Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitino proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, studijuoja (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

N. L. 2025 m. balandžio 16 d. apie 00 val. 50 min., važiuodamas ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0333, nustatytas mažiausias 1,76 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais N. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis N. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad nežino, kas tą vakarą šovė į galvą. Norėjo perstatyti mašiną, nuvažiavo iki gatvės galo, ir sumaišė stabdį su gazu. Tai vyko balandžio 16 d., (duomenys neskelbtini). Norėjo tik patraukti automobilį, nuvažiavo mažiau nei 1 km atstumą. Prieš vairuojant, alkoholį vartojo prieš pusvalandį. Gėrė alaus 5 laipsnių, 2 litrus ir degtinės nepilną butelį 0,7 l. Alkoholį vartojo su kursiokais, pas jį namuose. Nusprendė patraukti automobilį, nežino kodėl, gal pasirodė, kad jis netinkami pastatytas. Kai sėdo vairuoti, nelabai pamena to vakaro, nežino kaip jautėsi sėsdamas vairuoti. Teigė, kad blogai sekėsi perstatyti automobilį, nes yra teisme. Atsitrenkė į stovinčią mašiną. Jis atsitrenkė į mašiną, o ta mašina atsitrenkė į antrą automobilį. Su savininkais susitarė, kad draudimas jiems sumokės, kad žala bus atlyginta. Vairavo „(duomenys neskelbtini)“, šis automobilis priklauso jam, jį turi daugiau nei metus laiko, sutinka su „Emperkis“ nustatyta automobilio verte, taip pat su nustatytu neblaivumo laipsniu. Prašo atleisti pagal laidavimą. Nurodė, kad R. L. yra jo mama, ji gyvena (duomenys neskelbtini), o jis pats kol studijuoja, gyvena Kaune, studijuoja (duomenys neskelbtini), pirmame kurse. Šiuo metu negauna jokių pajamų, jį išlaiko tėvai, būsto nuomą apmoka tėvai. Su mama bendrauja kiekvieną dieną telefonu, pas tėvus važiuoja kiekvieną savaitgalį, pasibaigus paskaitoms. Pas tėvus vyksta su mašina. Jo santykiai su mama labai geri, bendrauja artimai ir nuoširdžiai, nieko nuo jos neslepia. Nurodė, kad administracinių nusižengimų neturi. Eismo įvykio deklaracija buvo pildoma internetu, tų automobilių savininkai pildėsi, jis pats neteikė ir nieko netvirtino. Nežino, ar kitų transporto priemonių savininkams žala atlyginta, tačiau su apgadintų automobilių savininkais susitarė dėl žalos atlyginimo, nurodė savo kontaktus bei savo draudimo įmonę, be to, žino, jog administracinė teisena pradėta dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Teisiamojo posėdžio metu teigė, kad automobilį jam padovanojo senelis. Gyvena kartu su tėčiu, jis yra dirbantis. Blogai vertina savo poelgį, labai gailisi, tai nėra jam būdinga. Mamai apie įvykį papasakojo iš karto po įvykio. Ji buvo nusiminusi, barė jį, kitą rytą kartu su tėčiu atvažiavo. Mama jam yra autoritetas, ji galės darys jam teigiamą įtaką, yra priklausomas finansiškai nuo tėvų. Nurodė, jog geriau konfiskuoti turtą, nes neturi pinigų padengti vertei.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galimas laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta R. L. prašė ją skirti sūnaus laiduoja, nurodė, kad palaiko pateiktą prašymą dėl laidavimo. Nurodė, kad žino, jog sūnus tokių dalykų nedaro, tai vienkartis atvejis. Ji, kaip mama jį pažįsta, jis yra sąžiningas. Teigė, kad sūnus jai iš karto pasisakė, nieko nenuslėpė ir paaiškino, kas įvyko. Sūnus geras, padeda jiems su broliu, jį į mokyklą vežiojo. Šis automobilis jam buvo senelio dovana. Teigė, kad sūnus tokių dalykų daugiau nedarys ir ji garantuoja tai. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnus, kol mokinasi gyvena Kaune. Kai jis mokosi, bendrauja telefonu, jis kiekvieną savaitę grįžta namo. Konfliktų su sūnumi neturi. Teigė, kad įtakos sūnų, kalbėsis, skambinsis, susitiks dažniau, aiškins, kad tokie dalykai netoleruojami. Sūnus anksčiau nevairavo neblaivus, problemų su alkoholiu neturi. Sūnus studijuoja, ir jie jį šiuo metu išlaiko, nes jis neturi darbo. Už mokslą mokėti nereikia, bet moka už maistą, už butą. Turi du išlaikytinius, kitas sūnus mokosi vidurinėje mokykloje. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Jeigu teismas nutartų taikyti užstatą, už sūnų laiduoti vis tiek sutiktų, kiek teismas skirs tiek ir sumokės. Nurodė, jog yra neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą už greitį, prieš 5 - 6 metus. Mano, kad su sūnui yra autoritetas. Parodė, jog tėtis taip pat prisideda prie sūnaus auklėjimo. Į rankas gauna apie 3 tūkstančius, jaunesnis sūnus mokinasi sporto mokykloje, tai jam sutiekiama apgyvendinimas ir maitinimas. Jie prisideda dienpinigiais, drabužiais. Teigė, kad sūnui vairuotojo pažymėjimas reikalingas, jis važinėja iš namų į Kauną, nuveža brolį į (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyrius vyr. tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 16 d. buvo gautas tarnybinis pranešimas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus jaunesniosios tyrėjos, dirbusios radijo ryšio šaukiniu „K1724“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 16 d. apie 00.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) nereguliuojamojoje sankryžoje, ties pastatu pažymėtu 95, Kaunas, motorinė transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo būdamas neblaivus N. L., atsitrenkė į kelio bortelį, kliudė kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“ ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusią motorinę transporto priemonę „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusią motorinę transporto priemonę „MB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadintos transporto priemonės, kelio ženklas ir šaligatvio bortelis. Vairuotojui N. L. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0333, patikros sertifikato Nr. 2216060, 01.13 val. pirmuoju tikrinimu nustatytas 1.81 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. 01.30 val. alkotesteriu pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 1.76 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Atėmus metrologinę (1.01...5.00) ‰ ± 1.7 % paklaidą, vairuotojui mažiausiai nustatytas 1, 75 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1 t., b. l. 4-9).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. 95 ir (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 10-12).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėtas r aprašytas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu (1 t., b. l. 23-25).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250416-010811UTC+0300“ matyti, kad filmuojama tarnybiniame automobilyje. Girdėti, kad filmuojantis pareigūnas sako: „Šok“, netrukus sustoja ir išlipa iš automobilio. Filmuojantis pareigūnas, išlipęs iš automobilio, per automobilio priekį nuėjo iki šaligatvio, ant kurio stovi du vaikinai ir jau kalbasi su pareigūne, išlipusia anksčiau. Vienas vaikinas dėvi baltos spalvos marškinėlius (ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju N. L., toliau apžiūroje bus įvardijamas N. L.), kitas vaikinas dėvi juodos spalvos marškinėlius. Girdėti, kad N. L. sako: „Apmokėti draudimą ir viskas“. Filmuojantis pareigūnas paklausia, kas vairavo. Girdima, kad N. L. atsako: „Aš“. Pareigūnas pasikviečia abu ateiti prie automobilio galo. Pareigūnas paklausia vaikino juodais marškinėliais, ar jis buvo kartu, jis atsako, kad tuo momentu nebuvo. Girdėti, kai pareigūnė paklausia N. L., prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, šis atsako, kad prieš pusvalandį. Pareigūnas paklausia vaikinų, ar jie prie savęs neturi draudžiamų daiktų, jie atsako, kad neturi. Pareigūnė alkotesteriu tikrina N. L. blaivumą. Kol laukiama alkotesterio rezultatų, vaikinas juodais marškinėliais pasako, kad jis nematė įvykio, tai negalės pakomentuoti situacijos. Girdėti alkotesterio signalas. Pareigūnė į N. L. atsuka alkotesterį ir pasako: „Vienas aštuoni vienas“. Pareigūnai pasodina N. L. į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, taip pat pasako, kad ten turės atsisėsti ir vaikinas juodais marškinėliais. N. L. pasako, kad vaikinas kartu su juo nebuvo automobilyje, nevažiavo. N. L. uždaromas laikino sulaikymo patalpoje, o vaikinui juodais marškinėliais taip pat alkotesteriu patikrinamas blaivumas. Vaikinas pasako, kad vartojo alkoholio maždaug prieš 20 minučių. Pasigirdus signalui, pareigūnė pasako: „Toks pat“. Vaikinas atsako, kad jis net nesigina, kad žinojo, kad pas jį bus laipsniai. Pareigūnė paklausia, kam priklauso automobilis, vaikinas ranka mosteli link tarnybinio automobilio galo sakydamas: „Šitam ponui, kuris yra mašinoj, jisai tuo nesigina, jisai pripažįsta tą dalyką“. Pareigūnai įsodina vaikiną juodais marškinėliais pas N. L.. Pareigūnė N. L. paklausia asmens kodo, jis padiktuoja, bet paskui pasako gimimo datą, kadangi asmens kodą padiktavo per ilgą: „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas paklausia N. L., ar jis turi teises, jis atsako, kad taip. Pareigūnė paklausia, kuo jis vardu, jis atsako, kad N. L.. (1 t., b. l. 63-65).

AB „Regitra“ išrašo duomenimis nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas nuo 2023 m. birželio 7 d. - N. L. (1 t., b. l. 56).

UAB „Emprekis“ išrašo duomenimis automobilio „(duomenys neskelbtini)“, variklio darbinis tūris 2967 kub. cm., variklio galia 176 kW, varomas dyzeliu, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 9 150 Eur (1 t., b. l. 57).

Neblaivumo nustatymo akto duomenimis N. L. pirmu tikrinimu 01.13 val., nustatytas 1,81 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 01.30 val. nustatytas 1,76 prom. neblaivumas. Akte nurodyti neblaivumo požymiai - asmeniui iš burnos sklinda alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo eiti tiesa linija – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą - gali (1 t., b. l. 58).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyrius jaunesniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2025 m. balandžio 16 d. patruliuojant nustatytame maršrute Kauno mieste 16.00 - 04.00 val. ji patruliavo kartu su vyr. patruliu, radijo ryšio šaukiniu „K1724“, numatytame maršrute. Apie 00.55 val. gavo pranešimą iš Kauno apskrities VPK operatyvaus valdymo budėtojo, kad ką tik gatvėje vairuotojas su „(duomenys neskelbtini)“, važiuodamas kliudė „Mitsubishi“ ir „MB“, pasišalino iš įvykio vietos. Praneša liudininkas. Laukia vietoje. (duomenys neskelbtini), ties 88 namu, pastebėjo šalikėlėje sustojusį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis buvo stipriai apgadinta ir iš automobilio bėgo skysčiai. Matėsi, jog apgadinimai yra švieži. Automobilis buvo užrakintas, asmenų viduje ar aplink pastebėta nebuvo. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), pastebėjo du apgadintus automobilius, tai „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mercedez-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuverstą kelio ženklą. Pasitiko pranešėjas P. M., kuris paaiškino, jog asmenys, galimai sukėlę eismo įvykį, eina link (duomenys neskelbtini). Jie, greitai sureagavę į pasakytą pranešėjo informaciją, sėdo į tarnybinį automobilį ir ties adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo du asmenis. Sustojusius prie asmenų ir paklausus, ar kažkuris vairavo transporto priemonę, asmuo vilkintis baltus marškinius bei su šortais, prisipažino, jog vairavo jis. Iš asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nekoordinavo savo judesių, svirduliavo. Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, asmuo atsakė teigiamai, paskutinį kartą vartojo prieš maždaug 30 min. Kaip vėliau paaiškėjo, asmuo yra N. L.. Automobilio vairuotojas buvo patikrintas alkoholio matuokliu „Drager Alcotest“ 7510 Nr., ARKB-0333 Patikros Nr. 2216060. Pirmuoju tikrinimu 01.13 val. buvo nustatytas 1.81 prom. girtumo laipsnis, antruoju tikrinimu tuo pačiu alkoholio matuokliu 01.30 val. - 1.76 prom. girtumo laipsnis. Kartu su asmeniu buvo D. K., kuriam taip pat buvo patikrintas girtumas tuo pačiu alkoholio matuokliu. Pirmuoju tikrinimu 01.13 val. buvo nustatytas 1.81 prom. girtumas, antru tikrinimu 01.30 val. nustatytas 1.77 prom. girtumo laipsnis. Įvykio vietoje buvo padarytos foto nuotraukos, iš eismo įvykių dalyvių paimti paaiškinimai, eismo įvykis užregistruotas eismo įvykio registre ROIK: 07-25-9639052. Įteiktas šaukimas N. L. atvykti Žaliakalnio PK. Surašyti D. K. ir N. L. neblaivumo nustatymo aktai. Nutransportuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas bei paimtas transporto priemonės perdavimo - priėmimo aktas. Automobiliui „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas uždraudimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme. Eismo įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros pastebėtos nebuvo (1 t., b. l. 69-70).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl administracinės atsakomybės taikymo, kuriame nurodyta, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-13245-25 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalies. Tyrimo metu nustatyta, kad 2025 m. balandžio 16 d. apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini) namo, N. L., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkęs apgadino kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią bei automobilius: „Mitsubishi Colt“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Prašo spręsti dėl N. L. administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalies taikymą (1 t., b. l. 77).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis N. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju N. L. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, antru – 1,77 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. L. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, nežino, kas tą vakarą balandžio 16 d., adresu (duomenys neskelbtini), jam šovė į galvą, teigė, jog norėjo perstatyti mašiną, nuvažiavo iki gatvės galo, ir sumaišė stabdį su gazu. Parodė, kad nuvažiavo mažiau nei 1 km atstumą. Buvo išgėręs alaus ir degtinės. Negalėjo paaiškinti, kodėl vairavo neblaivus, nusprendė patraukti automobilį, gal pasirodė, kad jis netinkami pastatytas. Nurodė, jog važiuodamas atsitrenkė į stovinčią mašiną. Jis atsitrenkė į mašiną, o ta mašina atsitrenkė į antrą automobilį. Labai blogai vertina savo poelgį, gailisi. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. 95 ir (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies matoma stabdymo žymė, kuri pažymėta Nr. 1, kiek toliau matyti apgadintas kelio bortelis, kuris pažymėtas Nr. 2. Už bortelio matyti ant žemės gulintis nulenktas kelio ženklas KŽ Nr. 203 „Duoti kelią“, kuris pažymėtas Nr. 4, ant važiuojamosios kelio dalies matomi išsilieję skysčiai, kurie pažymėti Nr. 3. Ant važiuojamosios kelio dalies matyti pažirusios automobilio detalės. Kelio dešinėje, prie šaligatvio, matyti stovintys du apgadinti automobiliai (1 t., b. l. 10-12). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“ apgadintas po eismo įvykio. Apgadintas automobilio priekinis bamperis, sulankstytas kapotas, kairės pusės ratas išlūžęs. Apžiūros metu paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu (1 t., b. l. 23-25). Be to, kitų objektų apžiūros protokole matyti, jog pareigūnas paklausia asmenų, kas vairavo. Girdima, kad N. L. atsako: „Aš“. Girdėti, kai pareigūnė paklausia N. L., prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, šis atsako, kad prieš pusvalandį. Pareigūnė alkotesteriu tikrina N. L. blaivumą. Pareigūnė į N. L. atsuka alkotesterį ir pasako: „Vienas aštuoni vienas“. Pareigūnai pasodina N. L. į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, taip pat pasako, kad ten turės atsisėsti ir vaikinas juodais marškinėliais. Pareigūnė paklausia, kam priklauso automobilis, vaikinas ranka mosteli link tarnybinio automobilio galo sakydamas: „Šitam ponui, kuris yra mašinoj, jis tuo nesigina, jis pripažįsta tą dalyką“ (1 t., b. l. 63-65). Taip pat neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, jog N. L. pirmu tikrinimu 01.13 val., nustatytas 1,81 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 01.30 val. nustatytas 1,76 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 58). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir pats kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 86-89) ir teisiamojo posėdžio metu. Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patvirtina nurodytas aplinkybes, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 00.55 val. gavo pranešimą iš Kauno apskrities VPK operatyvaus valdymo budėtojo, kad ką tik gatvėje vairuotojas su „(duomenys neskelbtini)“, važiuodamas kliudė „Mitsubishi“ ir „MB“, pasišalino iš įvykio vietos. Praneša liudininkas. Laukia vietoje. (duomenys neskelbtini) gatve, ties 88 namu, pastebėjo šalikėlėje sustojusį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis buvo stipriai apgadinta ir iš automobilio bėgo skysčiai. Matėsi, jog apgadinimai yra švieži. Automobilis buvo užrakintas, asmenų viduje ar aplink pastebėta nebuvo. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), pastebėjo du apgadintus automobilius, tai „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mercedez-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuverstą kelio ženklą. Pasitiko pranešėjas P. M., kuris paaiškino, jog asmenys, galimai sukėlę eismo įvykį, eina link (duomenys neskelbtini). Greitai sureagavę į pasakytą pranešėjo informaciją, sėdo į tarnybinį automobilį ir ties adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo du asmenis. Sustojusius prie asmenų ir paklausus, ar kažkuris vairavo transporto priemonę, asmuo vilkintis baltus marškinius bei su šortais, prisipažino, jog vairavo jis. Iš asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nekoordinavo savo judesių, svirduliavo. Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, asmuo atsakė teigiamai, paskutinį kartą vartojo prieš maždaug 30 min. Kaip vėliau paaiškėjo, asmuo yra N. L.. Automobilio vairuotojas buvo patikrintas alkoholio matuokliu „Drager Alcotest“ 7510 Nr., ARKB-0333 Patikros Nr. 2216060. Pirmuoju tikrinimu 01.13 val. buvo nustatytas 1.81 prom. girtumo laipsnis, antruoju tikrinimu tuo pačiu alkoholio matuokliu 01.30 val. - 1.76 prom. girtumo laipsnis (1 t., b. l. 69-70).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Pripažintina, kad N. L. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaip galimas laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta R. L. atsakomybei. R. L. pateikė prašymą atleisti N. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją paskiriant laiduotoja. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

Šiuo atveju, N. L. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, civilinis ieškinys nepareikštas, turtinė žala buvo padaryta automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui G. J., taip pat automobilio „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui K. L. bei buvo apgadinti kelio ženklas Nr. 203, tačiau dėl eismo įvykio yra pradėta administracinė teisena, paskirta jam administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą, be to, kaltinamojo N. L., vairuotas automobilis buvo apdraustas draudimo bendrovė. Kaltinamojo N. L. prašyme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodyta, jog šioje byloje civilinę atsakomybę yra apraudusi draudimo bendrovė, kuri už jį atlygins padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kaltinamasis šią aplinkybę patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nurodė, jog su apgadintų transporto priemonių savininkais apsikeitė kontaktiniais duomenimis, nurodė savo draudimą, kuris atlygins padarytą žalą, susitarė, kad žala bus atlyginta. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu visiškai ar bent iš dalies atlygino padarytą žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigojo ją atlyginti, o BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kaltininkas atlygins ar pašalins padarytą žalą. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, matyti, kad šiai sąlygai nustatyti pakanka ir kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-628/2023). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis įsipareigojo atlyginti žalą, taip pat teismo vertinimu yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis N. L. visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo mamos, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, mama nurodė, kad kaltinamasis jos žiniomis jo daug nevartoja, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad R. L. yra jo mama, su ja santykiai geri, gyvena atskirai, tačiau bendrauja daug telefoniniais skambučiais, kiekvieną savaitgalį grįžtą pas mamą į (duomenys neskelbtini), nurodė, kad mama jam daro teigiamą įtaką, pamoko, teigė, kad mama jam yra autoritetas. Teigė, kad mama jį išbarė dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nėra baustas, įvertinus, tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, spręstina, kad vis dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis N. L. nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. Mama R. L. nurodė, kad ji stengsis dėl sūnaus labiau, stengsis su juo dar daugiau bendrauti, dažniau susitikti gyvai. Nurodė, kad sūnus yra sąžiningas, teigė, kad sūnus jai iš karto pasisakė apie įvykį, nieko nenuslėpė ir paaiškino, kas įvyko. Teigė, kad sūnus geras, padeda jiems su broliu, jį į mokyklą vežioja. Garantuoja, jog sūnus daugiau tokių dalykų nedarys. Teigė, kad įtakos sūnų, kalbėsis, skambinsis, susitiks dažniau, aiškins, kad tokie dalykai netoleruojami. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinamas jo mama, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek R. L., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamasis motyvavo išsakydamas tokias aplinkybes, kad mama jį gali įtakoti elgtis gerai, nes mama jam yra autoritetas. Galima laiduotoja taip pat nurodė, kad mano, jog ji savo sūnų gali įtakoti elgtis geriau, gali padėti nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Galima laiduotoja nurodė, kad stengsis su sūnumi daugiau kalbėtis, bendrauti, dažniau susitikti. Laiduotoja nėra teista, per paskutinius 5 metus nėra bausta administracine tvarka nebausta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo charakteristikoje nurodyta, jog R. L. drausminių nuobaudų neturėjo, yra kruopšti, atsakinga, pareiginga darbuotoja. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti N. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojo požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudus ryšys tarp jo ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad N. L. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant N. L. ir R. L. prašymui perduoti kaltinamąjį N. L. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis Lietuvos Respublikoje neteistas (1 t., b. l. 107-109), nėra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 110-111). Kaltinamasis šiuo metu nedirba, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), pirmame kurse, nurodė, kad yra išlaikomas tėvų. Teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos N. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–2 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojos – kaltinamojo mamos gaunamas pajamas - laiduotoja dirba, tačiau šeimos lėšos yra apie 3 000 per mėnesį, išlaiko du vaikus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis N. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

Dėl nustatytino laidavimo termino pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymu, laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, kadangi baudžiamasis įstatymas nenustato tam jokių sąlygų ar kriterijų. Įvertinęs, N. L. padarytos veikos pavojingumą, tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, įvertinus tai, jog buvo transporto priemonė vairuota gatve, kad kaltinamasis anksčiau nėra baustas administracine tvarka, į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog proporcingas padarytam nusikaltimui ir prevencinių tikslų pasiekimui 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas. Teismo vertinimu šiuo atveju nustatytas laidavimo terminas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą minimaliai varžant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį N. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis N. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę miesto gatvėmis, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi N. L. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, nėra baustas administracine, todėl nustatytinas artimas minimaliam (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Savo veiksmais kaltinamasis N. L. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 2 (dviejų) metų terminas, per kurį N. L. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. balandžio 17 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Todėl, nagrinėjamu atveju, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrindo nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. N. L. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės, be to, vairavo mieste, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, todėl transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Kaip jau minėta, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas AB „Regitra“ kaip N. L. nuosavybė (b. l. 56). Esant šiai aplinkybei darytina išvada, jog N. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teisėtas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis savininkas ir valdytojas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam N. L. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, t. y. kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 100-103), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-103), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas prokurorės 2025 m. balandžio 16 d. nutarimu taikytas N. L. automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjęs, panaikintinas.

- Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, kurie saugomi UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai; 2) transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai; 3) Kompaktinį diską su pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 66).

Byloje buvo gauta 2025 m. balandžio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2025-18543, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 137,50 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, nes baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš N. L. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. L., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant R. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti N. L. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 17 d., apie tai pranešti AB „Regitra“;

- konfiskuoti N. L. priklausančią transporto priemonę – „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A Kaune.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą N. L. automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjęs, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, kurie saugomi UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai;

- transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai;

- Kompaktinį diską su pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš N. L. valstybės naudai nepriteisti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.