- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-02
- Bylos Nr.
- e2-3347-647/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00571-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- Vadovybės apsaugos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui
- Kategorijos
- 2.5.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui Vadovybės apsaugos depatrtamentui prie LR VRM, tretiesiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir VĮ Turto bankui, dėl sandorio pripažinimo galiojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė D. T. pateikė ieškinį atsakovui Vadovybės apsaugos depatrtamentui prie LR VRM, tretiesiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir VĮ Turto bankui dėl sandorio pripažinimo galiojančiu. Ieškovė ieškinyje, bei jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 1992-11-03 LR Vyriausybės potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) LR AT Apsaugos skyriui (vėliau- Vadovybės apsaugos departamentas) neatlygintinai buvo perduotas pastatas (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu potvarkiu Apsaugos skyrius buvo įpareigotas inter alia perduoti tris dviejų ir penkis trijų kambarių butus šiame pastate Bukiškių žemės ūkio mokyklai. 1993-10-26 raštu Nr. 20/177 LR Vadovybės apsaugos departamentas neprieštaravo, kad namas Mokyklos g. 2 būtų namo gyventojų privatizuotas, o tų pačių metų lapkričio 22 d. Valstybinės komisijos posėdyje (protokolo Nr. 23) ieškovei buvo leista privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 1994 metais, privatizuojant valstybės turtą, tarp ieškovės ir atsakovo - Vadovybės apsaugos departamento- buvo ketinama sudaryti gyvenamosios patalpos - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Nors sutartis nebuvo sudaryta, tačiau pareiškėja, laikydamasi sutarties projekto (2 punktas), nurodytą sumą- 269,40 Lt sumokėjo kaip ir numatyta, dalimis - į Vadovybės apsaugos departamento sąskaitą Nr. 120920 Vilniaus m. Aurabanke grynaisiais pinigais 109,50 litų ir 159,90 litų investiciniais čekiais.
Tai patvirtina teismui pateikti dokumentai. Atsakovas perdavė ieškovei minimas patalpas ir ji iš karto pradėjo naudotis jomis ten apsigyvendama, butą remontavo, mokėjo mokesčius, ten deklaravo savo gyvenamąją vietą. Ieškovė, neturėdama teisinių žinioų, nežinojo, kad tokio pobūdžio sandoris turi būti notariškai patvirtintas. Iki šiol nuosavybės teisės į minimą butą nėra įregistruotos, todėl prašo pripažinti aukčiau minėtą pirkimo – pardavimo sandorį tarp šalių sudarytu, kad sutarties pagrindu galėtų įregistruoti savo nuosavybės teises į būtą..
Atsiliepimas
Atsakovas Vadovybės apsaugos depatrtamentas prie LR VRM pateiktame atsiliepime, bei atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas vengė sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį, įforminti ją notarine tvarka, bei įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Atsakovas neginčija, kad ginčo butas galėjo būti privatizavimo objektas, ieškovė turėjo teisę privatizuoti jį pagal LR butų privatizavimo įstatymą, tačiau ji neatliko veiksmų ginčijamo buto nuosavybės teisei įgyti – notarine tvarka nesudarė (net nepasirašė) buto pirkimo–pardavimo sutarties ir neįregistravo nekilnojamojo turto registre, nors parengtą buto pirkimo – pardavimo sutarties projektą turėjo. Ieškovė nesidomėjo ginčo buto privatizavimo eiga, nuo 1994 m. ji nesikreipė nei į atsakovą dėl sandorio sudarymo bei įforminimo notarine tvarka, nei į teismą, manydama, kad pažeidžiamos jos teisės ar teisėti interesai. Atsakovas atliko visus jo kompetencijai priklausančius veiksmus ir sudarė visas sąlygas ieškovei realizuoti subjektinę teisę privatizuoti butą, t. y. parengė buto pirkimo – pardavimo sutarties projektą bei įteikė ieškovei jį pasirašyti, o tolimesni veiksmai priklausė nuo Ieškovės. Ieškovė neįrodė, jog jos teisė privatizuoti butą buvo pažeista dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo. Nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą savo pažeistoms teisėms ginti. Pati Ieškovė nurodo, kad 1994 metais, laikydamasi buto pirkimo – pardavimo sutarties projekto (2 punktas), sumokėjo įmoką už butą - 269,40 Lt. Ieškinio senaties termino pradžia laikytina 1994-03-18, kai ieškovė, laikydamasi buto pirkimo – pardavimo sutarties projekto 2 punkto, sumokėjo galutinę įmoką už butą. Būtent nuo šios datos Ieškovė įgijo teisę sudaryti buto privatizavimo sandorį ir reikalauti sandorio sudarymo, t. y. Ieškovė sužinojo, kad gali sudaryti sandorį. Todėl būtent nuo 1994-03-18 Ieškovė galėjo ir turėjo suprasti apie tariamą neteisėtą atsakovo vengimą sudaryti ginčo sandorį o ieškovė ieškinį pareiškė tik 2019-03-08, t. y. praleidus 1964 m. CK nustatytą senaties terminą. Minėtą terminą Ieškovė praleido dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo.
Tretysis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarautų, kad ieškovės prašymas būtų patenkintas, nes CK 1,93 str. 4 d. nustatyta,, tiek ir pirkimui – pardavimui taikoma CK. 6.309 str. įtvirtinta teisės norma reglamentuoja sutartie sšalių santykius, o daikto perdavimas piekėjui valdyti, bei kainos arjos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra pirkimo – pardavimo sutarties elementai, todėl galima daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl visų būtinų sąlygų, pirkėja sumokėjo nusatytą kainą, apsigyveno bute ir juo naudojasi iki šiol, todėl yra pagrindas buto pirkimo pardavimo sandorį pripažinti galiojančiu. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.
Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad minimas butas nepriklauso Vilniaus rajono savivaldybei, todėl sprendimą palieka teismo nuožiūrai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovės D. T. ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir jos atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, atsakovo Vadovybės apsaugos depatrtamento prie LR VRM atsiliepime ir atstovo teismo posėdyje išdėstyta pozicija, trečiųjų asmenų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir VĮ Turto banko pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai – 1992-11-03 LR Vyriausybės potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti neatlygintinai LR AT apsaugos skyriui pastatą (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, 1993-11-22 Valstybinės komisijos dėl gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos LR butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir jų pačių kaltės pareiškimams nagrinėti posėdžio protokolu Nr. 23, kuriuo buvo leista ieškovei privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų banko 2018-12-10 išrašas, kurio skiltyje apie buto, esančio (duomenys neskelbtini) nusavybę yra įrašas – įrašų nėra, 1994 m. šalių nepasirašyta buto pirkimo – pardavimo sutartis, pažyma apie D. T. deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodoma, kad ji gyvenamąją vietą nuo 1994-08-25 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini)., komunalinių paslaugų, elektros tiekimo ,kitos sutartys, ieškovės sudarytos minimu adresu, bei kiti byloje esantys dokumentai. patvirtina aplinkybes, kad ieškovė D. T. 1994 m. iš Vadovybės apsaugos depatrtamento prie LR VRM įsigijo 63 kv. m. butą Nr. 7, pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Įsigytas butas pastato inventorinėje byloje pažymėtos indeksais 1A4p. Tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu yra būtinos tokios sąlygos: pirma, sandoris yra dvišalis; antra, viena sandorio šalis visiškai, arba iš dalies įvykdė sandorį; trečia, kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka (1964 m. CK 58 str. 4 d., CK 1.93 str. 4 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą šios normos taikymo praktiką, yra svarbu nustatyti tai, jog vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis kuri priima įvykdymą, turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-581/2007). Byloje nustatyta, kad 1994 m. sudaryta sutartis tarp Vadovybės apsaugos depatrtamento prie LR VRM ir D. T. yra dvišalė, ieškovė sandorį įvykdė – sumokėjo pardavėjui sutartyje nurodytą sumą – 269,40 Lt (tą patvirtina į bylą pateikti mokėjimų už buto privatizaciją kvitai). Pirkėjui įmokėjus sutartą kainą pirkimo – pardavimo sutartis turi būti tvirtinama notariškai ir įregistruojama viešajame registre. Tokiems veiksmams atlikti reikalinga abiejų sutarties šalių objektyviai išreikšta valia. Tačiau šalys po sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties nesiėmė aktyvių veiksmų sutartį patvirtinti notarine tvarka, Iš nustatytų aplinkybių seka, kad pirkimo – pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo įforminta dėl ieškovės teisinio neišprusimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bei remiantis CK įtvirtintais teisingumo, protigumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašymas atstatyti senaties terminą ieškiniui pareikšti yra tenkintinas.
Atsižvelgiant į pasakytą, ieškinys yra tenkintinas.
Kadangi byloje atsakovu yra Vadovybės apsaugos depatrtamentas prie LR VRM, kurio veiksmuose parduodant minimą butą ieškovei teismas nenustatė jokios kaltės, taip pat remiantis CK įtvirtintais teisingumo, protigumo ir sąžiningumo principais, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 268, 270 str. str.
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą 1994 m. tarp D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Vadovybės apsaugos depatrtamento prie LR VRM, iš kuriuo už 269,40 Lt, bei 109,50 Lt ir 159,90 Lt investiciniais čekiais D. T. įsigijo patalpas - butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., galiojančiu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.