- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2YT-20046-347/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01441-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- D. P.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. P. ir D. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. P. ir V. P. nuo santuokos nutraukimo, t.y. nuo 1997 m. lapkričio 19 d., butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu : (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys – D. P. ir D. P. atsiliepimuose nurodė, kad pareiškime nurodytam prašymui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja V. P. 1978 m. rugpjūčio 19 d. sudarė santuoką su V. P. (pateikta santuokos liudijimo kipija). Santuokoje pareiškėjos vardu 1992 m. birželio 22 d. įsigytas butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu : (duomenys neskelbtini) (pateikta sutarties kopija). VĮ „Registrų centras“ butas registruotas pareiškėjos vardu (tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).1997 m. lapkričio 19 d. Pareiškėjos ir V. P. santuoka buvo nutraukta (pateikta ištuokos liudijimo kopija), tačiau, pareiškėjos teigimu, jie susitaikė ir toliau liko gyventi kartu. Išsituokiant turtas – butas – liko nepadalintas. (duomenys neskelbtini) V. P. mirė (pateikta mirties liudijimo kopija). Po V. P. mirties jo palikimą priėmė jo pirmos eilės įstatyminė įpėdinė- dukra D. P., kuri 2021 m. birželio d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi paveldėjimo teises perleido pareiškėjai (pateikta 2021 m. birželio 2 d. sutarties kopija notarinio reg. Nr. O-1890). Kitas suinteresuotas asmuo - pareiškėjos ir V. P. dukra D. P. tėvo palikimą priimti atsisakė (pateikta 2021 m. liepos 1 d. pareiškimo apie palikimo nepriėmimą kopija, notarinio reg. Nr. O-2255). 2021 m. birželio 2 d. notaras pareiškėjai V. P. išdavė Liudijimą (pateikta kopija, notarinio reg. Nr. O-1892), kuriuo pareiškėjai buvo suteikta teisė tvarkyti mirusiojo paveldėjimo reikalus. Tačiau santuokos metu esant nepadalintam bendram sutuoktinių turtui ir pereiškėjai palikėjo mirties dieną teisiškai nesant mirusiojo sutuoktine, notaras 2021 m. liepos 28 d. Nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (pateikta nutarimo kopija) atsisakė išduoti mirusio buvusio sutuoktinio V. P. santuokoje su pareiškėja įgyto turto nuosavybės teisės liudijimą, kadangi liudijimas į bendrą sutuoktinių turto dalį gali būti išduotas tik pergyvenusiam sutuoktiniui.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad faktai, išvardyti Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnis reglamentuoja liudijimo išdavimą vienam sutuoktiniui mirus. Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pereiškėjos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, jog pareiškėja negali įgyvendinti savo asmeninės nuosavybės teisės į jai teisėtai priklausančią ½ dalį buto, taip pat teisės į mirusiojo palikimą, t. y. į kitą ½ dalį buto, nors butas yra registruotas pareiškėjos vardu. Todėl juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), po pareiškėjos ir V. P. santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso pareiškėjai ir mirusiajam V. P., reikalingas nustatyti, nes tik tuomet pareiškėja galės įgyvendinti jau esamą jos teisę į asmeninę nuosavybę ir į mirusiojo palikimą. Pareiškėja neturi nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo ir jis negali būti išduotas notaro, taigi pareiškėja tik teismo tvarka gali gauti dokumentą, patvirtinantį minėtą juridinę reikšmę turintį faktą. Be to, pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių ginčo teisenos tvarka, nes, pirma, nėra ginčo, antra, asmuo, kuris byloje būtų traukiamas atsakovu, yra miręs, o jo teisių perėmėja yra pati pareiškėja. Mirusiojo įstatyminės įpėdinės savo paveldėjimo teises perleido pareiškėjai, taigi atsakovėmis taip pat byloje negalėtų būti.
Tiek santuokos nutraukimo metu (1997 m. lapkričio 19 d.) galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), tiek ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio santuokos nutraukimo metu galiojusiame SŠK nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. To meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog turto padalijimo klausimas po santuokos nutraukimo iki pat V. P. mirties nebuvo sprendžiamas. Duomenų apie ieškinio pateikimą nėra.
Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėja su palikėju išsituokiant ir iki pat palikėjo mirties turto, įgyto santuokos metu, nepasidalijo, o pagal įstatymą yra preziumuojama, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusiam (duomenys neskelbtini)), nuo santuokos nutraukimo - 1997 m. lapkričio 19 d. - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu : (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.