- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- AN2-87-531/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. V. (toliau – Pažeidėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos 2018-03-29 nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pažeidėjas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2017-12-20 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 416 str. 4 d. 150 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis, būdamas pradedančiuoju vairuotoju (vairuotojo pažymėjimas Nr. x išduotas 2016 m. rugpjūčio 6 d.) ir vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 29 d. 11.46 val., kelio ruože Vilniaus r., magistraliniai keliai Vilnius - Minskas 9,82 km., kuriame maksimaliai leistinas važiavimo greitis 60 km/h, važiavo 96 km/h greičiu. Įvertinus greičio matuoklio 3 km/h paklaidą, maksimaliai leistiną važiavimo greitį jis viršijo 33 km/h.
Nesutikdamas su tokiu Institucijos sprendimu, Pažeidėjas jį apskundė apylinkės teismui, kuris skundžiama 2018-03-29 nutartimi Pažeidėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pažeidėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018-03-29 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Mano esantis nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai, nes pažeidimo fiksavimo metu administraciniame kaltinime nurodyto automobilio nevairavo ir nebuvo jo valdytojas. Teigia šį automobilį 2017-03-22 pardavęs pagal CK reikalavimus sudarytą, galiojančią sutartį bei jį perdavęs valdyti M. S., taip registravimo pareigą perleidęs kartu su automobiliu naujam automobilio valdytojui. Pažeidėjo teigimu, jis pats neatliko automobilio užregistravimo, išregistravimo procedūrų, nes tokiu būdu sutaupo lėšų. Nurodo, kad nuo pastarojo automobilio pirkimo - pardavimo momento jis šio nėra matęs, todėl ne jis padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Pažeidėjo manymu, policijos pareigūnai, matydami transporto priemonių duomenų bazėje, kad automobilis neužregistruotas, nesiėmė jokių priemonių jo valdytojui nustatyti. Pastebi, kad teismas neišklausė iš jo automobilio nupirkusio M. S., taip nenustatė inkriminuojamą administracinį nusižengimą padariusio asmens. Pažeidėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimą užfiksavusiose nuotraukose nesimato vairuotojo identifikavimo požymių, o nusižengimo padarymo vieta yra netoli pirkėjo M. S. nurodytos gyvenamosios vietos. Pažeidėjas pripažįsta sumokėjęs baudą už anksčiau jam paskirtą greičio viršijimą tuo pačiu automobiliu, tačiau teigia tada taip pat nevairavęs ir baudą sumokėjęs tik siekdamas išvengti ginčų, taupydamas laiką, prisiimdamas verslo riziką. Skunde be kita ko teigiama, kad jį identifikavus kaip automobilio valdytoją, policija privalėjo perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti pagal jo gyvenamąją vietą arba pagal nusižengimo padarymo vietą, o to nepadarius pažeidė ANK 616 str. 1 d.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pažeidėjo apeliacinį skundą su jame išdėstytu reikalavimu dėl teismo 2018-03-29 nutarties panaikinimo nesutinka, prašo skundo netenkinti ir teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Mano, jog ši teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu, teigia apie netinkamą įrodymų vertinimą, ginčija byloje nustatytas faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, t.y. nesutinka su jam inkriminuoto nusižengimo padarymu, savo nesutikimą iš esmės grindžia argumentu, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nurodyto automobilio nevairavo ir jį buvo pardavęs bei perdavęs valdyti kitam asmeniui gerokai prieš inkriminuojamo nusižengimo padarymą.
Tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Pažeidėjas (jo atstovas), kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl Pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Padarytas administracinis nusižengimas visiškai įrodytas byloje surinktais įrodymais bei pagrįstai ir teisingai kvalifikuotas pagal ANK 416 str. 4 d. Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus tirti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar naikinti ginčijamą nutartį. Todėl sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, juos papildo bei pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2017-08-29 11.46 val. administraciniame kaltinime nuodytame kelio ruože užfiksuotas greitį viršijęs kaltinime nurodytas automobilis. Sutinkamai su VĮ „Regitra“ bazės duomenimis, pastarojo automobilio savininkas pagal 2017-03-13 pirkimo - pardavimo sutartį ir 2017-03-14 atliktą registraciją yra Pažeidėjas. Atsižvelgiant į tai, jam buvo surašytas, išsiųstas ir savalaikiai asmeniškai įteiktas administracinio nusižengimo protokolas dėl administraciniame kaltinime nurodyto pažeidimo, tuo pačiu informuojant apie bylos nagrinėjimo laiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad disponuodamas minėta informacija Pažeidėjas pasirinko savą elgesio variantą – į gautą procesinį dokumentą bei jo atžvilgiu pradėtą teiseną nereaguoti jokiomis priemonėmis (nepateikiant paaiškinimo, neginčijant kaltės, nenurodant kito galimo jo vardu registruoto automobilio valdytojo, neteikiant įrodymų ir neišreiškiant jokios valios dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime). Ir tik skunde apylinkės teismui Pažeidėjas, teigdamas apie administraciniame kaltinime nurodyto automobilio pardavimą ir perdavimą valdyti kitam asmeniui dar iki inkriminuojamo nusižengimo padarymo, ėmė neigti kaltę, tokią pat poziciją jis palaikė apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu bei išreiškė apeliaciniame skunde. Tačiau priešingai nei Pažeidėjas bando įtikinti, byloje esantys duomenys yra pakankami jo kaltei dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo pagrįsti ir konstatuoti jo minėtos pasirinktos gynybinės versijos neįtikinimamumą, pagrįstą atmetimą.
Pažeidėjas nurodo administraciniame kaltinime nurodytą automobilį 2017-03-22 pardavęs ir perdavęs valdyti M. S., kurio, apylinkės teismui dedant aktyvias pastangas nors ir nepavyko apklausti, tačiau ir be jo parodymų byloje esančių duomenų pakanka paneigti Pažeidėjo versiją bei konstatuoti jo kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys į Pažeidėjo nereagavimą į jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei versijos apie automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą iškėlimo laiką. Kaip matyti, žinodamas apie paties atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, Pažeidėjas nepateikė policijai jokio paaiškinimo, neginčijo kaltės, nenurodė kito galimo jo vardu registruoto automobilio valdytojo, neteikė jokių įrodymų ir versijų apie tai, jog šio automobilio nevairavo, juo nedisponavo. Pažeidėjas tokius argumentus išdėstė tik sužinojęs apie jam nepalankų Institucijos sprendimą. Toks Pažeidėjo elgesys, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti bylos nagrinėjimo ne teisme metu jį neturėjus gynybinės versijos ir ją pagrindžiančių duomenų ir galimai turėjus lūkesčių dėl švelnesnio nubaudimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nelogiška būtų manyti, kad turėdamas realių savo kaltę paneigiančių įrodymų dėl automobilio pardavimo ir perdavimo valdymui kitam asmeniui, asmuo nereaguotų ir nesiimtų aktyvių veiksmų nepagrįstai atsakomybei išvengti.
Antra, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog Pažeidėjo pateikta pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo įregistruota VĮ „Regitra“ duomenų bazėje. Be to, iš sutarties matyti, jog ji nepilnai užpildyta, neįrašytas pirkėjo gyvenamosios vietos adresas, kiti abiejų sutarties šalių duomenys. Taipogi atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutinkamai su teismo disponuojamais duomenimis, Pažeidėjas 2017-03-13 įsigijęs minėtą automobilį už 780 Eur, pagal paties pateiktą sutartį už kelių dienų – 2017-03-22 jį pardavė už ženkliai žemesnę kainą – 300 Eur. Toks sandoris ne tik prasilenkia su logika, prieštarauja Pažeidėjo nurodomos vykdomos individualios veiklos – prekybos automobiliais – verslo, finansinės naudos siekimo principams, bet be kita ko sustiprina abejones dėl pastarojo sandorio realumo. Be to, bylos duomenys byloja, jog Pažeidėjo nurodomo sandorio metu (taip pat ir šiuo metu) kaip pirkėjas įvardintas M. S. negalėjo vaikščioti, savarankiškai judėti, todėl automobilio perdavimas pastarojo valdymui realiai sunkiai tikėtinas bei abejotinas.
Trečia, po Pažeidėjo deklaruojamo automobilio pardavimo ir perdavimo valdyti M. S. 2017-03-22, užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymas tuo pačiu automobiliu ir Pažeidėjo nubaudimas už tai, pastarajam sumokant baudą bei neginčijant šio nubaudimo. Nors Pažeidėjas, laikydamasis versijos apie automobilio pardavimą ir perdavimą valdyti M. S. 2017-03-22, pateikia tam tikrus samprotavimus apie prisiėmimą svetimos kaltės, tokie teiginiai vertintini kritiškai. Ne gana to, kad pastarieji teiginiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis bei prasilenkia su sveika logika, racionalumu, kritiško jų vertinimo teisingumą ir Pažeidėjo minėtų teiginių deklaratyvumą, nepatikimumą patvirtina ir jo neveikimas esamoje situacijoje – kuomet tariamai prisiimdamas svetimą kaltę ir dėl to finansiškai nukentėdamas, jis toliau nesiėmė jokių veiksmų išregistruojant pastarąjį automobilį, kad tokie įvykiai nesikartotų.
Aukštesniojo teismo vertinimu, visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina Pažeidėjo aktyvų siekimą visomis priemonėmis išvengti atsakomybės, rodo Pažeidėjo parodymų, jo pateiktos sutarties nepatikimumą bei byloja apie jo paties naudojimąsi administraciniame kaltinime nurodytu automobiliu, įskaitant ir nusižengimo padarymo atveju. To nepaneigia ir Pažeidėjo skundo teiginiai apie stacionariu greičio matavimo prietaisu užfiksuoto vaizdo prastą kokybę, neleidžiančią identifikuoti vairuotojo. Buvimas transporto priemonės savininku, sužinojus apie paties atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną paneigimo apie transporto priemonės valdymą nepateikimas ar kito ją valdžiusio asmens nenurodymas policijos įstaigai, taip pat aukščiau nurodytos Pažeidėjo pateiktų duomenų nepatikimumą patvirtinančios aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis automobilį valdžius būtent Pažeidėjui.
Taigi byloje esančių įrodymų visumos analizė aukštesniajam teismui nepalieka abejonių dėl Pažeidėjo kaltės padarius ANK 416 str. 4 d. nurodytą administracinį nusižengimą ir vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl Pažeidėjo kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu ir konstatuoja, kad Pažeidėjo kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra tinkamai įrodyta, todėl nutraukti bylą jo atžvilgiu nėra pagrindo.
Skunde teigiama, kad Institucija, neperduodama administracinio nusižengimo bylos nagrinėti pagal jo gyvenamąją vietą arba pagal nusižengimo padarymo vietą, pažeidė ANK 616 str. 1 d. Iš bylos matyti, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal kito administracinio nusižengimo padarymu įtariamo – prieš Pažeidėją kaltinime nurodyto automobilio savininku buvusio asmens gyvenamąją vietą, o vėliau paaiškėjus, kad automobilis perleistas Pažeidėjui, be kita ko pastarajam, šį informavus apie jo atžvilgiu pradėtą teiseną, savo veiksmais neišreiškus jokios valios dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime, byla buvo išnagrinėta pagal ankstesniojo automobilio savininko gyvenamąją vietą. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, esamoje situacijoje administracinio nusižengimo nagrinėjimas ne pagal Pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal nusižengimo padarymo vietą nepažeidė Pažeidėjui įstatymu garantuojamų teisių ir neapsunkino jam teisės į gynybą įgyvendinimo. Pastebėtina, kad Pažeidėjas galėjo bet kada pateikti Institucijai prašymą dėl bylos nagrinėjimo vietos perkėlimo, tačiau tokio noro neišreiškė. Jo pasirinkta pozicija buvo visiškai nedalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ne teisme, o tokiu atveju bylos nagrinėjimas vienoje ar kitoje vietoje iš esmės nieko nekeičia.
Taigi, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, sprendžiant Pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar Pažeidėjui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta. Todėl remdamasis išdėstytu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo 2018-03-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos 2018-03-29 nutartį palikti nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.