Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovams antstolei B. T. ir A. M., tretiesiems asmenims Palangos kredito unijai ir V. Š. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir A. M. priešieškinį ieškovei S. P. ir trečiajam asmeniui V. Š. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Hipoteka turtui išregistruota 2019-10-14 (vykdomosios bylos t. 3, b. l. 2).

UAB „Lovertus“ teismo ekspertė L. Ch. apžiūrėjo turtą ir 2020-11-05 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu nustatė, kad gyvenamasis namas yra pastatytas ir tinkamas gyventi, naudodama lyginamąjį metodą, pritaikiusi paklaidos koeficientus, apskaičiavo, kad jos pasirinktų objektų rinkos kainos nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. sudaro apie 1 200 Eur kv. m priklausomai nuo pardavėjų lūkesčių, turto vietos, būklės, ploto ir kitų veiksnių. Teismo ekspertė apskaičiavo, kad statinio tūris yra 1028 kub. m, o bendras plotas karu su visomis patalpomis virš antro aukšto yra 266,3 kv. m = gyvenamas – 89,8 kv. m, mansarda I – 73,3 kv. m, mansarda II – 57,8 kv. m, rūsys – 45,4 kv. m. Taigi rinkos vertei apskaičiuoti ekspertė naudojo 1994 m. kadastrinių matavimų byloje fiksuojamą bendrą plotą – 266,30 kv. m ir lygino su panašaus bendro ploto, t. y. apie 250 kv. m, pardavimo objektais (duomenys neskelbtini), baigtumas 95–100 proc., pastatytais 2002–2017 m. Palyginimui naudojo 1 kv. m įsigijimo kainą, taikydama kokybinį / kiekybinį skaičiavimo modelį, laiko ir vietos pataisos koeficientus.

Situacija, jeigu nebūtų atsižvelgta į dar vienos pastogės buvimą dėl neatliktų kadastrinių matavimų ir vertei nustatyti būtų naudojamas 217,02 kv. m plotas be antros pastogės ploto, pasikeistų ir žemės sklypo, bendras plotas 0,0483 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priklausinio pastato – gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), tūris 1028 kub. m, užstatytas plotas 90 kv., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, ir vertės nustatymo dieną (2018-11-14) galėtų būti 125 000 Eur.

Atsakydama į trečią klausimą, kiek reikšmės rinkos vertei turėjo byloje esančių kadastro bylų duomenys ir faktas, kad namo dalies baigtumas neįregistruotas ir yra VĮ Registro centro nurodytų kliūčių registruoti faktiškai atliktus statybos darbus, ekspertė nurodė, kad neįžvelgė įtakos rinkos vertei dėl neįregistruoto VĮ Registro centre gyvenamojo namo baigtumo, nes ją nustatė pagal realią faktinę situaciją – namas yra faktiškai užbaigtas ir tinkamas gyventi, tačiau ji neturi kompetencijos atsakyti dėl kliūties įregistruoti baigtumą įtakos vertei.

Turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 718 straipsnis nustato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis).

CPK 681 straipsnis reglamentuoja areštuoto turto įkainojimo taisykles. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta – gavusi skolininko prieštaravimus antstolė paskyrė ekspertizę. Antstolė įvertino jai pateiktą informaciją apie tai, kad ieškovė užsakė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbus, ir pagrįstai konstatavo, kad šie duomenys reikalingi tolesniam vykdymui. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Esant ginčui dėl parduodamo turto įkainojimo antstolė ir siekė, kad būtų surinkta kuo daugiau duomenų apie parduodamą turtą, kad turto vertintojas galėtų kuo tiksliau ir objektyviau nustatyti jo rinkos kainą. Antstolė kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydama pateikti informaciją apie atliktus kadastrinius matavimus ir tai nepažeidžia įstatymo, o faktas, kad kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka, nekeičia esmės, nes statinių kadastriniai matavimai atliekami statiniams (juos pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius), kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti (2002-12-30 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punktas). Taigi preziumuojama, kad esant statybos leidimui ir pripažinus statinį tinkamu naudotis kadastriniai matavimai gali būti registruojami registre. Be to, UAB „Oberhaus“ ekspertas, vertindamas turtą, naudojo apžiūros metu surinktus duomenis, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir statybos leidimo duomenis, kadastrinių matavimų bylos duomenis ir ekspertizę atliko su prielaida, kad nebus kliūčių gyvenamojo namo baigtumo ir 2018-06-07 kadastrinių matavimų bylos įregistravimui (2012-04-27 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 29 p.). Vadinasi, ekspertas, nustatydamas turto rinkos kainą, įvertino, jog dalis namo statybos darbų neįregistruota registre.

Ginčą dėl parduodamo turto įkainojimo nagrinėję teismai atmetė iš esmės tuos pačius, kaip ir šioje byloje ieškovės, skolininko argumentus dėl neteisingo įvertinimo, kadastrinių duomenų netikslumo ir kt. Teismai konstatavo, kad vykdymo proceso metu iš varžytynių parduodamo turto rinkos vertė buvo nustatyta pagal faktinę situaciją, o ne tik pagal formaliai įregistruotus duomenis. Teismai pažymėjo ir tai, kad vertinamo gyvenamojo namo baigtumas yra 60 proc., nors faktiškai namas yra užbaigtas ir tinkamas gyventi, o skolininkas neįrodė, kad įregistravus naujus kadastrinius duomenis turto rinkos vertė būtų kitokia, nei nustatyta ekspertizės metu. Skolininkas 2019-09-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu įrodinėjo, kad kadastrinių matavimų byloje neapskaičiuotas namo ketvirto aukšto plotas ir tai galėjo turėti reikšmės nustatant turto rinkos vertę, tačiau teismas nurodė, kad šis faktas nekeičia esamos situacijos ir nesudaro pagrindo varžytynių atšaukimui ar pakartotinės / papildomos turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimui, nes pastogės patalpos neįrengtos.

Byloje nustatyta, kad atliekant 2018-06-07 kadastrinius matavimus pastogės patalpos nebuvo įrengtos – matininkė neturėjo galimybės į dalį patalpos patekti, nebuvo laiptų, tačiau buvo matyti, kad metėsi neįrengtos stogo konstrukcijos dalys, taigi jos buvo nebaigtos statyti, taigi matininkė negalėjo nustatyti patalpų ploto, tūrio ar kitų parametrų ir vertės ir pamatuoti (Taisyklių 18 punktas).

Šioje byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai aiškina pastato patalpų paskirtį, netgi nurodo skirtingą aukštingumą – akcentuojama, kad į namo plotą neįskaičiuotas ketvirtas namo aukštas, patalpos vadinamos palėpe, mansarda 1 ir mansarda 2, pastoge 1 ir pastoge 2, todėl būtina nustatyti ginčo namo technines charakteristikas.

2005-07-01 Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu Nr. D1-338 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas), jame nustatyti vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau – Namas) ar sublokuotų Namų mažiausi techniniai reikalavimai. Pastatą gali sudaryti antžeminė dalis – pagrindinis pastatas; pastogės patalpos; pagrindinis gyvenamasis priestatas; priestatas; antstatas ir požeminė dalis: pusrūsis (cokolinis aukštas) ir rūsys. Pastato aukštas yra erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdangos šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus). Pastato aukštų skaičius – perdangų (tarp jų – ir viršutinio aukšto perdangos, sutapdintos su stogu) skaičius aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės). Pastato aukštumas nustatomas pagal antžeminių aukštų kiekį, neskaitant rūsių, pusrūsių, pastogės patalpų, antstatų (Taisyklių 67, 72 ir 73 punktai).

Byloje įrodyta, kad ginčo pastatas yra sublokuotas gyvenamasis pastatas (Reglamento 7.1–7.3 punktai), jis yra žemės sklype, patenkančiame į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas, kuriose galima ir gyvenamoji teritorija, užstatymo intensyvumas – 40 %, maksimalus sklypo aukštingumas (aukštais) – 3 aukštai.

Byloje esantys duomenis patvirtina, kad pastatas yra dviejų aukštų su pastoge (palėpe) – erdve tarp Namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo (Reglamento 7.10 punktas). Taigi visos patalpos, kurios yra pastogėje (palėpėje), yra mansarda, t. y. pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis (Reglamento 7.11 punktas). Tame pačiame Reglamento punkte nurodyta, kad mansardos aukštis bent 3,5 kv. m jos grindų plote turi būti ne mažesnis kaip 2,3 m. Nedraudžiama mansardoje įrenginėti kambarių (Taisyklių 13 punkto pastaba), tačiau jų įrengimas pats savaime nedidina namo aukštų skaičiaus.

Byloje įrodyta, kad pastogės (palėpės) patalpos nustatyta tvarka nesuformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl jų kadastriniai matavimai neatliekami (Taisyklių 153 punkto pastaba).

Byloje taip pat įrodyta, kad 2018-06-07 kadastriniai matavimai, kaip ir po ginčo sandorio užsakyti 2019-09-24 kadastriniai matavimai, buvo atliekami turint tikslą įteisinti atliktus statybos darbus. Pažymėtina, kad įrengti pastogės (palėpės) patalpas prievolės nėra, taigi faktiškai statybos darbai buvo baigti, tačiau VĮ Registrų centras baigtumą įregistruoti atsisakė, nes nebuvo pateiktas nekilnojamojo daikto leidimas statybai, projektinė techninė dokumentacija ir kiti dokumentai bei duomenys, kurių reikia kadastro darbams atlikti ir vertei nustatyti. 2019-07-17 VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus sprendimu prašymas įregistruoti kadastro duomenis į Nekilnojamąjį turto kadastrą buvo atmestas iš esmės dėl to, kad nebuvo pateikti reikiami dokumentai, iš jų ir deklaracija apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Taigi ne vien kadastrinių matavimų byla yra pagrindas statybos darbų rezultatą įregistruoti registre – būtina įrodyti, kad statybos darbai atlikti teisėtai, pagal projektą, turint statybos leidimą ir patvirtintus duomenis apie statybos užbaigimą. Tačiau kadastrinių matavimų bylos, nors ir neįregistruotos nustatyta tvarka, gali būti naudojamos kaip pagalbinė medžiaga turint tikslą nustatyti turto rinkos vertę.

Byloje įrodyta, kad antstolė įkainojo parduodamą turtą 125 000 Eur, vadovaudamasi paskirtos turto vertinimo ekspertizės išvada, ir turto pardavimo kainą varžytynėse nustatė pagal teisės aktų reikalavimus – 100 000 Eur (CPK 718 straipsnis). Pažymėtina, kad turtas buvo smulkiai aprašytas ir pažymėta, kad registro duomenys neatitinka turto vertintojo nustatytų faktinių duomenų, nes faktinis namo baigtumas yra 100 proc., nurodytas 217,02 kv. m pastato bendras plotas, užfiksuotas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. Taigi asmenys, kurie buvo suinteresuoti pirkti objektą už 100 000 Eur kainą, turėjo galimybę susipažinti su turtu, jo registruotais ir faktiškai fiksuotais duomenimis, taip pat ir faktu, kad atliekant kadastrinius matavimus neįvertintos vienos iš palėpės (pastogės) patalpų. Pažymėtina, kad už tokią sumą pirkėjų neatsirado ir pati ieškovė ar skolininkas, jeigu jie siekė išvengti turto pardavimo varžytynėse ir su tuo susijusios rizikos, tokios kaip galimybė, kad turtas gali būti parduotas už dalį jo vertės, galėjo pasinaudoti teise parduoti turtą ne viešose varžytynėse, o savo pasirinktam pirkėjui ir tokiu atveju turtas galėjo būti parduotas už rinkos kainą. Savo teise surasti arba kitiems asmenims pavesti surasti areštuoto turto pirkėją ieškovė nepasinaudojo ir taip prisiėmė riziką, kad turtas gali būti parduodamas antrosiose varžytynėse atitinkamai sumažinus jo kainą (CPK 704 straipsnio 1 dalis).

Skelbdama antrąsias varžytynes antstolė nustatė, kad parduodamo turto kaina yra 75 000 Eur (CPK 722 straipsnio 1 dalis), taip pat smulkiai aprašė turtą ir netgi papildė skelbimą papildoma informacija, t. y. apie tai, kad į nurodytą neregistruotą 217,02 kv. m pastato bendrą plotą neįtrauktas patalpos, esančios virš mansardos (4 aukšto), plotas. Teismo vertinimu, tai nėra naujos aplinkybės, nes ir pirmame skelbime buvo nuoroda į kadastrinių matavimų bylą, iš kurios buvo galima nustatyti, kad pamatuotos buvo tik įrengtos patalpos (CPK 185 straipsnis).

Ieškovės prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti 2018-11-14. Taigi teismo ekspertė turto vertę nustatė retrospektyviai, jos metu UAB „Lovertus“ teismo ekspertė apžiūrėjo ir įvertino visas palėpės (pastogės) patalpas ir nustatė, kad turto rinkos vertė yra 151 000 Eur. 2020-11-05 ginčo patalpų fotofiksacijos duomenys patvirtina, kad patalpos iki galo neįrengtos, jos atskirtos nuo kitų patalpų medine pertvara, sienų dalis ir lubos neužtaisytos, ant grindų matyti statybinių medžiagų, patekti į patalpas galima tik statybinėmis nešiojamomis kopėčiomis. Nors teismo ekspertė ir vertino, kad patalpa turi plotą ir tūrį, tačiau akivaizdu, kad jos įrengimas viso namo tūrio ir (arba) aukštingumo nepakeitė, nes patalpos yra gyvenamojo namo registruoto 1 028 kub. m tūrio ribose.

Teismo ekspertė ekspertizės akte suskaičiavo, kad neįvertinta liko neįrengta ir nustatyta tvarka nesuformuota palėpės (pastogės) 49,28 kv. m patalpa, tačiau, pagal 2019-09-24 kadastrinių matavimų bylos duomenis, šios patalpos plotas yra tik 37,02 kv. m. Pažymėtina ir tai, kad atliekant 2019-09-24 kadastrinius matavimus buvo fiksuotas šios patalpos 86 proc. baigtumas, apskaičiuota ir viso turto rinkos vertė – 132 000 Eur. UAB „Lovertus“ teismo ekspertės L. Ch. vertinimu, be šios neįrengtos patalpos, turto rinkos vertė jos nustatymo dieną galėjo būti 125 000 Eur.

Duomenų manyti, kad ginčo patalpos net 26 000 Eur padidintų areštuoto ir varžytynėse parduodamo turto rinkos vertę, nėra. Visų pirma, kaip jau buvo akcentuojama anksčiau, egzistuoja kliūtis palėpės (pastogės) patalpas nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti – nėra statybos darbus leidžiančių dokumentų – tai aiškiai nurodyta VĮ Registro centro sprendime, kurio ieškovė neginčijo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi byloje nepateikta įrodymų, kad palėpės (pastogės) patalpoje galima įrengti mansardos patalpas ir kad jose saugu įrengti kambarį. Antra, už 100 000 Eur parduodant turtą iš varžytynių neatsirado nė vieno pirkėjo ir pati ieškovė ar skolininkas vykdymo procese nepasiūlė pirkėjo už 151 000 Eur.

Teismo vertinimu, kiekvienas statinys, jeigu jis yra pastatytas, turi būti nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo butų laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Faktas, kad patalpos palėpėje nesuformuotos, neįregistruotos ir, daugiau tikėtina, statybos darbai šioje vietoje atlikti neturint jokių statybą leidžiančių dokumentų, taigi kiekvienam sąžiningam ir atsakingam nekilnojamojo turto valdytojui apskritai būtų kliūtis šias patalpas naudoti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 straipsnio 2 dalis), taigi tinkamai neįrašius nekilnojamojo daikto duomenų į Nekilnojamojo turto registrą valdytojas negali tinkamai išviešinti ir realizuoti savo valdymo teisės.

Nors atsakovas A. M. žinojo arba turėjo žinoti apie perkamo turto technines charakteristikas ir faktą, kad dalis statybos darbų nustatyta tvarka neįregistruota, tai jo, kaip nekilnojamojo turto savininko, neatleidžia nuo pareigos valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi ir jis pažeistų įstatymą, jeigu naudotų nesuformuotas ir neįregistruotas patalpas, todėl egzistuoja pareiga tinkamai suformuoti ir įregistruoti valdomą statinį, atsirastų papildomų išlaidų dokumentams rengti. Parduotas statinys yra su trūkumais, todėl jo rinkos vertė ir rinkos vertė analogiško, tačiau įstatymo nustatyto tvarka suformuoto statinio negali būti vienoda (CK 1.5 straipsnis, CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tam, kad statinys būtų pripažintas tinkamu naudotis, reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, statinio techninė ekspertizė ir kt. Teismo vertinimu, UAB „Lovertus“ teismo ekspertės L. Ch. nustatyta turto rinkos vertė jo įvertinimo vykdymo proceso metu dieną (2019-11-14) galėtų būti 151 000 Eur su sąlyga, jeigu statinys būtų tinkamai suformuotas ir įregistruotas. Pažymėtina, kad ir turto vertintojos UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktu turtas buvo įvertintas 125 000 Eur neįskaičiavus 37,02 kv. m palėpės (pastogės) patalpos ploto ir su sąlyga, kad nebus kliūčių gyvenamojo namo baigtumo ir 2018-06-07 kadastrinių matavimų bylos įregistravimui. Taigi ir tada vertintojas rinkos vertę nustatė su sąlyga, kad statybos darbai atlikti teisėtai.

Nors teismo ekspertizės metu nustatyta rinkos kaina jo vertinimo dieną buvo 151 000 Eur (statinio – 129 000 Eur), tačiau, įvertinus anksčiau nurodytas statinio technines charakteristikas ir kitus faktus, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė antstolė B. T. 2018-11-14 iš varžytynių parduodamą turtą įkainojo pagal turto vertintojos UAB „Ober-Haus“ ekspertinės nustatytą kainą 125 000 Eur neteisingai ir nėra pagrindo teigti, kad turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą. Turto kainos skirtumo dydis – 17,22 proc. – nėra esminis ir yra proporcingas, nes byloje įrodytos faktinės nepašalintos kliūtys pastato formavimui ir jo baigtumo įregistravimui. Už parduotą turtą gauta 75 000 Eur suma nėra neproporcinga šio konkretaus turto rinkos vertei turto priverstinio pardavimo atveju iš antrųjų varžytynių, todėl pagrindo teigti, kad buvo neproporcingai apribotos skolininko ar įkeistų daiktų savininkės nuosavybės teisės, nėra.

Remiantis išdėstytais motyvais tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

Dėl priešieškinio

Atmetus ieškinį pagrįstu pripažintinas atsakovo reikalavimas dėl iškeldinimo, nes įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs visiems savininkams nuosavybės teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Įstatyme įtvirtinta, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.95, 4.98 straipsniai). Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2019-10-14 negali naudotis savo turtu, nes jame be teisėto pagrindo gyvena ieškovė S. P. ir trečiasis asmuo V. Š. Nors trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs išsikelti iki 2020-01-05, tačiau iki šiol ginčo turte gyvena, naudojasi turtu ir teikiama elektros energija. Taigi ieškovė ir trečiasis asmuo be jokio teisėto pagrindo gyvena ir naudojasi atsakovui priklausančiu butu, todėl tokiais neteisėtais veiksmais jie pažeidžia atsakovo teisę savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti ginčo turtu (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovė S. P. ir trečiasis asmuo V. Š. iškeldintini iš atsakovui priklausančio turto (CK 6.612 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Atmetus ieškinį naikintinos 2020-01-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl atsakovo A. M. nuosavybės teisės į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje valstybė patyrė 18,33 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Ieškovė sumokėjo 350 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 35,70 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2020-01-30 nutartimi teismas atleido ieškovę nuo 1 000 Eur žyminio mokesčio dalies paduodant ieškinį ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovo A. M. nuosavybės teisės į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Be to, ieškovė teikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vėliau, sumokėjo 76 Eur žyminį mokestį, tačiau teismas 2020-02-18 ir 2020-04-14 nutartimis prašymų netenkino.

Ieškovė S. P. sumokėjo advokatei 863 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą byloje.

Ieškovė S. P. ir trečiasis asmuo V. Š. sumokėjo 500 Eur už teismo ekspertizę; ieškovė S. P. papildomai sumokėjo 200 Eur už ekspertizę.

Trečiasis asmuo V. Š. turėjo 51,59 Eur išlaidų, susijusių su elektroninės bylos popierinių kopijų darymu.

Atsakovė antstolė B. T. sumokėjo 150 Eur už teismo ekspertės L. Ch. dalyvavimą nuotoliniame teismo posėdyje ir 500 Eur advokatui už teisinę pagalbą, atstovavimą ir procesinių dokumentų parengimą.

Atsakovas A. M. sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už priešieškinį dėl iškeldinimo, advokatui – 675 Eur už priešieškinio ir atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones paruošimą.

Atmetus ieškinį ir tenkinus priešieškinį ieškovės S. P. turėtos 1 774,70 Eur ir trečiojo asmens V. Š. turėtos 301,59 Eur teismo išlaidos neatlygintinos, iš ieškovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis priteistinos atsakovės antstolės B. T. turėtos 650 Eur bylinėjimosi išlaidos ir atsakovo A. M. turėtos 750 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 47 straipsnio 47 straipsnio 1–2 dalys, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos priteistinos ir iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, nes jis yra ieškovės pusėje, veikia kaip šalis, ieškinys atmestas, be to, jam, kaip ir ieškovei, pareikštas priešieškinis patenkintas.

Valstybės turėtos 18,33 Eur išlaidos atlygintinos iš dalies, nes ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Taigi iš trečiojo asmens priteistina 9,16 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis valstybei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259 ir 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti ir iškeldinti ieškovę S. P. ir trečiąjį asmenį V. Š. su jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos iš atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės S. P. ir trečiojo asmens V. Š. po 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei antstolei B. T.

Priteisti iš ieškovės S. P. ir trečiojo asmens V. Š. po 375 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. M.

Priteisti iš trečiojo asmens V. Š. 9,16 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Panaikinti 2020-01-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovo A. M. nuosavybės teisės į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Pranešti viešojo registro tvarkytojui apie šios civilinės bylos, kuri susijusi su nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statusu, išnagrinėjimą.

Vykdomąją bylą Nr. 0005/1/00214 grąžinti antstolei B. T.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.