Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2025 m. kovo 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2024 m. vasario 14 d. 15 val. 30 min, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas kelyje kuriame yra po vieną eismo juosta viena kryptimi, važiavo nesilaikydamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiavo ant brūkšninės horizontaliojo kelio ženklinimo linijos skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Įvažiavo į pėsčiųjų perėją kai pėsčiasis kurį privaloma praleisti, dar neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, grįžęs į kelio vidurį be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti du kartus nuspaudė stabdžių pedalą taip priversdamas paskui važiavusią transporto priemonę keisti važiavimo greitį. Toliau važiuodamas kelyje, kuriame yra dvi eismo juostos viena kryptimi, važiuodamas pirma eismo juosta ir persirikiuodamas iš jos į antrą eismo juostą nerodė įspėjamųjų posūkių šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Tęsdamas savo važiavimą persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antra, nerodė įspėjamojo posūkio signalo ir nedavė kelio ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, užkirsdamas kelią staigiai stabdė transporto priemonę taip priversdamas pirma eismo juosta važiavusį vairuotoją staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Užblokavęs gretima juosta važiavusiam automobilio vairuotojui kelią, išlipo iš transporto priemonės ir vaikščiojo važiuojamąja kelio dalimi, priėjęs prie automobilio vairuotojo jam grasino ir vartojo necenzūrinius žodžius. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) plovyklos teritorijoje pro automobilio langą išmetė plastikinį buteliuką, kai tai daryti draudžiama. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 4, 5, 9, 10, 82.2, 86, 101, 104, 117, 119, 32, 135.4, 48.1 punktus, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, 439 straipsnio 2 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu P. J. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 439 straipsnio 2 dalyje, paskirta 450 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

P. J. su priimtu nutarimu nesutinka, teismui pateiktu skundu prašo panaikinti arba sutrumpinti jam paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį. Skunde nurodo, jog dėl užfiksuoto nusižengimo nuoširdžiai gailisi ir jo neginčija, apgailestauja. Jis buvo išprovokuotas, tačiau tokio savo elgesio neteisina ir vertina kritiškai. Pareiškėjas neginčija nusižengimo padarymo fakto, tačiau mano, kad jam skirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į jo paaiškinimo aplinkybes, bei į tai kokios aplinkybės užfiksuotos byloje, šiuo metu jam paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas būtų akivaizdžiai neproporcingas. Pareiškėjas skunde išsamiai aprašo filmuotą vaizdo medžiagą, akcentuoja kokių provokuojančių veiksmų ėmėsi „Subaru“ vairuotojas, kokiais būdais, jo manymu, „Subaru“ vairuotojas pažeidė įstatymus. Pareiškėjas nurodo, kad yra pilietiškas, kruopštus, darbštus, atsakingas ir paslaugus. Šeimoje yra trys sūnūs, kurie lanko skirtingas veiklas ir kuriuos reikia vežioti, nurodoma, jog sutuoktinė dirba iki vėlaus vakaro, todėl ši atsakomybė tenka jam. Pareiškėjas teigia, kas jo darbui yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, be to šiuo metu yra mokomos paskolos. Atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimas užfiksuotas prieš daugiau nei metus, be to, anksčiau jis už panašaus pobūdžio pažeidimus nėra baustas.

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-16-489/2017, 2AT-4- 511/2018). Institucija teigia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje aukščiau paminėtos chuliganiško vairavimo vertinimo sąlygos ir buvo padarytos. Pareiškėjas vairuodamas automobilį sąmoningai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą demonstravo savo išskirtinumą, buvo realiai sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, buvo atkreiptas aplinkinių dėmesys ir kitos aplinkybės. Institucija nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjo vairavimas ir elgesys ties automobilių plovykla, koks užfiksuotas vaizdo įraše, vertinamas kaip vairavimas kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.

Nurodoma, kad teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai. Įvertinus bylos medžiagą ir Pareiškėjo skunde pateiktą informacija, Institucija mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad Pareiškėjas dirba ir praradęs teisę vairuoti gali pasunkėti darbinių funkcijų vykdymas, kad gali netekti pajamų ir kitų su tuo susijusių socialinių garantijų nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. J. skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad savo netinkamus veiksmus pripažįsta, tačiau jo nuomone nebuvo tinkamai įvertinti ir kito vairuotojo veiksmai. Jo nuomone, „Subaru“ vairuotojas jį išprovokavo, pats galimai elgėsi netinkamai. Pripažįsta, kad pasidavė provokacijoms.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.

Skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad Institucija, tirdama nusižengimą ir priimdama nutarimą, pažeidė aplinkybių tyrimo, įrodymų rinkimo, vertinimo taisykles ar priėmė neteisingą, neteisėtą, nepagrįstą nutarimą.

ANK 422 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

ANK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiukšlių, nuorūkų ar kitų daiktų išmetimas pro transporto priemonės langus arba duris užtraukia baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų.

Byloje pačio pareiškėjo paaiškinimais, skunde išdėstytais argumentais bei rašytine administracinio nusižengimo medžiaga nustatyta, jog P. J. 2024 m. vasario 14 d. 15 val. 30 min, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas kelyje kuriame yra po vieną eismo juosta viena kryptimi, važiavo nesilaikydamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiavo ant brūkšninės horizontaliojo kelio ženklinimo linijos skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Įvažiavo į pėsčiųjų perėją kai pėsčiasis kurį privaloma praleisti, dar neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, grįžęs į kelio vidurį be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti du kartus nuspaudė stabdžių pedalą taip priversdamas paskui važiavusią transporto priemonę keisti važiavimo greitį. Toliau važiuodamas kelyje, kuriame yra dvi eismo juostos viena kryptimi, važiuodamas pirma eismo juosta ir persirikiuodamas iš jos į antrą eismo juostą nerodė įspėjamųjų posūkių šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Tęsdamas savo važiavimą persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, nerodė įspėjamojo posūkio signalo ir nedavė kelio ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, užkirsdamas kelią staigiai stabdė transporto priemonę taip priversdamas pirma eismo juosta važiavusį vairuotoją staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Užblokavęs gretima juosta važiavusiam automobilio vairuotojui kelią, išlipo iš transporto priemonės ir vaikščiojo važiuojamąja kelio dalimi, priėjęs prie automobilio vairuotojo jam grasino ir vartojo necenzūrinius žodžius. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) plovyklos teritorijoje pro automobilio langą išmetė plastikinį buteliuką, kai tai daryti draudžiama.

Pareiškėjas sutinka, jog tokie jo veiksmai netinkami, neneigia, jog tokiais veiksmais be jokios apgrįstos priežasties demonstravo savo išskirtinumą, tokiu vairavimu išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, niekino elementarias moralės bei elgesio normas. Ir tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 439 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas neneigia faktinių aplinkybių, tačiau teigia, jog buvo provokuojamas, ką, jo vertinimu, parodo ir vaizdo įraše girdimas moters pokalbis su automobilio „Subaru“ vairuotoju. Tačiau tokius paaiškinimus teismas vertina kritiškai, nes kaip matyti Pareiškėjo veiksmai buvo besitęsiantys, tai nebuvo vienkartinis pažeidimas. Pareiškėjas ne tik važiuoja ant brūkšninės horizontaliojo kelio ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, tačiau netrukus po to įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kai pėsčiasis, kurį privaloma praleisti, dar neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, ir grįžęs į kelio vidurį be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, du kartus nuspaudė stabdžių pedalą taip priversdamas paskui važiavusią transporto priemonę keisti važiavimo greitį. Toliau važiuodamas ir persirikiuodamas iš pirmos į antrą juostą nerodė posūkio signalo. Po to vėl persirikiuodamas iš jos į antrą, nedavė kelio ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, užkirsdamas kelią staigiai stabdė transporto priemonę taip priversdamas pirma eismo juosta važiavusį vairuotoją staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Užblokavęs gretima juosta važiavusiam automobilio vairuotojui kelią, išlipo iš transporto priemonės ir vaikščiojo važiuojamąja kelio dalimi, priėjęs prie automobilio vairuotojo jam grasino ir vartojo necenzūrinius žodžius.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde aprašydamas galimai neteisėtus „Subaru“ vairuotojo veiksmus, niekaip nepaaiškina, kaip jie įtakojo jo paties padarytus pažeidimus, t. y. nepagrindžia to, kad dėl „Subaru‘ automobilio vairuotojo veiksmų niekaip kitaip negalėjo pasielgti, tik važiuoti pažeisdamas kelių eismo taisykles. To nepatvirtina ir vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, kad pareiškėjas staiga stabdo nesant priekyje jokios kliūties, važiuoja ant brūkšninės, kai turi galimybę važiuoti eismo juosta, pradeda važiuoti pilnai nepraleidus pėsčiojo ir kt. Visa tai rodo, kad Pareiškėjas taip elgdamasis norėjo į save atkreipti dėmesį, demonstravo savo pranašumą, išreiškė aiškią nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės niekaip nemažina jo padaryto nusižengimo pavojingumo.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, P. J. už administracinių nusižengimų padarymą buvo paskirta 450 eurų dydžio eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

Pareiškėjas paties pažeidimo fakto ir jam paskirtos baudos neginčija, tačiau prašo Institucijos nutarimą pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, jos terminą nustatyti trumpesniam laikui, nei imperatyviai numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje minimalūs terminas.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir ištyręs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad P. J. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – chuliganiškai vairavo automobilį, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai. Nors pareiškėjas vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą akcentuoja tai, kad kito vairuotojo veiksmai jį išprovokavo, jis staigių manevrų nedarė, „Subaru“ vairuotojo nepersekiojo, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, tinkamai padaryto nusižengimo pavojingumo neapibūdina, jos vertinamos išskirtinai palankiai pareiškėjui, neatsižvelgiant į kitus pavojingumą apibūdinančius aspektus. Nors pripažįstama, kad „Subaru“ vairuotojas galėjo pažeisti įstatymus savo elgesiu, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip padarytą nusižengimą pateisinančios ar atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisykles, tai atliko dėl chuliganiškų paskatų. Iš vaizdo įrašų matyti, jog pareiškėjas aplenkia „Subaru“ vairuotoją, nors minėtasis „Subaru“ automobilis jau buvo priekyje jo, jo nebepersekiojo, išvažiuoja priešais „Subaru“ automobilį, priversdamas jį stabdyti, kai tai nebūtų reikalaujama įprastomis sąlygomis, tada, viduryje gatvės išlipa iš savo automobilio, eskaluodamas konfliktą, prieina prie „Subaru“ automobilio, po ko girdėti, kaip trenkiama į stiklą, vartojama nepadori kalba, nepadorūs rankų gestai. Po kurio laiko konfliktas yra tęsiamas prie automobilių plovyklos, užfiksuota kaip link „Subaru“ automobilio metamas vandens buteliukas. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog galimai neteisėti kitų vairuotojų veiksmai nesuteikia asmenims teisės pažeidinėti nustatytas kelių eismo taisykles, viduryje gatvės spręsti konfliktą. Matant, kad yra pažeidžiamos teisės normos, pareiškėjas turėjo galimybę apie tai informuoti policijos pareigūnus, ką nurodo, jog yra daręs ne kartą, o ne eskaluoti konfliktą chuliganišku elgesiu.

Vertinant šio nusižengimo pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas pavojingą manevrą – sustojimą viduryje gatvės, atliko be rimtos priežasties, norėdamas išreikšti nepasitenkinimą kitu vairuotoju. Pažymėtina, kad toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai. Pareiškėjo veiksmai – kelio užblokavimas, sukėlė rimtą pavojų aplinkiniams eismo dalyviams, kaip matyti iš vaizdo įrašų keliu pravažiuoti tapo sudėtinga ne tik juostoje, kurią planavo blokuoti pareiškėjas, bet ir visame ganėtinai aukšto intensyvumo kelyje. Iš įrašo matyti, kaip nekreipdamas dėmesio į tai, kad jo veiksmai trukdo kitiems eismo dalyviams, toliau konfliktuoja su „Subaru“ vairuotoju, vaikšto po gatvę, trukdo eismui.

Pareiškėjas skunde, taip pat ir teismo posėdžio metu, atkreipė dėmesį į tai, kad jis buvo provokuojamas neteisėtų „Subaru“ vairuotojo veiksmų, kuriuos jis detaliai aprašo skunde, ir todėl pažeidė įstatymus. Jo teigimu ši provokacija turėtų būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiuo atveju nesutiktina, jog galimai neteisėtas „Subaru“ vairuotojo elgesys, laikytinas aplinkybe, lengvinančia pareiškėjo atsakomybę. Pareiškėjas, kaip pareigingas pilietis, galėjo apie „Subaru“ vairuotojo daromus kelių eismo taisyklių pažeidimus pranešti policijos pareigūnams, tačiau, šia galimybe nepasinaudojo. Priešingai, pats nusprendė pažeisti kelių eismo taisykles, elgtis priešiškai „Subaru“ vairuotojui. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jam buvo pranešta, jog iš vaizdo įrašų buvo nustatyta, kad nustatyti „Subaru“ vairuotojo pažeidimai. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiama dėl kitų vairuotojų galimos kaltės, yra vertinami tik pačio pareiškėjo veiksmai, kurie, remiantis surinktų įrodymų visuma, gali būti laikomi chuliganiškais.

Sutiktina su skundo argumentais, jog pareiškėjo asmenybė charakterizuojama itin teigiamai –

asmuo dirba, turi šeimą, charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas ir atsakingas, tačiau padaryto nusižengimo pavojingumas dėl jau anksčiau nurodytų aplinkybių neleidžia padaryto pažeidimo vertinti kaip mažareikšmio ar mažiau pavojingo nei rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su darbu, vaikų vežiojimu, kurių įgyvendinimui reikalinga teisė vairuoti automobilį, nelaikytinos išskirtinėmis, kurios turėtų lemti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, nes asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, puoselėdamas šeiminius ryšius, vertindamas komfortą suteikiančią ir tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime pagelbėjančią teisę vairuoti automobilį, turėjo pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą ar poveikio priemonę, teismas konstatuoja, jog švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tiek vertinant atskirai, tiek visumoje, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su visuomenės interesu, siekiant adekvataus nubaudimo neišvengiamumo, todėl skundžiamas Institucijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, nes yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. J. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.