Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šaleševičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. RV-22-2936 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta galutinė - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas ir nuteistajam skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 d., 199 straipsnio 4 dalimi, 260 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 3 dalimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu skirtos galutinės subendrintos bausmės, ir skirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkes teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d nuosprendį.

Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 21 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. RV-22-2936 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą. Komisija patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme, ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų, ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Šaleševičius skundžia Komisijos nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam M. G.. Skundas motyvuotas tuo, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė tokią pažangą, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Taikant lygtinį paleidimą asmeniui, kuriam nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių ar ženklaus jo elgesio pokyčio, toks sprendimas gali pačiam nuteistajam ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šaleševičiaus skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad M. G. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik, sutinkamai su prokurorės skundo argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, M. G. atžvilgiu, pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika su vyraujančiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, ir nors ši rizika kito iš didelės į vidutinę, tačiau šis pokytis stebimas dar sąlyginai trumpą laiką, kadangi 2023 m. liepos 5 d. atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar buvo didelė, ir tik 2023 m. spalio 6 d. atliktas vertinimas parodė, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pakito ir yra vidutinė. Tai, kad 2024 m. vasario 26 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, o juo labiau toks pokytis stebimas dar trumpą laiką.

Sutinkama su prokuroro skunde nurodyta aplinkybe, jog nuteistojo M. G. elgesyje vis dar yra nemažai vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo elgesyje vyrauja dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį.), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad gali, tačiau dar ir privalo būti koreguojami nuteistajam tęsiant pataisos procesą struktūruotoje įstaigoje. Pritartina ir prokuroro skunde nurodytoms aplinkybėms, kad Komisija priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą neįvertino nuteistojo asmenybės, jo elgesio iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų, kitų svarbių aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis M. G. teistas 8 kartus, bausmę atlieka 5 kartą. Buvo taikyti lygtinai paleidimai, tačiau paskutiniu laikotarpiu probacijos sąlygas vykdė minimaliomis pastangomis. Probacijos tarnyba vykdė jo priežiūrą ir priežiūros laikotarpiu dėl M. G. elgesio kreipėsi į teismą, nes nuteistasis padarė administracinius nusižengimus ir nedirbo. Pažeidęs laisvės apribojimo sąlygas buvo pasiųstas atlikti bausmę į įkalinimo įstaigą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, kadangi visi nusikaltimai susiję su neteisėtu pajamų gavimu, narkotikų platinimas buvo nuteistojo pajamų šaltinis. Šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už sunkius tyčinius nusikaltimus (nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnyje). Sutiktina, su prokuroro argumentais, kad nuteistasis būdamas anksčiau teistas, toliau darė tokio pačio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų disponavimu bei platinimu ir nors jam ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai teigiamos įtakos M. G. elgesiui nepadarė. Nusikalstamas veikas darė sistemingai bei nedarė išvadų dėl savo teisei priešingo elgesio. Šie duomenys leidžia įžvelgti atmestiną nuteistojo požiūrį į teisės normas, jo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o buvo pasekmė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio, todėl yra didelė tikimybė, jog laisvėje jis gali pakartotinai nusikalsti.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis M. G. turi itin didelių finansinių įsipareigojimų, kaip jau buvo minėta visi nusikaltimai turtinio pobūdžio, pasak nuteistojo tiesiog reikėdavo pinigų narkotikams. Nuteistojo teigimu turi ieškinių apie 50 tūkstančių Eur, kurie gali būti susidarę iš ANK baudų bei nemokėtų alimentų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis teigia, kad stengiasi pragyventi įkalinimo įstaigoje iš gaunamo darbo užmokesčio ir dengti turimas skolas. Remiantis turimais duomenimis, nors nėra gauta vykdomųjų dokumentų, tačiau manytina, jog nuteistasis šiuo metu turi ganėtinai didelių finansinių įsipareigojimų, tai apsunkina jo materialinę padėtį, be to galima teigti, jog nuteistasis ir laisvėje turėjo tam tikrų sunkumų susijusių su pajamų paskirstymo bei atsakingo požiūrio į finansinius įsipareigojimus stoka. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje ir dirba. Taigi, šios aplinkybės dar neleidžia spręsti, kad nuteistojo požiūris į finansus bei legalų darbą, jau yra pakitęs tiek, kad leistų teismui daryti išvadą, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo nusikalstamo elgesio istorijoje išryškėja faktų, kuomet piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis yra susijęs su jo nusikalstama veika. Pažymėtina, jog nuteistojo dabartinis teistumas susijęs su psichotropinių medžiagų disponavimu, vartojimu ir platinimu, tai vertinama kaip kintantis kriminogeninis veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos vertinime. Po išėjimo į laisvę, nuteistasis teigia, jog nevartos psichiką veikiančių medžiagų, tačiau rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Nuteistojo teigimu jaunystėje alkoholį vartodavo dažnai ir nesaikingai, tačiau vėliau alkoholį iškeitė į narkotines medžiagas. Supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra jam per sunkios kontroliuoti, o nusikalstamumo pagrindine priežastimi įvardina priklausomybę narkotinėms medžiagoms, nusikaltimus darydavo, kad galėtų įsigyti narkotikų ir pragyventi. Sugebėjimas atpažinti problemas nepakankamas, problemų sprendimo įgūdžiai silpni, pasekmių suvokimas nepakankamas, dažnai kartoja tas pačias klaidas nesurasdamas kitų alternatyvų. Neįvertina anksčiau kilusių pasekmių, tikėdamasis išvengti atsakomybės. Kalbėdamas apie ateitį nuteistasis konkrečių tikslų nenurodo, tik teigia norintis kuo greičiau išeiti į laisvę. Tam tikrose situacijose asmeniui būdingas nelankstus, gana kategoriškas požiūris, tačiau esant tam tikriems įrodymams, geba keisti savo nuomonę. Kadangi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, stoka bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, pažymima jog minėti kriminogeniniai poreikiai esant narkotinių medžiagų vartojimui gali turėti didėjimo riziką.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. G. neatliktos bausmės dalis (2 metai 8 mėnesiai), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai šiai dienai dar akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje maksimaliai koreguojant savo elgesį teigiamos dinamikos link.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šaleševičiaus skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. RV-22-2936 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam M. G. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Giedriaus Šaleševičiaus skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. RV-22-2936 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.