- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- e1-1466-992/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41843-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamą vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. mušdama ir kitaip smurtaudama nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: E. J. 2022 m. spalio 28 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 18.49 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 2,83 promilių girtumas), žodinio konflikto metu abiejų rankų delnais sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam E. D. į veidą, kai E. D. paėmė jai už rankų, įkando jam į dešinį petį, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 3503/2022(01) padarydama odos nubrozdinimą dešiniame petyje, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip mušdama ir kitaip smurtaudama nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatą. Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu E. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio 28 d., apie 18.00 val., atvažiavo E. D. jos neįspėjęs. Norėjo pasiimti jų bendrą dukrą, kurią augina ji. Jam pasakė, kad dukros neduos, tarp jų kilo konfliktas, pradėjo stumdytis. Jis ją pastūmė, o ji iš inercijos vieną kartą dešine ranka sudavė į žandą, tuomet jis paėmė jos rankas, suspaudė, o ji norėdama ištrūkti įkando jam į petį. Jis iškvietė pareigūnus, kuriems jai girdint sakė, kad pareiškimo nerašys, neturi pretenzijų. Kitą dieną jis jai vėl rašė dėl vaiko ir eilinį kartą jie apsižodžiavo, tada pasakė, kad nusiims abduciją ir rašys pareiškimą. Jį užblokavo ir daugiau nebendrauja, kad nekiltų konfliktų. Dėl dukros jis dabar tariasi per jos mamą. Savo kaltę pripažįsta visiškai, neneigia, kad sudavė per veidą ir įkando į petį (el. b. 1 t., 82 – 85 b. l.).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. J. pripažino, kad turi problemų su alkoholiu, dėl to savo iniciatyva užsirašė gydytis, sutinka, kad būtų taikomas gydymas nuo alkoholio, tai jai būtų spyris judėti pirmyn (el. b. 1 t., 151 – 153 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. D. parodė, kad 2022 m. spalio 28 d., apie 18.00 val., atvyko pas savo buvusią sugyventinę E. J. į jos namus. Su E. J. negyvena metus laiko, bendro ūkio neveda. Maždaug du kartus per mėnesį atvažiuoja pas E. J. į namus, kad galėtų kartu pabūti su jų vaiku E. D.. Tą dieną, kai atvyko pas dukrą, kartu bute buvo 3 jam nepažįstami vyrai, maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų, 2 vyriškiai sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholį, kitas vyras buvo vaiko kambaryje ir ten gėrė vyną. Jis, būdamas bute, virtuvėje, kalbėjosi su E. J. ir jai pradėjo priekaištauti, kodėl bute yra vartojami alkoholiniai gėrimai, kodėl niekas neprižiūri dukros. Po jo priekaištų moteris ant jo pradėjo šaukti, sakė eiti lauk, kad neduos jokio vaiko, taip pat pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Sakė, kad ji apsiramintų, nes iškvies motiną ir policiją. Po jo žodžių 2 vyrai, kurie sėdėjo virtuvėje, išėjo iš buto. Tuo tarpu E. J. abiejų rankų delnais pradėjo trankyti jam per veidą, jis paėmė jos rankas, užsuko abi rankas jai už nugaros, kad jo nebemuštų. Kai laikė jos rankas, ji atsisuko ir jam įkando į dešinį petį, pajuto fizinį skausmą. Po įkandimo jis labiau suveržė jos rankas, tada ji paleido jo petį. Kai E. J. jį paleido, jis paleido jos rankas ir išėjo į lauką. Lauke iškvietė policiją ir E. J. mamą E. J.. Konflikto metu vyriškis, buvęs vaiko kambaryje, nieko nedarė, tik stebėjo konfliktą. Kai E. J. atvyko, jie kartu nuėjo į butą, E. J. išvijo nepažįstamą vyriškį iš buto. Dukrą atsivedė į virtuvę ir kartu su juo laukė policijos. Po kelių minučių atvažiavus pareigūnams E. J. toliau garsiai šūkavo ant jo ir jį įžeidinėjo. Kai jis kartu su pareigūnais išėjo iš buto, E. J. pasiliko kartu su jų dukra ir E. J. bute (el. b. 1 t., 13 – 16 b. l., 111 – 113 b. l.). Iš esmės tapačios aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiojo 2022 m. spalio 31 d. pareiškime (el. b. 1 t., 1 – 7 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. A. (Ž. A.) parodė, kad 2022 m. spalio 28 d., apie 18.50 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose žodžiu konfliktuoja neblaivi pranešėjo buvusi sugyventinė E. J.. Medikų nereikia, namuose yra nepilnametis vaikas. Atvykusius pranešime nurodytu adresu, namo kieme juos pasitiko pranešėjas E. D., kuris paaiškino, kad su E. J. negyvena apie metus laiko, susitinka kartais dėl vaiko. 2022 m. spalio 28 d. atėjo aplankyti vaiko, tačiau bute prasidėjo žodinis konfliktas tarp pranešėjo ir E. J.. Žodinio konflikto metu E. J. priėjo arčiau pranešėjo E. D. ir įkando jam į petį, taip jis pajuto fizinį skausmą, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu. E. J. paaiškino, kad namie jokio konflikto nebuvo, niekas nesimušė, jos niekas nemušė, fizinio skausmo nepajuto, niekam ji neįkando ir nieko nemušė. E. J. atrodė stipriai neblaivi (nustatyti neblaivumo požymiai – nerišli kalba, alkoholio kvapas iš burnos, sutrikusi koordinacija). Daugiau suteikti aiškios ir tikslios informacijos, moteris negalėjo. 2022 m. spalio 28 d., 19.42 val., alkotesterio matuokliu E. J. nustatytas 2.83 promilių girtumas. E. D. dėl buvusios sugyventinės veiksmų ir patirto fizinio skausmo pretenzijų neturėjo, rašyti pareiškimą atsisakė. Vaiką namie liko prižiūrėti E. J. motina E. J., kuri buvo blaivi. Ar matėsi kokie sužalojimai, negali pasakyti, nepamena, jam atrodo E. D. jų nerodė (el. b. 1 t., 116 – 118 b. l.).
2022 m. spalio 28 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2022 m. spalio 28 d., apie 18.54 val., (duomenys neskelbtini), namuose, žodžiu konfliktuoja neblaivi pranešėjo buvusi E. J.. GMP nereikia, namuose yra nepilnametis vaikas. Pranešėjas pasitiks kieme prie laiptinės (el. b. 1 t., 1 – 7 b. l.).
2022 m. spalio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3503/2022(01) nurodyta, kad E. D. padarytas odos nubrozdinimas dešiniame petyje kietais bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022 m. spalio 28 d.). Odos nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (el. b. 1 t., 38 – 39 b. l.).
2022 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės patrulių paaiškintoms aplinkybėms tapačios aplinkybės (el. b. 1 t., 45 – 46 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamoji E. J. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką – konflikto metu tyčia abiejų rankų delnais sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam E. D. į veidą, kai E. D. paėmė už E. J. rankų, ji įkando nukentėjusiajam E. D. į dešinį petį, tokiu būdu smurtaudama nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes, pripažino, kad turi problemų su alkoholio vartojimu ir išreiškė norą gydytis nuo priklausomybės. E. J. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo E. D. išsamūs parodymai, kur jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad tarp jo ir E. J. kilo konfliktas, kurio metu E. J. smurtaudama nežymiai sutrikdė jo sveikatą, taip pat kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. liudytojo Ž. A. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, tarnybiniame pranešime ir BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo E. D. pareiškime nurodytos aplinkybės, specialisto išvada, kurioje dėl E. J. veiksmų E. D. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Vertinant tai, kad dėl E. J. veiksmų E. D. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, E. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl skirtinos bausmės
Kaltinamoji prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., 154 – 156 b. l.). Tyrimo metu nukentėjusiajam E. D. buvo pranešta apie sprendimą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 1 t., 157 – 158 b. l.).
Skirdamas bausmę E. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo nusikalstamos veikos padarymui (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. J. yra (duomenys neskelbtini), praeityje neteista, bausta administracine tvarka, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie jos gydymąsi Priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. J. paskyrus už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Nustatydamas bausmės dydį už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamosios asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, vertina, kad kaltinamajai skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, konstatuotina, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu E. J. neskiriant intensyvios priežiūros. Draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat ikiteisminio tyrimo metu ne tik pripažino turinti problemų dėl neatsakingo alkoholio vartojimo, bet ir sutiko gydytis priklausomybę, todėl, teismo vertinimu, kaltinamajai skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas – gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės E. J. paskyrimas be intensyvios priežiūros su numatytu įpareigojamu yra tinkama ir adekvati bausmė tiek kaltinamosios asmenybei, tiek ir jos padarytam nusikaltimui. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., 90 – 92 b. l.) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, naikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu, įpareigoti E. J. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.
2. Nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.