Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2016-09-09 · Administracinė byla Nr. I-8942-473/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-09-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-09
Bylos Nr.
I-8942-473/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03492-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
Nepriklausomybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8942-473/2016Proceso Nr. 3-61-3-03492-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.10.3; 3.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, spręsdama pareiškėjo Nepriklausomybės akto signataro A. E. skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. E. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) pripažinti nurodytus Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vadovų atsakymus nepilnais, neišsamiais, formaliais atsirašinėjimais ir įpareigoti pateikti išsamius atsakymus; 2) priteisti iš Valstybės saugumo departamento 500 Eur neturinę žalą, skiriant tą sumą Lietuvos tremtinių organizacijai literatūros leidybai apie Valstybės saugumo komitetą ir kolaborantų okupacinį siaubą okupuotoje Lietuvoje.

Iš pareiškėjo pridėtų skundo priedų matyti, kad pareiškėjas 2016-06-27 kreipėsi į Valstybės saugumo departamento direktorių, prašydamas atsakyti į 16 klausimų, susijusių su Valstybės saugumo departamento veiksmais E. K. byloje. Valstybės saugumo departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2016-06-27 paklausimą, 2016-07-21 rašte Nr. 18-5512 informavo pareiškėją apie tai, kad paklausimu jis prašo privačios informacijos ne apie save, be to, neturi teisės gauti kitos (žvalgybos ir kontržvalgybos) informacijos, ir nurodė, kad Valstybės saugumo departamentas neturi teiktinos informacijos pagal pareiškėjo paklausimą. Pareiškėjas 2016-07-31 kreipėsi į Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių, prašydamas konkrečiai atsakyti į jo pateiktus 16 klausimų, kadangi gautas atsakymas yra abstraktus. Valstybės saugumo departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2016-07-31 kreipimąsi, 2016-08-12 raštu Nr. 18-6055 informavo pareiškėją apie tai, kad jo kreipimasis nenagrinėtinas, kadangi jis kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą tuo pačiu klausimu, kuris buvo išnagrinėtas.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2016-09-01 nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016-09-09 pašalinti skundo trūkumus ir pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų nurodytas atsakovas bei jo rekvizitai, suformuluotas ABTĮ atitinkantis skundo reikalavimas, pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, o taip pat Valstybės saugumo departamento sprendimų gavimo datas patvirtinančius įrodymus bei 30 Eur žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 24, 25 ir 34 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Šalies argumentai

Šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo įvertinat, kad Valstybės saugumo departamento atsakymai pareiškėjui neatitinka 2000-01-11 Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-25 nutarimo „Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos patvirtinimo“ normų ir principų reikalavimų, bei neatsižvelgta į Nepriklausomybės Akto signatarų įstatymo turinio prasmę, pripažinti nurodytus Valstybės saugumo departamento vadovų atsakymus nepilnais, neišsamiais, formaliais atsirašinėjimais. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad Valstybės saugumo departamento atsakymus gavo 2016-07-25 ir 2016-08-18. Kartu su patikslintu skundu pareiškėjas pateikė Valstybės saugumo departamento jam siųstų laiškų vokus, iš kurių matyti, jog sprendimai pareiškėjui įteikti 2016-07-25 ir 2016-08-18. Patikslintame skunde pareiškėjas prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjama problema nėra pareiškėjo asmeninio pobūdžio intereso ar naudos klausimas, o ginamas tik bendras viešas politiškai reikšmingas Lietuvos valstybei interesas.

Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad signataras turi teisę gauti ir naudotis Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų turima informacija, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą yra valstybės ir tarnybos paslaptis; signataras turi teisę raštu teikti siūlymus dėl valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų darbo gerinimo, svarstomų teisės aktų projektų. Į signataro rašytinius pasiūlymus, rekomendacijas ir pastabas atitinkamų institucijų ir įstaigų vadovai privalo atsakyti įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis). Pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal ABTĮ 37 straipsnį administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Šalies argumentai

Minėta, jog patikslintame skunde pareiškėjas prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjama problema nėra pareiškėjo asmeninio pobūdžio intereso ar naudos klausimas, o ginamas tik bendras viešas politiškai reikšmingas Lietuvos valstybei interesas. Atsižvelgiant į tai, kad nei Įstatyme, nei ABTĮ nenustatyta galimybė Nepriklausomybės Akto signatarams kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, taigi jų kreipimaisi nepatenka į ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytų neapmokestinamų skundų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad įrodymų, pagrindžiančių turtinę padėtį, pareiškėjas nepateikė, jo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas tenkinti neturi teisinio pagrindo.

Pagal ABTĮ 88 straipsnį administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, gali priimti vieną iš nurodytų sprendimų: panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį), įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu, atlyginti turtinę ar (ir) moralinę žalą. Teismas 2016-09-01 nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti teismui patikslintą skundą su tinkamai suformuluotu reikalavimu Valstybės saugumo departamento sprendimų atžvilgiu (pvz. prašytų juo panaikinti, pakeisti), tačiau pareiškėjas pateiktame patikslintame skunde reikalavimo, atitinkančio ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nesuformulavo. Pareiškėjo reikalavimo pripažinti nurodytus Valstybės saugumo departamento vadovų atsakymus nepilnais, neišsamiais, formaliais atsirašinėjimais atžvilgiu teismas negalėtų priimti nei vieno iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų rūšių.

Iš prie patikslinto skundo pridėto voko matyti, kad Valstybės saugumo departamento 2016-07-21 sprendimą Nr. 18-5512 pareiškėjas gavo 2016-07-25, skundą teismui pateikė 2016-08-30, taigi praleidęs terminą skundui paduoti, tačiau, šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas nesuformulavo prašymo atnaujinti praleistą terminą.

Šalies argumentai

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas šalindamas skundo trūkumus, neatsižvelgė į teismo 2016-09-01 nutartyje pateiktus išaiškinimus, patikslintame skunde nenurodė atsakovo, nesuformulavo reikalavimo dėl jam materialines teisines pasekmes sukeliančio (sukeliančių) sprendimo (sprendimų), pareiškėjo patikslintame skunde suformuluoti reikalavimai neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, nepateikė teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų arba objektyvių duomenų, pagrindžiančių sunkią finansinę padėtį, taigi nepašalino visų teismo 2016-09-01 nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laiko nepaduotu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ABTĮ 33 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 107–109 straipsniais, 151 straipsniu, teisėja

nutaria:

A. E. skundą laikyti nepaduotu.

Nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais ir patikslintą skundą su priedais grąžinti A. E..

Išsiųsti nutarties nuorašą pareiškėjui žiniai.

Išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė