- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-1397-343/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Senasis malūnas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VAMĖSA“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senasis malūnas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAMĖSA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senasis malūnas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VAMĖSA“ (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Senasis malūnas“ (toliau – atsakovė) 22 500 Eur skolą, 4 577,83 Eur delspinigius, 1 361,25 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 842,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.
3. Kauno apylinkės teisme 2023 m. birželio 7 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovė prašė teismo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Pareiškime nurodė, kad atsakovė iš teismo negavo klasikiniu paštu pranešimo apie iškeltą civilinę bylą, todėl per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo. Pažymėjo, kad atsakovės vadovė nėra teisininkė, neturi savo vardu paskyros prie EPP, atsakovės vardu neatnaujinti pranešimų per EPP įteikimo duomenys, todėl atsakovė negavo pranešimų apie iškeltą elektroninę bylą per EPP. Atsakovės vertinimu, šios priežastys yra svarbios sprendžiant prašymą dėl termino atnaujinimo pateikti prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be kita ko, nurodė, kad atsakovė apie jai priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik antstoliui pradėjus priverstinį skolos išieškojimą ir nuo banko sąskaitos nurašius lėšas. Termino atnaujinimas leistų atsakovei pateikti atsiliepimą į ieškinį, sudarant prielaidas ne formaliam teisingumo vykdymui, bet teisingo teismo sprendimo priėmimui, išklausius abi ginčo šalis. Atsakovė nesutiko su pagrindinės skolos dydžiu, su 1 361,25 Eur skolos išieškojimo ir 1 149,50 Eur teisinės pagalbos išlaidomis. Taip pat jos manymu, 0,2 proc. dydžio netesybos už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną pagal teismų praktiką yra aiškiai per didelės.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į pareiškimą ieškovė prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai per EPP, be to atsakovė apie skolą žinojo, nes skola susidarė iki 2022 m. rugsėjo mėn., atsakovė nedengė skolos, net ir tos, kurią pripažįsta, todėl turi prisiimti savo elgesio sąlygotas pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
7. Nustatė, kad atsakovei patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, įteikti 2023 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje, 175¹ straipsnio 9, 10 dalyse nustatyta tvarka – per EPP sistemą.
8. Sprendė, kad šiuo atveju byloje galėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių. Teismas tokios pozicijos laikėsi, nes atsakovė turi aktyvuotą LITEKO VEP posistemio paskyrą, yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju – yra EPP vartotoja. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (deaktyvavusi paskyrą) ar pateikusi nagrinėjamoje civilinėje byloje prašymą jai procesinius dokumentus įteikinėti kitu būdu, teismo procesiniai dokumentai tinkamai buvo išsiųsti per EPP 2023 m. kovo 2 d., laikytini įteikti atsakovei kitą darbo dieną po išsiuntimo, t. y. 2023 m. kovo 3 d. Taigi atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, CPK nustatyta tvarka galėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimas
9. Atsakovei nesutinkant dėl skolos dydžio, ji turėjo dėti pastangas pateikti įrodymus, pagrindžiančius atliktus mokėjimus. Atsakovė, teikdama patikslintą prašymą peržiūrėti sprendimą už akių bei iki šios dienos, gavus ieškovės atsiliepimą į pateiktą prašymą, jokių naujų įrodymų, turinčių reikšmės dėl kitokios skolos, nei priteista ieškovei, nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas sprendimu už akių ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 4 577,83 Eur delspinigius ir 1 361,25 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovė teismui nepateikė jokių naujų įrodymų, turinčių reikšmės dėl kitokio dydžio delspinigių ir skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.
11. Vertino, kad ieškovės apskaičiuoti delspinigiai ir patirtos 1 361,25 Eur skolos išieškojimo išlaidos nėra laikytinos dvigubomis netesybomis, kurių kumuliatyvus taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Nagrinėjamu atveju šalys 2012 m. liepos 9 d. sudarytos rašytinės Ilgalaikės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 0709-01 5.1 punkte susitarė, kad, laiku neatsiskaičius už prekes, pirkėja (atsakovė) moka 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Abi šalys yra juridiniai asmenys, kuriems taikomas aukštesnis bonus pater familias (rūpestingo, apdairaus asmens) elgesio standartas.
12. Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, o atsakovė nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, todėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindo šioje byloje nenustatė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį kaip nepagrįstą, nes neatskleista ginčo esmė, ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Jeigu teismui iškilo abejonė dėl atsakovės 2023 m. liepos 19 d. teismui pateiktos ataskaitos apie išrašytas sąskaitas ir atliktus mokėjimus teisingumo, teismas pagal kasacinio teismo išaiškinimus turėjo pareigą pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, bet nedaryti niekuo nepagrįstas išvadas, kad atsakovės teismui pateikta ataskaita yra netiksli. Kuo pasireiškia ataskaitos netikslumas teismas nutartyje nenustatė, todėl teismo nutartis šioje dalyje yra nepagrįsta. 1 231,92 Eur didesnės skolos priteisimas sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, todėl toks teismo sprendimas neturėtų būti laikomas pagrįstu ir teisingu, nes priimtas neišklausius atsakovės pozicijos dėl skolos dydžio ir ieškinio pagrįstumo, nepasiūlius atsakovei pateikti papildomus įrodymus, jeigu, teismui iškilo abejonių.
13.2. Teismas nutartyje konstatavo, kad atsakovė teismui nepateikė jokių naujų įrodymų, turinčių reikšmės dėl kitokio dydžio delspinigių ir skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Apeliantės teigimu, teismas šioje dalyje neatskleidė ginčo esmės. Pažymi, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ginčijo 0,2 proc. už dieną delspinigių dydį, nurodė, kad tai baudinio pobūdžio netesybos. Atsakovės vertinimu, teisingas netesybų dydis turėtų būti 0,05 proc. dydžio delspinigiai, mokami už kiekvieną praleisto termino dieną nuo uždelstos sumokėti sumos. Pagal atsakovės pateiktą perskaičiavimą delspinigių dydis turėtų būti 1 686,60 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas neatskleidė ginčo esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes, kilus ginčui dėl delspinigių dydžio pagrįstumo, nepareikalavo ieškovę pagrįsti tikėtinų nuostolių už 4 577,83 Eur sumą, teismas nepasisakė dėl delspinigių dydžio pagrįstumo ir teisingumo, todėl nepagrįstai nenagrinėjo atsakovės argumentų dėl neprotingai didelių netesybų ir teismo teisės jas sumažinti.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Teismas konstatavo, kad ieškovės apskaičiuoti delspinigiai ir patirtos 1 361,25 Eur skolos išieškojimo išlaidos nėra laikytinos dvigubomis netesybomis, kurių kumuliatyvus taikymas negalimas. Teismas konstatavo, kad ieškovės apmokėtos 1 361,25 Eur skolos išieškojimo išlaidos laikytinos skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidos. Teismas konstatavo, kad atsakovė nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Atsakovė nesutinka su tokiais teismo argumentais. Teismas šioje nutarties dalyje neatskleidė ginčo esmės, nes visiškai nepagrįstai pasisakė apie netesybų dubliavimą su skolos išieškojimo išlaidomis, nors nei ieškovė, nei atsakovė tokio klausimo nekėlė. Teismas visiškai nepagrįstai nenagrinėjo atsakovės argumentų dėl skolos išieškojimo išlaidų nepagrįstumo ir tuo klausimu suformuoto teismo precedento.
13.4. Ieškovė turi teisę į nuostolių, susijusių su išieškojimu ne teismo tvarka, tik tuo atveju, jei dėl atsakovės sutarties pažeidimo atlyginamos jos patirtos išlaidos yra protingos. Atsakovė argumentavo, kad šiuo atveju skolos išieškojimo išlaidos nelaikytinos protingomis ir pagrįstomis, nes jų dydis yra didesnis nei advokato procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme išlaidos. Atsakovė argumentavo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų objektyvų skolos išieškojimo išlaidų patyrimą.
13.5. Skundžiama teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga, nes teismas, nepasisakydamas dėl atsakovės argumentų, susijusių su ginčo dalyku, ir konstatuodamas su ginčo esme visiškai nesusijusias aplinkybes, neatskleidė ginčo esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovės atstovas atskirajame skunde teigia, kad „Šalys pasirinko skolos dydį įrodinėti išrašais iš buhalterinės apskaitos programos, kuriuose užfiksuotos išrašytos sąskaitos faktūros ir atlikti mokėjimo pavedimai.“ Šis teiginys nėra pilnavertiškai teisingas, nes ieškovė skolos dydį įrodinėjo išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurias atsakovės atstovai pasirašė, bet jų neapmokėjo jose nurodytais terminais.
14.2. Atsakovė negali nepagrįsdama savo vertinimo teigti, kad 0,2 proc. už dieną delspinigių dydis yra ginčijamas ir turėtų būti 0,05 proc. dydžio. Ieškovės prašytas priteisti delspinigių dydis yra grindžiamas šalių pasirašyta ilgalaike pirkimo–pardavimo sutartimi (5.1 punktu). Atsakovė, kritikuodama šią sutarties normą (punktą), galėjo per dešimt sutarties galiojimo metų sutartį nutraukti ar prašyti pakeisti jos sąlygas, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
14.3. Atsakovės atstovas teigia, kad 1 361,25 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisti nebuvo pagrindo dėl jų dydžio ir apmokėjimo pagrindimo trūkumo. Ieškovė pabrėžia, kad skolos išieškojimo dydis buvo apibrėžtas pagal ieškovės ir UAB „Skolų valdymo partneris“ sutartį ir nemano, kad šis dydis yra per didelis.
14.4. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad teismas priėmė nepagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas vertino, kad jis turėjo teisę priimti sprendimą už akių, kadangi atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o jos kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į bylą pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė tvirtina, kad ji iš teismo negavo klasikiniu paštu pranešimo apie iškeltą civilinę bylą, todėl per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo. Be to, atsakovės vadovė nėra teisininkė, neturi savo vardu paskyros prie EPP, atsakovės vardu neatnaujinti pranešimų per EPP įteikimo duomenys. Taip pat atsakovė nesutiko su pagrindinės skolos dydžiu, su 1 361,25 Eur skolos išieškojimo ir 1 149,50 Eur teisinės pagalbos išlaidomis. Taip pat, jos manymu, 0,2 proc. dydžio netesybos už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną pagal teismų praktiką yra aiškiai per didelės. Atsakovės vertinimu, skundžiama teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga, kadangi teismas, nepasisakydamas dėl atsakovės argumentų, susijusių su ginčo dalyku, ir konstatuodamas su ginčo esme visiškai nesusijusias aplinkybes, neatskleidė ginčo esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės dėstoma pozicija.
Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių (ne)buvimo
18. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar teismo išsiųsti procesiniai dokumentai tinkamai įteikti atsakovui.
19. Apeliantė tvirtina, kad ji iš teismo klasikiniu paštu negavo pranešimo apie iškeltą civilinę bylą, todėl per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo. Pažymėjo, kad atsakovės vadovė nėra teisininkė, neturi savo vardu paskyros prie EPP, atsakovės vardu neatnaujinti pranešimų per EPP įteikimo duomenys. Apeliacinės instancijos teismas su apeliante nesutinka. Pažymėtina, kad CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Šio straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).
20. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės) 7.2 punktą, paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugomis gali naudotis tik su šiomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).
21. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R- 332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 22 punkte, Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, kad, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.
22. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas).
23. Vadovaujantis šios nutarties 18–22 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad atsakovė, aktyvuodama savo paskyrą, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus. Be to, atsakovė, kaip paslaugų vartotoja, turi pareigą susipažinti su Taisyklėmis, Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis juose nustatytų taisyklių, ko šiuo atveju, nepadarė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsakovei procesinius dokumentus siųsdamas į jos LITEKO VEP posistemio paskyrą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o priešingai – procesinius dokumentus išsiuntė tinkamai. Konstatuotina, kad šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Dėl atsakovės pateiktų įrodymų (argumentų) įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
24. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
25. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių konstatavo, kad atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškove sąskaitose nurodytais terminais, tačiau laiku ir tinkamai su ieškove neatsiskaitė, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 22 500 Eur skolą, 4 577,83 Eur delspinigius, 1 361,25 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 1 842,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad pagrindinės skolos dydis turi būti sumažintas 1 231,92 Eur suma. Savo teiginiams pagrįsti pateikė buhalterinę ataskaitą. Anot apeliantės, jeigu teismui iškilo abejonė dėl jos pateiktos ataskaitos apie išrašytas sąskaitas ir atliktus mokėjimus teisingumo, teismas turėjo pareigą pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, bet nedaryti niekuo nepagrįstas išvadas, kad atsakovės teismui pateikta ataskaita yra netiksli. Teismas nenurodė kuo pasireiškia ataskaitos netikslumas, todėl nutartis šioje dalyje yra nepagrįsta. Taip pat atsakovė nesutinka ir su 1 361,25 Eur skolos išieškojimo, 1 149,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 0,2 proc. dydžio netesybų priteisimu. Ieškovė su atsakovės pozicija nesutinka ir laikosi priešingos pozicijos.
27. Tokia bylos šalių pozicija patvirtina, kad bylos aplinkybės nėra iki galo aiškios, prieštaringos, dėl ko iš esmės šiuo metu negalima padaryti vienareikšmių išvadų dėl bylos šalių santykių teisinio kvalifikavimo, jų galimos pabaigos ir teisinių pasekmių. Tokiu būdu nurodyta atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išreikšta pozicija kelia abejonių.
28. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius yra pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-236/2019).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nors atsakovė nepateikė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį ir teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, vis dėlto, teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos byloje iškilusios abejonės dėl atsakovės ginčijamos pagrindinės skolos dydžio bei kitų teismo priteistų sumų dydžio, turi būti pašalintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
30. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pirmosios instancijos teismas dėl jų įrodomosios reikšmės iš esmės nepasisakė (nepasisakė kuo jie netikslūs), todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
31. Tenkinus atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnis). Atsakovė išreiškė poziciją priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senasis malūnas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą už akių panaikinti, civilinės bylos Nr. e2-4536-584/2023 nagrinėjimą iš esmės atnaujinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.