- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 2-1845/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-0097-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rekovera“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Lipnus“, akcinė bendrovė DNB bankas, DNB bankas Lipnus Rakovera
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Litas prie Lito“
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rekovera“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lipnus“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4482-577/2014 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rekovera“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litas prie Lito“ iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lipnus“, akcinė bendrovė DNB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, nes jis nėra atsiskaitęs, dėl to, pareiškėjo manymu, yra nemokus. Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Skolvalda“.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Lipnus“ nurodė, kad taip pat yra atsakovo kreditorius, atsakovo bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Skolvalda“.
Trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodė, kad atsakovo skola bankui nustatyta Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. S. išduotuose vykdomuosiuose įrašuose. Atsakovo bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“. Nustatė, kad atsakovas yra nemokus. Skirdamas bankroto administratorių, nustatė, kad visos siūlomos administratorių kandidatūros yra tinkamos vykdyti administratoriaus pareigas, tačiau pažymėjo, kad keliems UAB „Karaliaučiaus grupė“ darbuotojams buvo skirtos nuobaudos, o tikrinant UAB „Karaliaučiaus grupė“ bankroto administratoriaus veiklą, buvo nustatytas Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Pažymėjo, kad UAB „Skolvalda“ yra baigusi tik dvi bankroto procedūras, tuo tarpu UAB „Karaliaučiaus grupė“ patirtis bankroto administravimo srityje yra akivaizdžiai didesnė – įmonė yra užbaigusi 11 bankroto procedūrų, šioje įmonėje dirba 5 bankroto administratoriai, įmonei leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas išduotas 2010 m. balandžio 26 d., o UAB „Skolvalda“ savo įmonių administravimo veiklą pradėjo tik 2012 metais. Nors ir yra abejojama UAB „Karaliaučiaus grupė“ tinkamumu kokybiškai teikti administravimo paslaugas, nes minėto administratoriaus darbuotojams buvo skirtos nuobaudos, tačiau teismas neturėjo jokių kitų duomenų, kad nurodyto bankroto administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies normoms. Pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies reikalavimą Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, jog UAB „Karaliaučiaus grupė“, pretenduojanti administruoti atsakovą, atitinka ĮBĮ reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui. Teismas, atsižvelgęs į UAB „Karaliaučiaus grupė“ didesnę patirtį įmonių bankroto administravimo srityje, sprendė, jog UAB „Karaliaučiaus grupė“ geriau galėtų užtikrinti sklandų atsakovo bankroto procedūrų vykdymą. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ kandidatūrą teikė didžiausias atsakovo kreditorius AB DNB bankas, o UAB „Skolvalda“ bankroto administratoriumi prašė skirti pati bankrutuojanti įmonė ir jos akcininkė UAB „Lipnus“.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Rekovera“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį, panaikinant jos dalį, kuria atsakovo bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Karaliaučiaus grupė“ ir bankroto administratoriumi prašo paskirti UAB „Skolvalda“ arba administratorių M.Kazlauską (b. l. 53-55, t. 2). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, patvirtinančias bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ galimą šališkumą teikiant administravimo paslaugas. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) skelbiamų teismų sprendimų akivaizdu, kad AB DNB bankas ir UAB „Karaliaučiaus grupė“ bendradarbiauja, todėl toks administratorius sieks šio kreditoriaus interesų patenkinimo.
2. Administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ darbuotojams paskirta nuobauda rodo, kad AB DNB banko siūlomas bankroto administratorius gali vėl nesilaikyti Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų pateikti paraišką Garantiniam fondui bei taip pažeisti darbuotojų teisėtus lūkesčius gauti bent nedideles išmokas iš Garantinio fondo.
3. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui buvo pateiktas suinteresuoto asmens prašymas dėl naujos administratoriaus kandidatūros, t.y. fizinio asmens M.Kazlausko, pareiškėjas pritaria šiai kandidatūrai.
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Lipnus“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį ir bankroto administratoriumi bankroto byloje paskirti vieną iš pasiūlytų bankroto administratorių: UAB „Skolvalda“ įgaliotą asmenį V. M. arba fizinį bankroto administratorių M. Kazlauską. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo paskirtas administratorius turi galiojančių nuobaudų, kurios turi esminę reikšmę sprendžiant dėl jo tinkamumo. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Karaliaučiaus grupė“ darbuotojai pažeidė Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo reikalavimus. Šis įstatymas skirtas užtikrinti darbuotojų interesus, kurių teisinę apsaugą užtikrina bankroto administratorius. Dėl to tokių teisių ir interesų pažeidimas yra esminis.
2. Administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ paskyrimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Iš visų trijų byloje pasiūlytų kandidatų vienintelis UAB „Karaliaučiaus grupė“ turi galiojančią nuobaudą. Tuo tarpu lyginant patirties, užimtumo ir kitus kriterijus matyti, jog visų administratorių situaciją galima buvo laikyti iš esmės panašia, tačiau teismas, nesant svarių argumentų, pasirinko būtent turintį nuobaudų kandidatą.
3. Teismas neatsižvelgė į bankroto proceso sklandumo, operatyvumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos teismų formuojamos praktikos. Teismas turi užtikrinti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių. Patirties, darbuotojų skaičiaus ir darbinės veiklos pradžios momentas nėra teismo pasirinkimą lemiantys kriterijai.
4. Teismas nesvarstė pateikto administratoriaus M.Kazlausko kandidatūros ir nenurodė tokio atsisakymo motyvų. Nors sutikimas ir draudimo pažymėjimas buvo pateikti likus vienai dienai iki nagrinėjimo, tačiau teismas privalėjo vertinti ir šią kandidatūrą. Net jeigu Įmonių bankroto valdymo departamentas skundžiamos nutarties priėmimo dieną dar nebuvo suderinęs naujai pasiūlytos administratoriaus kandidatūros, teismas turėjo galimybę imtis aktyvių veiksmų ir atidėti bylos nagrinėjimą bei kreiptis į departamentą dėl skubesnio suderinimo gavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo UAB „Rekovera“ ir UAB „Lipnus“ atskiruosius skundus atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Duomenys apie teismo paskirtą bankroto administratorių neduoda jokio pagrindo manyti apie galimą šio administratoriaus neobjektyvumą, šališkumą, galimą suinteresuotumą ar jo netinkamumą (nepajėgumą) deramai vykdyti UAB „Litas prie lito“ bankroto procedūras. Skirta nuobauda neįrodo UAB „Karaliaučiaus grupė“ galimo šališkumo administruojant UAB „Litas prie lito“ ar būsimų kokių nors teisės aktų pažeidimų, be to, dėl paskirtų nuobaudų yra pateikti skundai.
2. Apeliantų argumentai dėl paskirto bankroto administratoriaus šališkumo tėra prielaidos ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Tai, kad bankas ne vienoje bankroto byloje pasiūlė skirti administratoriumi UAB „Karaliaučiaus grupė“, neįrodo ir nepatvirtina paskirtojo administratoriaus šališkumo ar neobjektyvumo. Nėra pagrindo išvadai, kad paskirtas bankroto administratorius sieks banko interesų patenkinimo prioriteto, nes pagal ĮBĮ 34 straipsnio nuostatas hipotekos kreditoriui nustatyta pirmumo teisė dengti skolą iš lėšų pardavus įkeistą turtą.
3. Apeliantų siūlomos bankroto administratorių kandidatūros kelia abejonių dėl jų nešališkumo ir nesuinteresuotume bylos baigtimi. Apeliantai siūlo tuos pačius bankroto administratorius. Apeliantas UAB „Lipnus“ yra atsakovo akcininkas. Be to, iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skelbiamos informacijos matyti, kad siūlomo administratoriaus UAB „Skolvalda“ direktoriui Z. J. yra paskirta nuobauda. UAB „Skolvalda“ direktoriui V. M., kuris siūlomas įgaliotu asmeniu, Vilniaus apygardos teisme yra iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-137-312/2014.
4. Nepagrįsti argumentai, kad turėjo būti vertinama pateikta bankroto administratoriaus M.Kazlausko kandidatūra. Trečiasis asmuo UAB „Lipnus“, kaip dalyvaujantis byloje asmuo ir žinodamas apie vykstantį procesą, turėjo teisę ir pakankamai laiko, t.y. nelaukdamas paskutinio momento, pateikti bankroto administratoriaus kandidatūrą.
5. Bankas yra didžiausias atsakovo kreditorius. Didžiausių bankrutuojančios įmonės kreditorių pritarimas bankroto administratoriaus kandidatūrai yra svarbus kriterijus, vertinant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą.
6. Nenustačius paskirto bankroto administratoriaus šališkumo, vertintini fakultatyvūs kriterijai (t.y. bankroto administratorių užimtumas, darbo patirtis ir pan.). UAB „Karaliaučiaus grupė“ turi didesnę patirtį, ilgiau teikia bankroto administravimo paslaugas negu apeliantų siūlomi kandidatai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovo UAB „Litas prie lito“ administratoriumi yra paskirtas UAB „Karaliaučiaus grupė“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirieji skundai netenkintini.
Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pasiūlytos trys bankroto administratorių kandidatūros administruoti atsakovą. Pareiškėjas, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Lipnus“ bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Skolvalda“, o trečiasis asmuo AB DNB bankas - UAB „Karaliaučiaus grupė“. 2014 m. liepos 16 d., t.y. dieną iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo trečiasis asmuo UAB „Lipnus“ pateikė teismui naują bankroto administratoriaus M. Kazlausko kandidatūrą, kuri teismo nebuvo apsvarstyta (t. 2, b. l. 20-34). Skundžiama nutarties dalimi atsakovo bankroto administratoriumi paskirta UAB „Karaliaučiaus grupė“.
Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, tvirtindami, kad teismo paskirtas bankroto administratorius yra šališkas, turintis galiojančių nuobaudų. Be to, apeliantų manymu, teismas privalėjo svarstyti naujai pateikto bankroto administratoriaus M. Kazlausko kandidatūrą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų argumentai neteikia pakankamo pagrindo atskirųjų skundų tenkinimui.
Teismų praktikoje yra nuosekliai suformuluoti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, skirdamas bankroto administratorių. Visų pirma, teismas, skirdamas bankroto administratorių privalo patikrinti, ar siūlomos kandidatūros atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, ar nėra aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 1, 4 d.). Nenustačius tokio pobūdžio aplinkybių, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, turėtų įvertinti tinkamiausio administratoriaus paskyrimui svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys bei apeliantų argumentai dėl UAB „Karaliaučiaus grupė“ turimų nuobaudų nesudaro pagrindo spręsti dėl teismo paskirto bankroto administratoriaus neatitikimo ĮBĮ reikalavimams (CPK 185 str.). To faktiškai nenurodo ir apeliantai. Tiek UAB „Skolvalda“, tiek UAB „Karaliaučiaus grupė“ atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus: turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotus leidimus teikti bankroto administravimo paslaugas, yra apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, jų kandidatūroms yra pritaręs (arba jas pasiūlė) Įmonių bankroto valdymo departamentas, administratoriai sutinka administruoti atsakovą. Tuo tarpu akivaizdaus skirtumo tarp siūlomų bankroto administratorių darbo krūvio, užimtumo, patirties, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia, todėl neturi pagrindo juos vertinti kaip lemiančius vieno ar kito siūlomo kandidato paskyrimą administruoti bankrutuojančią įmonę.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami atlikti šias pareigas, išdėstė tokią poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1405/2010). Pagrindo spręsti, kad teismo paskirtas bankroto administratorius nėra tinkamas administruoti atsakovą, nėra. Nors apeliantas akcentuoja paskirto bankroto administratoriaus darbuotojams skirtas nuobaudas už ĮBĮ pažeidimus, tačiau šiuo atveju ši aplinkybė per se nerodo paskirto bankroto administratoriaus netinkamumo administruoti atsakovą. Teisės aktai iš esmės jokių apribojimų teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas baustam administratoriui nenumato. Tuo tarpu pareiškėjo ir atsakovo siūlyta alternatyvi bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ kandidatūra šių aplinkybių kontekste nėra pranašesnė, nes ir jos darbuotojai (Z. J.) taip pat turi nuobaudų už ĮBĮ pažeidimus (Įmonių bankroto valdymo departamento 2013 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. V-24), o vienam iš jų (V. M.) yra inicijuota ir nagrinėjama baudžiamoji byla (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 2-137-312/2014). Beje, kaip matyti iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų šioje baudžiamojoje byloje pastarasis yra apskritai nušalintas nuo UAB „Skolvalda“, kaip administratoriaus kitoje bankroto byloje, įgalioto asmens pareigų. Todėl neįtikinamu pripažintinas UAB „Lipnus“ papildomuose paaiškinimuose pateiktas argumentas, kad V. M. kandidatūra vis tik yra tinkama dėl to, kad jo atžvilgiu dar nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir pan. yra fakultatyviniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010). Apeliantų argumentai apie paskirto bankroto administratoriaus šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi yra hipotetinio pobūdžio, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo AB DNB bankas ne vienoje byloje yra siūlęs tą pačią bankroto administratoriaus kandidatūrą, savaime neįrodo ir nepatvirtina paskirto administratoriaus šališkumo ir neobjektyvumo. Juolab, kad bankas kaip kreditorius dalyvauja daugelyje bankroto bylų, kurios buvo iškeltos jo skolininkams, todėl dėl didelio bankroto bylų skaičiaus vien pasikartojanti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra nesudaro pagrindo abejoti šios kandidatūros nešališkumu. Tuo tarpu šiuo aspektu vertinant pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Lipnus“ siūlomą tiek pirmosios instancijos teismo įvertintą UAB „Skolvalda“ bankroto administratoriaus kandidatūrą, tiek neįvertintą trečiojo asmens UAB „Lipnus“ siūlomą bankroto administratoriumi fizinį asmenį, pagrindo laikyti juos tinkamesniais administruoti bankrutuojančią įmonę nėra, juo labiau, kad šiuos asmenis pasiūlė įmonės, kuriai keliama bankroto byla, savininkas (akcininkas) UAB „Lipnus“, o jam pritarė ir pats atsakovas, kuriam ir yra keliama bankroto byla. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai teismui atsakovo bankroto administratoriaus kandidatūras pasiūlė keli dalyvaujantys byloje asmenys ir vienas iš jų yra atsakovo vadovas ar savininkas, teismas, nesant ĮBĮ tiesiogiai nustatytų draudimų, dėl kurių administratoriai negalėtų administruoti įmonės, atsakovo bankroto administratoriumi paprastai turėtų paskirti ne atsakovo vadovo (ar savininko) siūlomą asmenį. Tokia išvada darytina dėl to, kad įmonės vadovas (savininkas) turi didžiausią teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje 2-1593/2012). Taigi, nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad teismo paskirtas administratorius UAB „Karaliaučiaus grupė“ atitinka ĮBĮ numatytus reikalavimus tiek kvalifikacijos, tiek nešališkumo prasme, o apeliantų atskirųjų skundų motyvai, kaip minėta, nesuteikia pagrindo priešingai išvadai šiuo aspektu (CPK 185 str.). Tokios išvados nepaneigia ir UAB „Lipnus“ papildomi paaiškinimai, kad paskirtasis administratorius neturi asmens duomenų valdytojo statuso, nes tokio reikalavimo ĮBĮ imperatyviai nekelia.
Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, dėl ko nebuvo svarstyta pasiūlyta M. Kazlausko kandidatūra, tačiau vien tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties naikinimui. Tokių motyvų nenurodymas arba nepakankamas nurodymas teismo nutartyje gali būti pagrindas panaikinti nutartį ar atitinkamą jos dalį tik nustačius, jog paskiriant administratorių buvo padarytas įstatymų pažeidimas, dėl kurio klausimo išsprendimas laikytinas neteisingu iš esmės (CPK 329 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos privalo vertinti kiekvieną siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą. Kita vertus, asmenys, turintys teisę siūlyti administratoriaus kandidatūras, šia teise, kaip ir kitomis, privalo naudotis sąžiningai ir vengti situacijos, kad naudojimasis šia teise vilkintų bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimo sprendimą, šalys įstatymu yra įpareigotos veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 str. 5 d.). Priešingu atveju tai galėtų pakankamai neapibrėžtam laikui palikti tiek įmonę, tiek kreditorius nežinioje dėl įmonės veiklos perspektyvos. Kaip žinoma, ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalis numato, kad bankroto byla turi būti iškeliama arba atsisakoma ją iškelti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos. Nors teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, tačiau ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Ši teisės norma yra viena iš bankroto proceso operatyvumo principo sudedamųjų dalių ir atitinkamai skirta užtikrinti viešąjį interesą, pašalinti teisinį neapibrėžtumą dėl bendrovės, kuriais siekiama iškelti bankroto bylą, todėl negali būti be pagrindo ignoruojama. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Litas prie lito“ iškėlimo teisme buvo gautas 2014 m. balandžio 29 d., priimtas 2014 m. balandžio 30 d. Pasinaudojant įstatymo numatyta išimtimi 2014 m. birželio 26 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2014 m. liepos 17 d. Trečiasis asmuo UAB „Lipnus“ prašymą įtraukti į bylą jį trečiuoju asmeniu pateikė 2014 m. gegužės 13 d., palaikė pareiškėjo siūlomo administratoriaus kandidatūrą (t. 1, b.l. 55-57). Taigi, jo teisė siūlyti administratoriaus kandidatūrą nebuvo apribota apskritai, tuo tarpu net tuo atveju, jei trečiasis asmuo sąžiningai siekė teikti ir alternatyvią administratoriaus kandidatūrą, jis turėjo tam pakankamai laiko. Tačiau tokia kandidatūra, nenurodant jokių svarbių priežasčių, buvo pateikta tik likus dienai iki teismo posėdžio, nors trečiajam asmeniui žinomos įstatymo nuostatos dėl teismo pareigos derinti administratoriaus kandidatūras su Vyriausybės įgaliota institucija. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo atidėjimas dar kartą, siekiant suderinti byloje jau dalyvaujančio ir pateikusio vieną bankroto administratoriaus kandidatūrą trečiojo asmens papildomai pateiktą kandidatą, neatitiktų pirmiau paminėtų įstatymo reikalavimų. Teismui jau buvo pateikta ne viena ĮBĮ nuostatas atitinkanti bankroto administratoriaus kandidatūra, taigi, teismas turėjo galimybę pasirinkti administratorių iš kelių asmenų, galinčių tinkamai administruoti įmonę. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad paskirto bankroto administratoriaus kandidatūra neatitinka įstatymo reikalavimų ar leidžiančių abejoti jo nešališkumu, apeliantai, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis sąžiningai, turėjo pakankamai laiko siūlyti alternatyvias kandidatūras, spręstina, kad apeliantų nurodytos aplinkybės dėl pasiūlytos naujos kandidatūros nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 185 str.).
Pažymėtina, jog įstatymas suteikia teisę kreditorių susirinkimui (komitetui) prašyti pakeisti administratorių, jei paaiškėtų jo nesugebėjimas vykdyti pavestas pareigas, šališkumas ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (ĮBĮ 23 str. 1 d. 2, 13 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.