Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, U. P. gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jai priteisimo, Ą. P. tėvystės nuginčijimo, trečiuoju asmeniu įtraukiant D. C., išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme pagal ieškovės ieškinį iškelta civilinė byla. Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus – nutraukti tarp jos ir atsakovo 2013-07-27 Klaipėdos r. sav. civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 146) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių šalių kaltę; palikti jai ikisantuokinę B. pavardę; nustatyti nepilnamečio vaiko U. P., gim. 2013-06-20, gyvenamąją vietą su ja (ieškove), nuo 2017-01-01 priteisinat dukrai U. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės; nustatyti, kad atsakovas nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko Ą. P. tėvas, panaikinant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-03-16 gimimo įraše Nr. 96 žinias apie vaiko tėvą D. P.. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jau daugiau kaip dvejus metus su atsakovu kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, skirtingų charakterių, pomėgių, skirtingo požiūrio į gyvenimą, todėl mano, kad išsaugoti šeimą galimybių nėra, prašo neskirti termino susitaikymui. Papildomai nurodė, kad šiuo metu gyvena su trečiuoju asmeniu D. C. ir susilaukė nuo jo sūnaus Ąžuolo. Kadangi sūnaus susilaukė nenutraukusi santuokos, Ąžuolo tėvu gimimo įraše nurodytas atsakovas. Nutraukusi santuoką su atsakovu nori įregistruoti santuoką su trečiuoju asmeniu ir nustatyti sūnaus Ąžuolo kilmę.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad E. P. gyvena kartu su sugyventiniu D. C.. D. C. su E. P. dukra Urte sutaria gerai, juos sieja artimas emocinis ryšys, šiltas, gražus bendravimas. Nurodo, kad nepilnamečio vaiko U. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove) atitiktų vaiko interesus, o iš tėvo (atsakovo) būtų priteistas išlaikymas jo dukrai. Papildomai nurodė, kad norint bylą išnagrinėti iki galo, pirmiausia reikia išspręsti Ą. P. tėvystės klausimą, nes vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams.

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. gruodžio mėnesio dukrai išlaikymo neteikia, bendrauja epizodiškai.

Ieškovės atstovė advokatė Marina Seveljeva teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi, jie kartu nebegyvena daugiau kaip dvejus metus. Šalims gyvenant skyrium, ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ąžuolas, kurio biologinis tėvas yra trečiasis asmuo D. C.. Todėl prašo nustatyti, kad atsakovas nėra Ą. P. tėvas ir panaikinti gimimo įraše žinias apie tėvą D. P.. Taip pat prašė iš atsakovo valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė S. T. teismo posėdžio metu patvirtino išvadose nurodytą poziciją, nurodė, kad su visais ieškinio reikalavimais sutinka ir prašo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Santuoka tarp ieškovės E. P. ir atsakovo D. P. įregistruota 2013-07-27 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 146 (6 b.l.). Šalims iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. P. (7 b.l.). Šalims gyvenant skyrium, (duomenys neskelbtini) gimė Ą. P. (38 b.l.). VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenimis šalys dalintino turto neįgijo (8 – 11 b.l.). VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtina, kad laikotarpiais su pertraukomis nuo 2015-11-01 iki 2016-08-23 E. P. buvo socialiai drausta, jos draudžiamosios pajamos už šį laikotarpį sudarė 3230,22 Eur (12 - 13 b.l.). Byloje esanti Klaipėdos teritorinės darbo biržos Gargždų skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovė E. P. nuo 2016-08-25 yra registruota darbo biržoje, jai suteiktas bedarbio statusas (14 b.l.). E. P. skaičiavimais dukros išlaikymas per mėnesį atsieina 430 Eur (15 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo.

Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl yra pagrindas santuoką tarp šalių nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažintina, kad santuoką yra pagrindas nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.53 straipsnio 1 dalis, 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, CK 3.63 straipsnis).

Atsižvelgiant į ieškovės E. P. prašymą, po santuokos nutraukimo jai paliktina pavardė – B., o atsakovui D. P. – P.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1 d. ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šioje byloje ginčas nekilo – ieškovė, prašė nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o atsakovas tam neprieštaravo. Iš ieškovės bei institucijos teikiančios byloje išvadą, išvados nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, o atsakovas juos lanko tik retkarčiais, kadangi gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Mama gyvena kartu su sugyventiniu D. C., su kuriuo mergaitė gerai sutaria, juos sieja artimas emocinis ryšys, gražus ir šiltas bendravimas. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovė su dukra elgtųsi netinkamai, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ja pažeistų vaiko interesus. Įvertinant visus su šiuo klausimu byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į tai, kad nuo pat gimimo šalių dukra gyvena kartu su ieškove, ji užtikrina tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 3.169 str. 2 d., U. P. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (Lietuvos Respublikos CK 2.14 str., 3.168 str.).

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.

Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams, be to, tėvų teikiamas išlaikymas turi būtį vykdomas nuolat ir pastoviai (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 – 8 str., 11 – 14 str., 18 str.).

Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2017-01-01 iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas paskutinį kartą dukrai išlaikymą teikė 2016 m. gruodžio mėn., nuo to laiko prie dukros išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutiko. Įvertinus tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu jokio registruotino turto neturi, ieškovė šiuo metu nedirba, o atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, laikytina, kad šalių turtinė padėtis yra apylygė. Abu yra sveiki ir darbingi, ieškovės nedarbingumas auginant kūdikį ir su tuo susijęs pajamų sumažėjimas yra laikinas. Nustatyta, kad šalių dukra šiuo metu yra ikimokyklinio amžiaus, lanko ugdymo įstaigas, neturi didelių poreikių tinkamai sveikatos būklei užtikrinti. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad iš atsakovo dukros Urtės išlaikymui prašoma priteisti 200 Eur suma, mokama periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės yra pakankama atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius.

Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant dukrai, jos poreikiams, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 4 d.).

Ieškovė paskirtina nepilnametės dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str. – 3.186 str.)., jai išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.165 str. 3 d. numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas (Lietuvos Respublikos CK 3.138 str.). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.150 str. 1 d.).

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, kiti įrodymai (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus Ą. P. (38 b.l.). Kadangi šalių santuoka nebuvo nutraukta, Ą., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 96, išduotame 2017-03-16 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, tėvu buvo įrašytas atsakovas D. P., o motina E. P. (Lietuvos Respublikos CK 3.140 str.).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko Ą. P. tėvas, panaikinant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-03-16 gimimo įraše Nr. 96 žinias apie vaiko tėvą D. P.. Ieškovė paaiškino, kad gyvenant atskirai su atsakovu, (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų Ą., kurio biologinis tėvas yra D. C., jie jau kuris laikas kartu gyvena, veda bendrą ūkį. D. C. teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra Ąžuolo, gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas ir planuoja tėvystę įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį patvirtino, kad nėra Ą. P. tėvas.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo, yra pagrindas tenkinti reikalavimą, neskiriant DNR ekspertizės dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Respublikos CK 3.149 – 3.151str.). Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta ir įrodyta, kad atsakovas D. P. negali būti Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, kadangi ieškovė E. P. daugiau kaip dvejus metus su atsakovu D. P. nepalaikė jokių artimų santykių ir nebegyveno santuokinio gyvenimo.

Esant tokioms aplinkybėms bei įrodymams, darytina išvada, jog ieškovės sūnaus Ą. gimimo įraše įrašytasis tėvas D. P. nėra Ą., gimusio 2017-03-03, biologinis tėvas. Nuginčijus tėvystę, panaikinamos Ą. P., gimusio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-03-16 gimimo įraše Nr. 96 žinias apie tėvą D. P., o vaiko pavardė nurodoma pagal motinos pavardę – B. (Lietuvos Respublikos CK 2.18 str. 6 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-11-21 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl paduodant ieškinį žyminis mokestis nebuvo sumokėtas. Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. 20,50 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką (50 proc., kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), 72 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) ir 145,33 Eur už advokatės suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą.

Įvertinus tai, kad ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 proc. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jai tenkančios bylinėjimosi išlaidos iš jos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 385, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 2013-07-27 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 146), tarp E. P. (iki santuokos B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. P. palikti pavardę – B., o D. P. – P.

N. U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2013-06-20, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove E. P. (B.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2017-01-01 iki jos pilnametystės.

U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti E. P. (B.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad atsakovas D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra Ą. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių panaikinti vaiko Ą. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 2017-03-16 gimimo įrašo Nr. 96 duomenis apie tėvą D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir pakeisti šio vaiko pavardę į „B.“.

Sprendimą dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 92,50 Eur žyminio mokesčio ir 145,33 Eur už advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, o už antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas 5630). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.