Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-12-01 · Byla Nr. TS-122-988/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-01
Bylos Nr.
TS-122-988/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Nuteistasis
V. Z.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-122-988/2015
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-11-02 nutarimo Nr. 59-246, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas 2009-06-16 Stokholmo apylinkės teismo pagal Švedijos Karalystės Baudžiamąjį įstatymą dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos 10 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-07 nutartimi paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 2 dalimi, palikta paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia 2009-10-13, bausmės vykdymo pabaiga 2019-01-27, 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2014-01-27.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2015-11-02 nutarimu Nr. 59-246 (toliau – ir Nutarimas) atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. Z.. Nutarime nurodė, kad V. Z. pristatomas 4 kartą, 2015-05-14 jam nutarta netaikyti lygtinio paleidimo, pateiktos rekomendacijos: tęsti darbą, konsultuotis su įstaigos psichologu, lankyti AA grupės susirinkimus, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose. V. Z. rekomendacijas įvykdė iš dalies – tęsia darbą, teigia, kad lanko pamaldas, tačiau po komisijos rekomendacijų AA susirinkimų nelankė, su įstaigos psichologu nesikonsultavo, teigia, kad dėl to, jog neturėjo laiko, buvo apkrautas darbe. Dėl dabartinio nusikaltimo kaltės nepripažįsta, kaltina aplinkybes, nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje, duomenų apie bendravimą su buvusiais kriminaliniais kompanionais nėra. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, priima sprendimus kurių vėliau gailisi. Turi susiformavęs aiškius ilgalaikius ir trumpalaikius ateities tikslus, socialines situacijas vertina teisingai ir skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų. Yra keletą kartų pažeidęs vidaus taisykles, šiuo metu 2 nuobaudos galioja. Nuteistasis dalyvavo adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, dirbo valgykloje, tačiau buvo atleistas, dalyvavo įžanginėje priklausomų asmenų grupėje, lankė AA susirinkimus, 2015-04-30 geranoriškai atliko būrio gerbūvio darbus – tvarkė nuteistųjų poilsio kambarį. V. Z. turi vidurinį išsilavinimą bei statybininko ir vairuotojo profesijas, nuo 2015-06-22 priimtas dirbti į VĮ „Mūsų amatai“ virtuvės darbininku. Socialiniai ryšiai su šeima palaikomi, bendrauja laiškais, telefonu, nuolat lankomas. Priklauso žemai rizikos grupei – 34 balai, sumažėjo 1 balu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepripažįsta savo kaltės, turi dvi galiojančias nuobaudas, didelis neatliktos bausmės terminas, tik dalinai įvykdė komisijos pateiktas rekomendacijas, manoma, kad V. Z. nesilaikys įstatymų ir nusikals, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. Z. skundu prašo panaikinti minėtą Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde V. Z. nurodė, jog Komisijos Nutarimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. (1) Nutarime išdėsčiusi faktus, Komisija nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų. Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje asmuo nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be jokių argumentų pateiktas teiginys, esą asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, Europos žmogaus teisių teismo byloje V. prieš Suomiją (Nr. 40412-92) suformuota nuostata – ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Komisijos manymas, jog asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo yra visiškai deklaratyvus. (2) Kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. Iš skundžiamo Komisijos Nutarimo yra visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Lygtiniam paleidimui asmuo pristatomas ketvirtą kartą, visas be išimties ankstesniuose svarstymuose Komisijos pateiktas rekomendacijas įvykdė, netgi įvykdė po kelis kartus, sumažino nusikalstamumo rizikos balus pagal OASys metodiką, priklauso žemai rizikos grupei (34 balai). (3) Komisijos išvada, jog V. Z. nesilaikys įstatymų ir nusikals, neparemta jokiais motyvais, todėl pati savaime yra įstatymų pažeidimu. Ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti, nekaltumo prezumpcija įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, JTO Visuotinėje Žmogaus teisių deklaracijoje, JTO Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisų pakte, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. (4) Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo klausimą, vertino tas aplinkybes, už kurias V. Z. jau yra nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme. Toks aiškinimas, esą nuteistasis nepripažįsta savo kaltės, turi dvi galiojančias nuobaudas, yra didelis neatliktos bausmės terminas, tik dalinai įvykdė pateiktas Komisijos rekomendacijas, tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals, prieštarauja ir teismų praktikai. Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. (5) V. Z. buvo nuteistas Švedijos Karalystės teismo nuosprendžiu, pagal Švedijos Karalystės įstatymus jo atžvilgiu lygtinis paleidimas būtų taikytas ir asmuo būtų paleistas 2015-09-28. Pagal tarptautinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos yra įsipareigojusi neapsunkinti nuteistojo padėties, kadangi V. Z. vis dar atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo padėtis yra apsunkinama.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Z. skundas atmestinas.

Pagal naująją BVK 157 straipsnio 1 dalies redakciją (2015-06-23 Nr. XII-1818, įsigaliojo nuo 2015-09-01), laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal naująją BVK redakciją numatytos 2 būtinos formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam sąlygos: (1) nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; (2) yra pateikęs prašymą paleisti iš pataisos įstaigos. Teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę atitinkamą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, taip pat turi būti vertinama nusikalstamos elgesio rizika. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas asmenims, kurių nusikalstamos elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, įvertinamas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo įtaka nusikalstamo elgesio rizikai. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Iš teismui pateikto Komisijos nutarimo, socialinio tyrimo išvados, nuteistojo asmens bylos matyti, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeima, bendrauja laiškais, telefonu, nuolat lankomas. Socialiai atsiskyręs nėra, bendrauja su kitais įvairiais lygiais. V. Z. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, dabartiniu metu atpažįsta socialinius veiksnius, kurie susiję su jo nusikalstama veikla ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti ateityje, atliekant bausmę, priklausomybės nuo negatyvių aplinkos veiksnių nestebėta, savarankiškai priima sprendimus, duomenų apie bendravimą su buvusiais kriminaliniais kompanionais nėra. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai. Tačiau taip pat pažymėtina, kad V. Z. Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimus pažeidė du kartus – 2014-09-17 jam paskirta nuobauda už nurodymų nevykdymą ir necenzūrinių žodžių vartojimą, 2015-02-10 – už buvimą patalpose, kuriose negyvena ir nedirba. Kiekvienas pataisos įstaigoje padarytas pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Nuteistojo skunde dažnai minimas motyvas, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negalima atsižvelgti į ankstesnius teistumus. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. Z. anksčiau teistas du kartus, tačiau tai, priimant Nutarimą, neturėjo lemiamos reikšmės – Komisija vertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, o tai, kad jis du kartus pažeidė režimo reikalavimus, vienas iš pažeidimų padaryta s dar šiais metais, rodo jo nenorą pasitaisyti. Nors nuteistasis nuo 2015-06-22 dirba VĮ „Mūsų amatai“, tačiau taip pat pažymėtina, kad iš buvusios darbovietės jis buvo atleistas – iki 2014-09-18 dirbo valgykloje, tačiau buvo atleistas dėl drausmės pažeidimo ir pareigų nevykdymo.

Teismo vertinimu, Komisijos 2015-11-02 nutarimas Nr. 59-246 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog V. Z. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atsisakytina tenkinti jo skundą dėl Komisijos Nutarimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Z. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-11-02 nutarimo Nr. 59-246 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka