro išėjo daugiau vyrų, kurie tramdė V. Ž., ji nei V. Ž., nei jo sutuoktinės J. Ž. nemušė, su jais nesigrūmė, jokio smurto nenaudojo.

Teisiamajame posėdyje 2008-07-09, apklausiant nukentėjusiąją I. Š., ji parodė, kad buvo užsukusi į kavinę „Bučkis“, kur Naujuosius šventė vaikai. Po kurio laiko išeinant ir einant pro barą, rengėsi striukę ir pajuto smūgį į šoną, ne lazdos, alkūnės. Nuo smūgio atsitrenkė į sieną, jos neatsiprašė ir su vyru ji išėjo. Būnant pusiaukelėj, atsidarė baro durys ir išėjo V. Ž., kuris norėjo su V. Š. pasikalbėti, įvyko konfliktinė situacija, jie susikibo, I. Š. puolusi į jų tarpą. Iš baro išėjo stambus mažiukas vyrukas. Jis nusimatė švarką ir puolė vyrą. V. Ž. nukentėjusiąją nustūmęs, ji sakė, kad baigtų. Tada gavo smūgį veidą ir nukrito be sąmonės, daugiau nieko neprisimena, atsipeikėjo, kai ją kažkas nešė, vėliau sužinojo, kad nešė vyras, pasodino ją į mašiną, o V. Ž. atidarė mašinos dureles, už plaukų ją tempė iš mašinos, mušė kur papuola. V. Š. gynė, o V. Ž. vis puolė. Taip buvo 4-5 kartus. V. Š. prašė jiems leisti išvažiuoti. Kažkas V. Ž. pristabdė ir jie išvažiavo. Tą pačią dieną kreipėsi į traumatologinį skyrių, gydytojas apžiūrėjo, lūžių nebuvo ir ji išvažiavo. Į teisėjos klausimus nukentėjusioji teisiamajame posėdyje taip pat teigė, kad sąmonę atgavo mašinoje, V. Ž. ją kelis kartus traukė iš mašinos už plaukų ir mušė ranka. Taip pat nurodė, kad grįžus namo pamatė prakirstą ausį, paaky buvo mėlynė, lūpos pradėjo tinti, pakaušyje buvo delno dydžio mėlynė, neprimynė dešinės kojos, per kelį ji buvo išsukta, ją vilko. Dėl patirtų sužalojimų gulėjo ligoninėje. Smūgius sudavė ne kažkas kitas, o V. Ž.. Sužalojimai buvo matyti ant veido 20 dienų, o kojos sužalojimą juto pusę metų. Į ligoninę buvo paguldyta sausio 3 d., iki sausio 3 d. į medikus nesikreipė, kadangi savijauta buvo patenkinama, po to savijauta sausio 2 d. vakare pablogėjo (T3 b.l. 75-80). Į gynėjos klausimus nukentėjusioji nurodė, kad ausyje buvo įbrėžimas, pradžioje kraujavo nedaug, įvykio vietoje bėgo kraujas, taip pat nežinanti, kodėl gydytojas traumatologiniame skyriuje įrašė, kad ji skundėsi kojos sumušimu.

Kaip matyti iš šių išdėstytų nukentėjusiosios parodymų, jie labai prieštaringi tiek paties įvykio – konflikto eigos, tiek jame dalyvavusių asmenų, tiek atliktų veiksmų bei pasekmių atžvilgiu. Nukentėjusiosios paaiškinimai kiekvienuose parodymuose, kuriuose ji apklausiama praėjus vis didesniam laikotarpiui nuo buvusio įvykio, evoliucionuoja vis į detalesnį įvykio apibūdinimą, į gausesnį ir aplinkybių prisiminimą bei jų keitimą, parodymus priartinant prie jau visai kitokių konflikto prie baro „Bučkis“ aplinkybių. Pareiškime – protokole policijai ir pirminiuose parodymuose, nukentėjusioji teigė, kad jai ir jos vyrui einant Parko g. juos pasivijo V. Ž. su dar 4 vyrais, ir nieko nepasakę pradėjo mušti jos vyrą V. Š., nukentėjusioji bandė juos išskirti, tačiau V. Ž. jai apie 5 kartus trenkė į galvą, nuo ko ji krito ant žemės ant nugaros, begulint jautė smūgius į įvairias kūno dalis, kas buvo toliau tiksliai pasakyti negali, jautė, kad ją nešė ir nunešė į automobilį. Kituose parodymuose dėl šio epizodo ji teigė, kad V. Ž. vieną kartą jai su ranka smogė į veidą, po ko ji nukrito ir ant žemės ir prarado sąmonę, tačiau girdėjo žodžius, jautė, kad kas tai ją nešė į mašiną, po to iš mašinos ištraukė, ir prie jos vėl mušė, bet kas, nurodyti negali. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie nukentėjusiosios parodymai, teisiamojo posėdžio metu evoliucionavo į tai, kad ji gavo smūgį veidą ir nukrito be sąmonės, daugiau nieko neprisimena, atsipeikėjo, kai ją kažkas nešė, vėliau sužinojo, kad nešė vyras, pasodino ją į mašiną, o V. Ž. atidarė mašinos dureles, už plaukų ją tempė iš mašinos, mušė kur papuola. V. Š. gynė, o V. Ž. vis puolė. Taip buvo 4-5 kartus.

Nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi jos patirtų sužalojimų bei fizinės būsenos po smūgių atžvilgiu, nes nukentėjusiosios 2006-06-02 apklausos protokole jos pačios nurodyta, kad po įvykio skaudėjo koją ir turėjo mėlynę pakaušyje, apklausos atliktos teisminio bylos nagrinėjimo metu, jau ji nurodė, kad jai buvo prakirsta ausis, paaky buvo mėlynė, sutino lūpos, pakaušyje buvo delno dydžio mėlynė, neprimynė dešinės kojos, per kelį ji buvo išsukta, ją vilko. Dėl patirtų sužalojimų gulėjo ligoninėje. Vienuose parodymuose teigia neparadusi sąmonės, kituose – buvusi be sąmonės. Apklausiama teisiamajame posėdyje nurodė, kad ausyje buvo įbrėžimas, pradžioje kraujavo nedaug. O įvertinant tai, kad ausies sužalojimą pastebėjo tik namie, tuomet nėra aišku, kur ir kada atsirado vėlesnis ausies sužalojimas, kurį reikėjo susiūti ir kuris nebuvo įvertintas ir aprašytas traumatologinio skyriaus gydytojo, kuomet 2005-01-01 ji kreipėsi pagalbos. Taip pat prieštaringi ir neatitinkantys tikrovės nukentėjusiosios parodymai dėl kojos sužalojimo, kuomet ji nurodė, kad neprimynė dešinės kojos, per kelį ji buvo išsukta, ją vilko, kai tuo tarpu KRKKL asmens sveikatos istorijoje yra gydytojo įrašas (T1 b.l. 63), kad „ deš. kelio sąn. 2 x rentgr. Nr.169-72, rentg. trauminių pažeidimų nematyti“.

Atitinkamai nenuoseklūs nukentėjusiosios parodymai ir galimai ją mušusio asmens atžvilgiu. Nukentėjusiosios parodymai kito, nuo to, kad ji nurodė, kad „V. Ž. vieną kartą jai su ranka smogė į veidą, po ko ji nukrito ir ant žemės ir prarado sąmonę, tačiau girdėjo žodžius, jautė, kad kas tai ją nešė į mašiną, po to iš mašinos ištraukė, ir prie jos vėl mušė, bet kas, nurodyti negali“ iki „V. Ž. atidarė mašinos dureles, už plaukų ją tempė iš mašinos, mušė kur papuola. V. Š. gynė, o V. Ž. vis puolė. Taip buvo 4-5 kartus.“

Kaip matyti iš specialisto išvados, atliktos 2005-01-03 Kauno ekspertiniame skyriuje, joje buvo vadovautasi KRKKL asmens sveikatos istorija Nr. 97, kurioje konstatuoti sužalojimai rasti, kuomet nukentėjusioji kreipėsi į traumatologinį skyrių 2005-01-01 po konflikto, kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė, objektyviai konstatuotas skausmingumas dešinėje kelio pusėje, diagnozė dešinio kelio sumušimas. Jokių kitokių objektyviai konstatuotų sužalojimų neaprašyta. Specialistė taip pat vadovavosi ir nukentėjusiosios I. Š. II klinikinės ligoninės gydymo stacionare istorija Nr.05/700187-1, kurioje nurodyta trauminė smegenų liga, ūmus periodas, lengva forma, lengvo smegenų sukrėtimo sindromas, muštinė žaizda galvoje ir veide, kairės apatinės galūnės sumušimas. Asmens sveikatos istorijoje konstatuota, kad sužeista kairė ausis, susiūta, hematoma kairės ausies srityje, hematomos viršutinės lūpos srityje, daug gausių nubrozdinimų, hematoma kairės kojos srityje ir kt. duomenys. Specialisto išvadoje, vadovaujantis specialistui pateiktais duomenimis, konstatuota, kad nukentėjusiajai padaryta galvos sumušimas su muštine žaizda kairės ausies srityje su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, su kraujosruvomis abiejų lūpų minkštuosiuose audiniuose, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, dešinio kelio sumušimas, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus lūpų sritį, kairės ausies sritį, kairės akies sritį, dešinio kelio sritį ne mažiau 4 trauminių poveikių pasekoje. Galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ( T155, 56).

Kaip matyti iš šios specialisto išvados, joje nieko nėra užsimenama apie nukentėjusiosios parodymuose minėtą pakaušio sumušimą - delno dydžio hematomą (mėlynę).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šiuos duomenis – KRKKL traumatologijos skyriuje 2005-01-01 konstatuotus sužalojimus, II KKL duomenis, kuomet kreipėsi nukentėjusioji 2005-01-03 bei specialisto išvadą. Duomenys yra prieštaringi ir keliantys pagrįstas abejones dėl nukentėjusiosios sužalojimo laiko ir aplinkybių.

Papildomoje Specialisto išvadoje išvadoje Nr. G-49/06-4943/05(02) nurodyta, kad galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir kairiąja galvos puse atsitrenkus į kietą buką daiktą.

Ikiteisminiame tyrime specialistu ir teisminiame bylos nagrinėjime liudytoju buvo apklaustas gydytojas traumatologas V. Š., kurio pagal specialybę darbo stažas 27 metai, patvirtino, buvusių ligos istorijoje įrašų tikrumą bei papildomai paaiškino, jog nukentėjusioji kreipėsi 2005-01-01, 17.10 val. buvo konstatuoti tik galvos ir kelio sumušimai, dėl ausies sumušimo nusiskundimų nebuvo ir objektyviai sumušimo jis nematė. Kraujosruvų aprašyme nėra, nes jos nebuvo pastebėtos. Be to, gydytojas paaiškino, kad muštinė ar pjautinė žaizda siuvama 6 val. laikotarpyje.

Prieštaringi ir nenuoseklūs ir nukentėjusiojo V. Š. parodymai, kurie kito atitinkamai nukentėjusiosios I. Š. parodymams. V. Š. 2005-01-01 apklausiamas liudytoju parodė, kad jam beeinant su žmona pro duris į lauką, vienas iš biliardą bežaidžiančių jaunuolių - V. Ž. su didele jėga pastūmė I. Š., kuri atsitrenkė į sieną, jaunuolis neatsiprašė, o žmona pasakė, kad ir nesitiki atsiprašymo. Jiems išėjus į kiemą, juos pasivijo V. Ž. su keturiais draugais ir pradėjo jį mušti, žmona puolė jį ginti, tuomet V. Ž. pradėjo mušti žmoną, kuri praradusi sąmonę nugriuvo ant žemės. Jis pakėlė žmoną, norėjo pasodinti į automobilį, bet tie jaunuoliai ištraukę už plaukų, toliau mušė. Jis puolė ginti žmoną, bet tie jaunuoliai puolė jį. Po kiek laiko žmoną įkėlė automobilį ir jiedu išvažiavo. V. Ž. su draugais apgadinęs ir jam priklausantį automobilį.

2006-01-18 V. Š. apklausiamas liudytoju, nurodė jau kitas aplinkybes dėl įvykusio konflikto ir parodė, kad „...žmonai praeinant pro V. Ž., pastarasis tyčia ją su ranka stipriai pastūmė ir ji atsitrenkė į sieną“, taip pat nurodė kitas aplinkybes dėl incidento lauke: „ V. Ž. pradėjo mane mušti, o kiti stovėjo aplinkui, bet ar jie prie mušimo prisidėjo, nurodyti negali.“ Jis taip pat parodė, jog V. Ž. jam du tris kartus sutrenkė į veido sritį, tuomet jiedu susikibo ir nukrito ant žemės.

2006-03-08 apklausiamas liudytoju V. Š. nurodė, kad nuo asmenų, kurie pasivijo jį su V. Ž., smūgių negavo.

Apklausiant nukentėjusįjį V. Š. 2008-07-09 teisiamajame posėdyje, atsakydamas į teisėjos klausimus, jis parodė, jog, lauke V. Ž. atėjo prie jo ir bandė suduoti, jiedu susikibo ir nuvirto ant žemės. V. Ž. norėjo suduoti smūgius, bet jis suduoti neleido. Kai V. Ž. atplėšė nuo jo, jis puolė I. Š., kuriai kirto kumščiu tiesiai į veidą ir ši sukniubo. Mano, kad jai kliuvo dar kokie 4-5 smūgiai, bet netiesioginiai, kadangi V. Ž. sklaidėsi. Žmoną atjungė vienu smūgiu. Negalėjo jos surast, po to nunešė ją į mašiną, norėjo išvažiuoti, bet V. Ž. vis atidarydavo dureles ir puldavo I. Š., ir taip 3,4 kartus.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme akivaizdi ir liudytojos V. Z. parodymų kaita. Kaip matyti iš liudytojos 2005-01-01 apklausos protokolo, ji matė, kaip V. Š. ir I. Š. išėjus iš baro, V. Ž. su draugais nubėjo iš paskos. Kas buvo vėliau gatvėje, pasakyti negali, grįžęs nuteistasis buvo labai įniršęs, keikė V. Š..

Papildomos apklausos metu 2006-02-10 liudytoja V. Z. parodė, kad ji matė žodinį konfliktą bare tarp nuteistojo ir Š., nurodė pokalbio turinį. Išėjus į lauką nebuvo, priėjusi prie lango ji matė, kaip I. Š. kelis kartus griuvo ant žemės, nes ją kas tai tąsė, po to I. Š. įsėdo į automobilį, atrodo, nuteistasis ją bandė ištraukti iš automobilio. Ar Ž. mušėsi su V. Š., nematė. Išvažiavus Š., į barą atėjęs V. Ž. pasakė, kad sumušė Š..

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja V. Z. parodė, kad įvykio vakarą ji dirbo pas mamą bare padavėja. Š. išeinant iš baro, įvyko kažkoks konfliktas. Liudytoja matė kaip I. Š. buvo pastumta, bet ar tai įvyko su biliardo lazda, ji nežino. Tada dauguma vyrų išėjo iš baro. V. Z. priėjo prie lango ir pamatė kai V. Ž. sudavė Ingai, kur tiksliai ji neprisimena, bet kažkur tarp galvos ir juosmens. Visi jo smūgiai buvo jai į veidą. Nuo smūgio I. Š. pargriuvo. Matė kai V. Ž. spardė nukritusią I. Š.. V. Š. bandė V. Ž. raminti, tada V. Ž. puolė V. Š.. Po to matė kai V. Ž. traukė I. Š. už plaukų iš automobilio, o ištraukus ją spardė. V. Š. sodino ją atgal į automobilį, o kol nubėgdavo į savo pusę, V. Ž. vėl ištraukdavo I. Š. iš automobilio ir vėl mušė. Kaip Š. išvažiavo, ji nematė, nes gal tuo metu bėgo pakviesti mamą. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų liudytoja V. Z. nurodė tai, kad tuos parodymus ji davė būdama streso būsenoje bei tyrimo metu jos taip smulkiai ir išsamiai tyrėjas neklausinėjo, dabar aplinkybes konkretizavo.

Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Š. kaimynė. Įvykio naktį išėjusį į kiemą iš baro, matė aikštelėje, kaip iš automobilio vyrai traukė I. Š. už striukės ir už plaukų, vyras su bordo marškiniais ištraukęs I. Š., mušė ją rankomis į veidą ir kitas kūno vietas. Liudytoja taip pat teigė mačiusi, kaip ant žemės voliojosi du vyrai, vienas iš jų V. Š., gulėjo ant nugaros, o ant jo gulėjo nepažįstamas vyras, kuris mušė V. Š. rankomis į įvairias kūno vietas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja įvykio aplinkybių neatsiminė, patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminiame tyrime. Šios liudytojos parodymai kelia abejones ir dėl jos atsakymų į klausimus, kadangi ji, paneigė, savo šventimą su viena ar kita kompanija, buvusia bare, nesugebėjo atsakyti su kuo šventė bare „Bučkis“ Naujuosius Metus, kiek žmonių buvo jos kompanijoje, kurioje vietoje buvo jos staliukas ir kt.

Ikiteisminio tyrimo metu 2005-01-16 buvo apklaustas ir liudytojas V. P., parodė kad matė tarp V. Š.. I. Š. ir keturių nepažįstamų vyriškių žodinį konfliktą. Vyrai kabinėjosi prie V. Š., jį stumdė, I. Š. jį gynė, apsistumdymo metu dėl jam nežinomų priežasčių nukrito ant žemės I. Š.. V. Š. priėjo prie jos ir ant rankų nunešė ją į automobilį ir pasodino keleivio pusėje, o pats atsisėdo prie vairo. Tuo metu vienas iš keturių vyrų ištraukė I. Š. už striukės iš automobilio ir prisidėjus dar vienam vyriškiui abu pradėjo spardyti kojomis I. Š. į galvą. Viso sudavė po du smūgius. Nematė, kad vyriškiai moterį muštų rankomis. Tada juos išskyrė V. Š., kuris dar susikibo su vienu iš vyrų, tačiau vėliau išsiskyrė ir I. Ir V. Š. išvažiavo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, tačiau įvykio aplinkybių neprisiminė.

Kaip matyti iš šių visų duomenų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jie yra prieštaringi ir nenuoseklūs ne tik vieno asmens apklausų, duotų skirtingu laiku, bet ir tarpusavyje visų minėtų liudytojų parodymų atžvilgiu.

Nuosprendyje konstatuota, kad liudytoja J. Ž. parodė, kad bare (duomenys neskelbtini) sutikinėjo Naujuosius metus. Besibaigiant šventimui, apie 3 val. dauguma svečių jau buvo išsiskirstę. Jos vyras V. Ž. su A. P. žaidė biliardą. Ji matė, kad prie jos vyro sustojo V. Š. ir I. Š.. Matė, kad jie šnekėjosi bare. Po to Š. išėjo iš baro, bet netrukus V. Š. grįžo į barą ir labai greitai vėl išėjo. J. Ž. būnant lauke, išgirdo kai Š. reikalavo, kad jos vyras atsiprašytų I. Š.. Tuoj pat I. Š. pribėgo prie V. Ž. ir griebė jam už sprando. Jos vyras I. Š. atstūmė ir tada jis susikibo su V. Š.. Jie pargriuvo ant žemės. A. P. laikė I. Š., kad ji vėl nepultų. Ji priėjo raminti I. Š.. I. Š. spyrė jos vyrui į koją. Ji pasakė I. Š.: „ką darai, esi girta“ ir tada pajuto smūgį kumščiu į kaktą ir abi susikibo. I. Š. tempė ją žemyn, pati buvo nugriuvusi ant nugaros. Tada pribėgo Ž. Č. ir bandė jas skirti. I. Š. jos seseriai užlaužė pirštus. Tada A. P. jas išskyrė. A. P. nuvedė I. Š. prie automobilio, prašė važiuoti namo, tačiau ji buvo pikta ir agresyvi. I. Š. lipo iš automobilio, o A. P. bandė ją įsodinti atgal. V. Š. irgi ramino I. Š.. Tuo metu kai V. Š. ėjo į automobilį, V. Ž. stovėjo prie automobilio galo. Ji nematė, kad konflikto metu I. Š. būtų suduota ar įspirta. Konflikto metu J. Ž. buvo padarytos kraujosruvos kaktoj, buvo išrautas kuokštas plaukų. Vyrui ant kaklo buvo nagų žymės, kojos viršutinėje dalyje vidinėje pusėje buvo mėlynė. Seseriai skaudėjo pirštus.

Liudytojas A. P., teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodė, kad 2005 m. šventė naujus metus bare (duomenys neskelbtini) su šeimomis. Apie 3-4 val. su V. Ž. sugalvojo pažaisti biliardą. Jis pastebėjo, kad iš baro išeina vyras ir moteris. Moteris ėjo priekyje vyro. Kai V. Ž. taikėsi mušti šaratą, atsitrenkė į moterį. V. Š. pradėjo reikalauti, kad V. Ž. atsiprašytų. Netrukus V. Š. Ir I. Š. išėjo pro duris, tačiau netrukus V. Š. grįžo ir pasakė, kad V. Ž. išeitų pasišnekėti. Jie išėjo į lauką. Lauke Š. vėl reikalavo atsiprašyti. I. Š. puolė V. Ž. ir griebė jam už sprando. V. Ž. nuo jos atsistūmė. Tada jis sulaikė I. Š.. Po to išgirdo triukšmą, atsisukęs pamatė, kad V. Š. guli ant žemės, o ant jo jį prispaudęs V. Ž.. Jis sušuko moterims, t.y. J. Ž., savo žmonai ir Živilei, kad laikytų I. Š., nes ji bandė pulti prie vyrų. Jis nubėgo prie vyrų ir pakėlė V. Š.. Einant prie automobilio, A. P. ėjo priekyje iš paskos moterys vedė I. Š.. Ši pradėjo šaukti ant V. Ž., o V. Š. ją ramino. Tuo metu jis pastebėjo, kad I. Š. spyrė V. Ž. į vidinę šlaunies pusę. V. Ž. atšoko ir pasakė: „moteriške, ką darai“. Tuo momentu I. Š. trenkė J. Ž. į kaktą ir abi moterys suklupo. I. Š. buvo atsitūpusi, o J. Ž. buvo pasilenkusi prie jos, nes I. Š. laikė ją už plaukų. V. Š. bėgo link V. Ž. ir abu nukrito. P. vėl pakėlė vyrus ir liepė jiems ramintis. Tada išsilaisvinusi I. Š. puolė V. Ž.. Tada jis I. Š. pasodino į automobilį, o ji kelis kartus bandė iš automobilio išlipti ir vis keikė V. Ž.. I. Š. niekas nemušė, nebuvo jokių smūgių, niekas jos jėga nesodino į automobilį. Kai jie grįžo į barą, V. Ž. bandė skambinti policijai. Konflikto metu I. Š. buvo neblaivi. Tai matėsi iš jos judesių, ji svyravo į šonus, buvo alkoholio kvapas. V. Š. buvo blaivesnis.

Liudytoja Ž. Č., teisminiame tyrime parodė, kad 2005 m. sausio 1d. šventė su šeima, giminėmis, draugais kavinėje (duomenys neskelbtini). Apie 3-4 val. matė, kad V. Ž. ir A. P. žaidžia biliardą. V. Ž. tuo metu buvo išgėręs, bet ne labai stipriai. Vienu metu pastebėjo, kad ką tik iš baro išėjęs vyriškis, sugrįžo į barą ir kažką pasakė V. Ž.. Tada V. Ž., A. P. su žmona išėjo į lauką. Bare nebematė ir savo sesers J. Ž.. Lauke pamatė V. Ž. ir Š., kurie kalbėjosi. Pastebėjo, kad Š. griebė V. Ž. už kaklo, kalbėjo necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvi, pikta. A. P. bandė Š. atitraukti nuo V. Ž.. Po to ji pastebėjo, kad V. Ž. ir V. Š. guli ant žemės. Tada A. P. jos, J. Ž. ir G. P. paprašė sulaikyti I. Š., kuri labai keikėsi ir buvo sunku ją išlaikyti. I. Š. veržėsi prie V. Ž., spardėsi, mosikavo rankomis, bandė pataikyti V. Ž. į tarpukojį. Kai J. Ž. bandė užstoti V. Ž., I. Š. smogė kumščiu jai į kaktą ir iš karto kibo į plaukus. I. Š. buvo priklaupusi ir tempė J. Ž. žemyn. Tada Ž. Č. norėjo padėti atsistoti V. Ž., bet Š. griebė ją už plaukų, užsuko pirštus. Tada į pagalbą atskubėjo A. P., atplėšė J. Ž. nuo jos. Po kelių sekundžių pamatė, kad įvyko konfliktas tarp V. Ž. ir V. Š., jie nugriuvo ant žemės. Netrukus pamatė, kad A. P. veda I. Š. į automobilį. Po to išskyrė V. Š. ir V. Ž. ir palydėjo V. Š. į automobilį, bandė raminti V. Š., ragino važiuoti. I. Š. bandė lipti iš automobilio, agresyviai kalbėjo, sakė, kad susitiks kitą dieną. Tuo metu, kai I. Š. sėdėjo automobilyje, V. Ž. prie jos nebuvo priėjęs. Liudytoja nematė, kad I. Š. būtų kas mušęs. V. Š. ir I. Š. buvo smarkiai išgėrę. Konflikto metu A. P. smūgių V. Š. nesudavė.

Liudytoja G. P. teisminiame nagrinėjime parodė parodė, kad 2005 m. sausio 1 d. šventė naujus metus su šeimomis. Jos vyras su V. Ž. žaidė biliardą. V. Ž. buvo nugara į baro duris, o jos vyras – priešais. Vyriškis su moterimi išeidinėjo į lauką ir kliudė V. Ž. biliardo lazdą. Tie žmonės išėjo į lauką, vėliau vyriškis grįžo ir pasikvietė V. Ž.. Lauke vyriškis reikalavo V. Ž. atsiprašyti. Moteris buvo neblaivi, ji elgėsi agresyviai, puolė ir griebė V. Ž. už kaklo, draskėsi. V. Š. tuo metu stovėjo šalia. V. Ž. ją atstūmė, ji nenugriuvo, išsilaikė ant kojų. Matė kai moteris spyrė V. Ž. į tarpkojį. V. Š. nusimetė striukę, puolė muštis, o moteris vėl puolė V. Ž.. Ji, J. Ž. ir Ž. Č. laikė I. Š., o kas darėsi už jų nugaros, liudytoja nematė. Po kiek laiko išgirdo kai V. Š. pasakė: „užtenka, Inga, važiuojam namo“. Kas vyko Š. sėdant į automobilį, liudytoja nematė, nes nuvedė vaikus į baro vidų, kad nematytų konflikto.

Šių liudytojų parodymai, savo nuoseklumą išlaikė viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Nuosprendyje yra konstatuotos ir teismo medicinos specialisto išvados dėl J. Ž. ir V. Ž. sužalojimų, tačiau šių išvadų įvertinimas, apsiribojantis, kad V. Ž. bei J. Ž. sužalojimai atsirado I. Š. ginant V. Š., o V. Š. ginant I. Š., yra vienpusiškas ir neanalizuojantis J. Ž. sužalojimo atsiradimo aplinkybių, juolab, kad jai joks kaltinimas, sužalojus Š. nėra pareikštas.

Teisėjų kolegija, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino šio konflikto aplinkybes, atsižvelgiant į paros laiką, kad tai buvo tamsus paros metas - naktis, nebuvo įvertintas konflikto vietos matomumas dėl buvusio (ar nebuvusio) apšvietimo pakankamumo ir meteorologinių sąlygų, Taip pat nėra aiškus ir informatyvus įvykio vietos apžiūros protokolas dėl nenustatytų atstumų, bei kitų mechaninių (galimai buvusių kitų automobilių aikštelėje) ar biologinių (medžių, krūmų) kliūčių, kurios galėjo trukdyti matomumui. Tuo pačiu liko neįvertintas ir liudytojų (ypač buvusių ir įvykį stebėjusių nuo baro ar iš baro) gebėjimas pamatyti, įžvelgti ne tik incidento dalyvius bei jų veiksmus vienas kito atžvilgiu, bet ir jų apsirengimą, nusakant net gi spalvas, esant aukščiau paminėtų kliūčių galimam buvimui.

Teismui taip pat kelia abejones ir tas faktas, kad po įvykio V. Ž. dėl incidento skambino policijai nedelsdamas, o daug liudytojų mačiusių tariamai mušamą, spardomą moterį, nei į policiją, nei medicininės pagalbos įvykio metu ar tuoj po jo nesikreipė.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti nuteistąjį kaltu, vadovavosi byloje esančiais duomenimis – paties nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų turiniu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, juos vertino kaip įrodymus ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimą nuteistojo V. Ž. veiksmuose dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų. Tačiau baudžiamojoje byloje nustatytų prieštaringų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas nepagrindė nuosprendyje nurodytos veikos objektyviosios pusės realumo, kita vertus, kai kurių duomenų vertinimas dėl nenuoseklių parodymų išliko prieštaringas, t. y. padarytos išvados neatitinko faktinių aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais liudytojų parodymais, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų, o nukentėjusiųjų parodymus vertino tendencingai.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog apylinkės teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, tiek kaltinančių, tiek teisinančių, pripažino V. Ž. kaltu padarius nusikaltimą. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad nuteistojo V. Ž. kaltė tyčia nesunkiai sutrikdžius I. Š. sveikatą, neįrodyta.

Tai, kad incidentas dėl tarpusavio konflikto įvyko, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekilo, tačiau įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į prieštaravimų gausą, teismo medicinos specialistų išvadas apie padarytus nežymius sveikatos sutrikdymus V. Ž., V. Š., liudytojų J. Ž. A. P., G. P., Ž. Č., nuteistojo V. Ž. parodymus, teismas daro išvadą, kad V. Ž., besigrumdamas su V. Š., atremdamas V. Š. veiksmus bei jį ramindamas, o ne siekdamas pažeisti viešąją tvarką, veikė neperžengiant būtinosios ginties ribų, todėl yra baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, numatytos BK 28 str. 1 d. , 2 d. todėl baudžiamasis procesas jo atžvilgiu turi būti nutrauktas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno rajono apylinkės teismo 2009-02-27 nuosprendis naikintinas, o nukentėjusiųjų I. ir V. Š. civiliniai ieškiniai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 327 str. 1 p., 3 str. 1 d. 9 p.

nusprendė:

panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., išteisinti, nenustačius, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., pritaikius BK 28 str. 1 d., 2 d., baudžiamąjį procesą nutraukti, esant būtinajai ginčiai.

Kolegijos pirmininkas Romualdas LincevičiusTeisėjai: Regina MajauskienėArūnas Paštuolis