Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-185-992/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-16
Bylos Nr.
1-185-992/2016
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00726-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Nukentėjusysis
M. B.
Kaltinamasis
V.A.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-185-992/2016Proceso Nr. 1-15-1-00726-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.; 2.3.6.4.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,

sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Živilei Kalasauskaitei, Ingai Krupauskienei, Viktorijai Podlipskienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,nukentėjusiajai M. B. – H.,jos atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje

V.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Eurocash1“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2014 m. gruodžio 7 d., apie 18.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,67 prom. girtumas, konflikto metu M. B. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, jai nukritus ant grindų sudavė ne mažiau kaip aštuonis kartus kumščiu į veidą, galvą ir nosį. Tokiais veiksmais V. A. M. B. sukėlė poodines kraujosruvas, esančias kairiojo momens srityje, pakaušio kairėje srityje, kairiojo smilkinio srityje, abiejų akių vokuose, apatinio žandikaulio kairiojo kampo srityje, apatinės lūpos – smakro srityje, kairiajame dilbyje, kairiajame žaste, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu nosies srityje, nosikaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

V. A. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną parvažiavo jo motina iš Anglijos, sėdėjo, šventė, išgėrė alkoholio, kartu gėrė ir M. B.. Buvo keturiese: jis, mama, Marytė ir patėvis, buvo namuose (duomenys neskelbtini). Gali būti kaip nurodoma kaltinime 2014-12-07, apie 12 val. nakties, vidurnaktį. Jie su Maryte kaip ir draugavo pusę metų, po to sužinojo, kad M. B. jį su kitu draugu negražiai vadina. Paprašė Marytės užeiti į jos Facebook puslapį, perskaitė žinutes, dėl to prasidėjo pykčiai. Nebuvo apsvaigęs, bet kai sumušė Marytę, suprato, kad nereikėjo to daryti, dėl to labai gailisi. Pripažįsta, kad sumušė, smūgiavo delnu į veidą, į galvą. Nesitaikė specialiai, taip išėjo, kad smūgiavo į veidą, nenorėjo taikytis į matomas kūno vietas. Savo elgesį vertina blogai. Prašo Marytės atleidimo. Vaikystėje jam buvo matomas mušamos moters vaizdas, tėvas mušė mamą, jis ją gynė. Smurto protrūkių jam daugiau nėra buvę. Tą kartą pasijuto išduotas. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta, nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, ieškinį dėl neturtinės galėtų atlyginti dalimis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. B. parodė, kad nuo 2014-08-16 gyveno su V. A., gim. (duomenys neskelbtini), pas jį namuose (duomenys neskelbtini), gyveno kaip draugai, kartu bendro ūkio nevedė, bendro turto neturi, vaikų neturi, kiekvienas dirba ir atskirai disponuoja savo pinigais. 2014-12-07 iš Anglijos grįžo Viktoro motina, namuose (duomenys neskelbtini), truputį šventė, vartojo alkoholį. Apie 18.15 val. tarp jos ir V. A. kilo žodinis konfliktas. Seseriai B. P. parašė žinutę, ar galėtų atvažiuoti jos pasiimti. Ji jau buvo apsirengusi ir ruošėsi išeiti iš namų, pamatęs Viktoras pasiuto, sugriebė kaire ranka ją už kaklo ir suspaudė, todėl ji jį pastūmė nuo savęs, kad nesmaugtų. Tada Viktoras kumščiu sudavė jai į veidą, ji parkrito ant grindų. Gulinčią Anusevič toliau mušė, sudavė dar ne mažiau 5 smūgių į veidą, nosį, galvą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, buvo praskelta lūpa iš vidinės pusės. Nuo mušimo ji jautė fizinį skausmą, prašė Viktoro nemušti, bet jis nesiklausė. Negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių ir į kokias konkrečiai vietas jai sudavė kumščiu V. A., nes veidą ir galvą bandė prisidengti rankomis, tačiau suduota buvo ne mažiau 6 smūgių bendrai į veidą, galvą, nosį. Po to Viktoras aprimo, atnešė jai sušlapintą rankšluostį, kad uždėtų ant nosies ir nusivalytų kraują.

Specialisto išvadoje Nr. G4260714(01) nurodoma, kad M. B. padarytos poodinės kraujosruvos kairiojo momens srityje, pakaušio kairėje, kairiojo smilkinio srityje, abiejų akių vokuose, apatinio žandikaulio kairiojo kampo srityje, apatinės lūpos-smakro srityje, kairiame dilbyje, kairiame žaste, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nosies srityje, nosikaulių lūžis, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-12-07). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais, nebūdingi savęs žalojimui, griuvimui ir atsitrenkimui į kietą paviršių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, kad V. A. nesunkiai sutrikdė žmogų, nes būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,67 prom. girtumas, konflikto metu M. B. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, jai nukritus ant grindų sudavė ne mažiau kaip aštuonis kartus kumščiu į veidą, galvą ir nosį. Tokiais veiksmais V. A. M. B. sukėlė poodines kraujosruvas, esančias kairiojo momens srityje, pakaušio kairėje srityje, kairiojo smilkinio srityje, abiejų akių vokuose, apatinio žandikaulio kairiojo kampo srityje, apatinės lūpos – smakro srityje, kairiajame dilbyje, kairiajame žaste, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu nosies srityje, nosikaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. V. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

V. A. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 79, 80) Vilniaus priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 81), dėl to teismas pripažįsta, kad jis yra pakaltinamas, todėl, būdamas įstatymo numatyto amžiaus, pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą. V. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos aplinkybių netinkamam įvertinimui ir nusikalstamos veikos padarymui.

Spręsdamas V. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas neteistas (b. l. 70), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisme pripažino kaltę ir būtinus veikos požymius, t. y., jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininkas atlygino turtinę žalą ir susitaikė su nukentėjusiąja M. B. – H., ką patvirtina teismui pateiktas susitaikymo protokolas (b.l. 133-134). Teismas atsižvelgia į tai, kad V. A. anksčiau nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nusikalto pirmą kartą, praeityje baustas tik už administracinius teisės pažeidimus (b.l. 72-73), baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad po nagrinėjamo nusikaltimo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nukentėjusiajai atlygino turtinę žalą, susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra dirbantis. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, pripažįsta, kad yra pagrindo manyti, jog V. A. ateityje vykdys įstatymo reikalavimus ir nebedarys nusikalstamų veikų, todėl V. A. atžvilgiu taikytinos baudžiamojo įstatymo nuostatos, numatančios galimybę kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.

V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – atsižvelgiant į priimto sprendimo rūšį naikintina kaip nebereikalinga.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 49,26 EUR civilinį ieškinį (b. l. 41-43) dėl nukentėjusiosios M. B. gydymo išlaidų. Ieškinys pagrįstas, įrodytas byloje, padaryta žala priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais V. A. veiksmais, todėl ieškinį teismas tenkina visiškai.

Proceso metu M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 195,28 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 17-23). Kaltininkas atlygino 200 eurų turtinės žalos, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str., pradėtą civilinio ieškinio procesą dalyje dėl turtinės žalos nutraukia. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 1500 eurų dydžio suma dėl patirtos neturtinės žalos, teismo vertinimu, yra pagrįsta, kaltinamasis sutinka ją atlyginti, iš 2015-12-16 susitaikymo protokolo turinio matyti, kad V. A. įsipareigojo iki 2017-04-01 sumokėti nukentėjusiajai 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 29 eurus atstovavimo išlaidų kas mėnesį mokant ne mažiau kaip 100 eurų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos teismų suformuota praktika neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, sprendžia, kad nukentėjusiosios M. B. – H. ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies normos numato nukentėjusiajam teisę įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamajame procese. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kokiais pagrindais ir tvarka yra teikiama antrinė teisinė pagalba. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-03-02 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-813-522 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. B. nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, rengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, šiems veiksmams atlikti paskirtas advokatas Antanas Jarašius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus vedėjos L. P. teismui pateikta patikslinta pažyma patvirtina, kad advokato A.Jarašiaus užmokestis teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. B. – H. iš viso sudarė 308,84 eurus. Ši suma pripažintina valstybės patirtomis išlaidomis teikiant antrinę teisinę pagalbą dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui, todėl priteistina iš kaltinamojo V. A. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

Atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir iš V. A. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 49,26 eurus (keturiasdešimt devynis eurus ir 26 eurocentus) turtinės žalos.

Tenkinti M. B. – H. civilinį ieškinį dalyje dėl 1500 eurų neturtinės žalos priteisimo. Iš Viktor A. M. B. – H. naudai priteisti 1500 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nutraukti pradėtą M. B. – H. civilinio ieškinio procesą dėl 195,28 eurų turtinės žalos atlyginimo, nes ši suma jai buvo atlyginta.

Pripažinti proceso išlaidomis 308,84 eurus, kurie sudarė advokato užmokestį teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. B. – Hussain, ir iš kaltinamojo V. A. 308,84 eurus priteisti valstybės naudai.

Išaiškinti V. A., kad priteista 308,34 eurų suma, sudaranti advokato užmokestį teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai, turi būti sumokėta į vieną pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: „Swedbank", AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį nurodant „įmoka už antrinę teisinę pagalbą“.

Išaiškinti V. A., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 - 4 d., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Panaikinti V. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Viktorija ŠelmienėNuorašas tikrasteisėja Viktorija Šelmienė2016-03-16