- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- A-1221-520/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00564-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyrius
- Advokatai
- Inesa Arbočienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H. A. A. B., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Daivai Liubinskaitei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. A. A. B apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. A. A. B sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – ir pareiškėjas) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. H. A. A. B (toliau – ir Užsienietis) 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. kovo 28 d., bet ne ilgiau iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
2. Teikime buvo nurodyta, kad:
2.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos pareigūnai Varėnos rajono savivaldybėje, miške, 2021 m. liepos 11 d., 06.35 val. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusių 17 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistačiusių asmenų. Vienas iš sulaikytųjų prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu A. H. A. A. B, su savimi jokių jo asmens tapatybę patvirtinančių ir kitų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje dokumentų neturėjo.
2.2. Užsieniečiui buvo išduotas registraciją patvirtinantis dokumentas – dokumentas, kuriame pažymėta, kad Užsienietis nepageidauja prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos pareigūno 2021 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime nėra informacijos apie tai, kad sulaikyti užsieniečiai pageidautų prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
2.3. Nuo 2021 m rugpjūčio 24 d. Užsienietis buvo apgyvendintas Rūdninkų užsieniečių stovykloje. Mobilių grupių pareigūnams, vykdant stovykloje apgyvendintų užsieniečių registraciją, pirminius veiksmus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, Užsienietis taip pat nepateikė prieglobsčio prašymo. Nuo 2021 m rugsėjo 20 d. Užsienietis apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras).
2.4. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos. 2021 m. lapkričio 23 d. Užsienietis apskundė Migracijos departamento sprendimą.
2.5. Užsieniečių registre, informacinėje sistemoje „Migris“ yra duomenys apie tai, kad Užsienietis 2021 m. lapkričio 22 d. pavėluotai pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų apie tai, kad Užsieniečiui būtų išduotas leidimas gyventi ar Šengeno viza.
II.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti Užsienietį VSAT iki 2022 m. kovo 28 d., bet ne ilgiau iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
4. Teismas nustatė, kad Užsieniečio atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o bendrininkų grupėje, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir neteikė prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismas darė išvadą, jog Užsienietis yra linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad laukiant, kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.
5. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio asmens tapatybė iki šiol nenustatyta ir nepatvirtinta, jis nebendradarbiauja su kompetentingomis valstybės institucijomis, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju būtų nepakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas Užsieniečiui yra priėmęs sprendimą dėl išsiuntimo, todėl laukiant, kol bus išspręsti ir suderinti visi būtini klausimai sprendimo dėl išsiuntimo įvykdymui, tinkamas jo įvykdymas įmanomas tik Užsienietį sulaikius. Pateikta Užsieniečio tėvo nepatvirtinta asmens dokumento kopija neįrodo jų giminystės ryšio ir negali būti įrodymu, kad Užsienietis turės gyvenamąją vietą bei pragyvenimo šaltinį.
III.
6. Užsienietis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, jog jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turėtų pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą, leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje vietoje.
Šalies argumentai
7. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:
7.1. Jis atvyko į Lietuvą 2021 m. liepos 11 d. ir iš karto paprašė prieglobsčio, tai patvirtina pridedamas tarnybinis pranešimas. Kadangi atvykęs į Lietuvos Respubliką pareigūnams pateikė asmens dokumento kopiją, nurodė savo artimus giminaičius, esančius Lietuvos Respublikoje bei Vokietijos Federacinėje Respublikoje, jo tapatybė yra nustatyta. Užsienietis gauna tik minimalias išgyvenimui pritaikytas sąlygas. Apgyvendinimo vietoje jis elgiasi pavyzdingai, vidaus tvarkos ar bendrųjų elgesio normų nėra pažeidęs, yra draugiškas ir empatiškas. Teikime itin daug klaidingai nurodytų faktinių aplinkybių.
7.2. Apie savo pasitraukimo iš kilmės šalies priežastis – dėl priklausymo jazidų bendruomenei – jis nurodė ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. apklausoje, tačiau Migracijos departamento taip ir nebuvo apklaustas dėl prieglobsčio prašymo. Tik vėliau, kai dauguma prieglobsčio prašytojų buvo apklausti, o jis vis dar nebuvo apklaustas, jis nusprendė prašyti teisinės pagalbos ir tik tada sužinojo, jog jo prieglobsčio prašymas nebuvo registruotas. Užsienietis pirmą kartą apklaustas, nefiksuojant pokalbio turinio, 2021 m. rugpjūčio 24 d. Dėl to jis pateikė pakartotinai prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau pakeisto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) pagrindu Migracijos departamentas atsisakė priimti prašymą dėl prieglobsčio, nurodydamas, kad Užsienietis šį prašymą gali pateikti tik pasienio poste.
7.3. Jis turi finansines galimybes ir norą nebūti našta valstybei. Nepaisant klaidinančių VSAT teiginių, jis geranoriškai bendradarbiauja su valstybės institucijomis, jo tapatybė yra nustatyta, o prašymo suteikti prieglobstį esminis motyvas yra užfiksuotas. Teikti papildomus paaiškinimus jis jau seniai yra pasirengęs, bet iki šiol nėra apklaustas.
7.4. Teismui nagrinėjant bylą jis (Užsienietis) akcentavo, jog jis turi būti laikomas prieglobsčio prašytoju. Teismas pasirėmė nepagrįstais ir neteisingais teikime nurodytais teiginiais, jog Užsienietis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje neprašė. Ši visiškai klaidinga prielaida neleido teismui tinkamai išnagrinėti bylos. Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją metu galiojo Įstatymo redakcija (2021 m. birželio 15 d. – 2021 m. liepos 22 d.), kurios 67 straipsnyje įtvirtinta nuostata nedraudė užsieniečiui pateikti prieglobsčio prašymą tiek Migracijos departamentui, tiek VSAT, o Įstatymo 65 straipsnyje buvo nustatyta, kad, jeigu yra požymių, jog sulaikymo vietoje, pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis Užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio, tokiam Užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras. Jokia informacija Užsieniečiui apie taikytinas procedūras jam suprantama kalba nebuvo pateikta, pareigūnai buvo visiškai nepasirengę atlikti savo pareigas tinkamai dėl užsieniečių kiekio, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu atskirais atvejais net nebuvo surašomi tarnybiniai pranešimai ir neapklausiami sulaikyti asmenys. Tačiau 2021 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog sulaikyti asmenys (iš jų ir Užsienietis) žodžiu paaiškino, kad jiems jų šalyje kyla grėsmė. Tai yra požymis, kuris reikalauja, kad užsieniečių sulaikymo vietoje Užsieniečiui suprantama kalba turėjo būti paaiškintos taikytinos procedūros, o įrodinėjimo našta, jog tai buvo padaryta tinkamai, tenka institucijai. Informacinėje sistemoje „Migris“ yra 2021 m. rugpjūčio 24 d. įrašas, kuriame užfiksuota, kad Užsienietis teigė, kad (duomenys neskelbtini) dėl savo religijos negali gauti darbo. Jis turi pasą, kuris galioja iki 2023 m. vasario 7 d., išduotas (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės patvirtina, kad Užsienietis prieglobsčio prašė, tačiau jam nebuvo suteikta reikiama informacija, o pats prašymas nebuvo tinkamai užfiksuotas. Be to, VSAT Užsienietį vertino kaip prieglobsčio prašytoją, nes jam dėl neteisėto sienos kirtimo nebuvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, o taip yra tik tuo atveju, jei Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.
7.5. Teismas nepagrįstai pasisakė, jog jo (Užsieniečio) tapatybė nėra nustatyta. Net jei jo tapatybė formaliai ir būtų laikoma nenustatyta, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tai nėra esminė priežastis, nulemianti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo negalimumą. Tikslas nustatyti Užsieniečio tapatybę reikštų, jog prieš Užsienietį yra atliekami konkretūs veiksmai, siekiant nustatyti bei patikrinti, ar Užsienietis nurodė teisingus duomenis apie save, tačiau ginčo atveju taip nėra – niekas byloje neginčija, jog asmuo yra būtent tas, kuriuo prisistato, tik nebuvo pateiktas originalus asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Tačiau buvo pateikti kiti originalūs dokumentai. Be to, nebuvo pateikta jokių duomenų, jog valstybės institucijos dėl tapatybės nustatymo atliktų kokius nors veiksmus šiuo tikslu ir todėl būtų reikalingas asmens sulaikymas. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką buvo paimti jo pirštų antspaudai, šie duomenys suvesti į duomenų bazę ir pagal šį požymį Užsienietis Europos Sąjungos šalyse bus identifikuotas. Todėl argumentas, jog pritaikius Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę nebus pasiekti tikslai (nustatyta jo tapatybė), yra formalus ir apsimestinis, nesusijęs su realiomis bylos aplinkybėmis.
7.6. Nepagrįstas teismo teiginys, jog jis gali pabėgti ar pasislėpti. Ši prielaida nėra pakankamai individualizuota, pagrįsta, įrodyta. Teismo posėdyje Užsienietis patvirtino, jog jam yra žinomos ir išaiškintos pasitraukimo iš Lietuvos Respublikos pasekmės nesulaukus galutinio sprendimo dėl prieglobsčio prašymo. Jis nėra sudaręs pagrindo tikėtis, jog ateityje ketina pažeisti jam taikytas priemones ar ribojimus. Be to, teismas visiškai ignoravo Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, kurioje apibrėžta, kokiais atvejais yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Užsieniečio paso kopija buvo pateikta, taip pat pristatyti kiti dokumentai, iš jų ir originalus gimimo liudijimas. Vien ta aplinkybė, jog Užsienietis turi šeimos narius kitoje valstybėje, nesudaro pagrindo manyti, jog jis pabėgs iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio artimieji Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvena teisėtai, Migracijos departamentui ir VSAT buvo pateiktas brolio asmens dokumentas su nurodyta gyvenamąja vieta, Užsieniečio pirštų antspaudai buvo paimti jam kirtus sieną, t. y. jis neturi jokių šansų pabėgti iš Lietuvos Respublikos ir teisėtai gyventi kitoje Europos sąjungos valstybėje. Teismas neturėjo faktinio pagrindo konstatuoti, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti.
7.7. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog alternatyvi sulaikymui priemonė –apgyvendinimas VSAT su arba be judėjimo apribojimų – gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Nors teismas akcentavo, jog yra priimtas teismo sprendimas išsiųsti užsienietį į kilmės šalį, šis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Minėtoji nuostata reiškia, jog įstatymų leidėjas šias alternatyvias sulaikymui priemones numatė kaip išimtines. Įstatymų leidėjas numatė, kad nesant galutinio teismo sprendimo dėl prieglobsčio (ne)suteikimo, užsieniečiui išbuvus faktinio sulaikymo sąlygomis ilgiau nei 6 mėnesius, jam gali būti taikomos tik 115 straipsnio 1–3 dalyse numatytos alternatyvios priemonės, nesusijusios su laisvės ribojimais. Teismo posėdyje šis argumentas buvo akcentuotas ir išsamiai aptartas, tačiau teismas apie tai sprendime visiškai nepasisakė.
7.8. Ignoruodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką teismas ginčo byloje neskyrė dėmesio faktinių prieglobsčio prašytojo gyvenimo sąlygų vertinimui. Byloje jokių įrodymų apie gyvenimo sąlygas nebuvo pateikta, nors Užsienietis rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, jog jau buvo ilgiau nei 6 mėnesius sulaikytas. Tai yra vienas iš esminių Užsieniečio prašymo motyvų. Teismas dėl šio Užsieniečio argumento nepasisakė. Užsieniečio gyvenimo sąlygos jau pusmetį yra itin blogos, o Centras nėra geriausia vieta laukti Migracijos departamento sprendimo. Dėl nepritaikyto ir netinkamo maisto, Užsienietis numetė daug svorio, atvažiuojančia parduotuve pasinaudoti ir įsigyti už pinigus reikalingų prekių bei gamintis valgį jis negali, nes Centre, kaip ir kituose centruose, nėra sudarytos galimybės užsieniečiams gauti pinigines perlaidas, o nuo lapkričio mėnesio įvedus nepaprastąją padėtį užsieniečių negali aplankyti artimieji ir tokiu būdu atvežti grynųjų pinigų reikalingoms prekėms įgyti. Pašto ir siuntų korespondencijos užsieniečiams nėra perduodamos ir priimamos. Užsieniečio apgyvendinimas de facto (faktiškai; iš tikrųjų) laikytinas sulaikymu.
7.9. Apgyvendinimas Centre, leidžiant Užsieniečiui judėti tik nedidelėje teritorijoje (net, kaip Įstatyme įvardyta, ne apgyvendinimo teritorijoje, o mažoje jos teritorijoje, atskirtoje metaline tvora ir saugomoje pareigūnų su šunimis), turi būti prilyginamas sulaikymui, nes šiai sąlygai nustatyti reikšminga ne tai, kad asmuo gauna šiltą maistą, gali nusiprausti ir kt., tačiau tai, kad apgyvendinimo sąlygos, nepriklausomai nuo apgyvendinimo įstaigos pavadinimo, daro įtaką judėjimo laisvės ribojimui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punktą sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. Tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvos normą ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatas, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje. Byloje nėra ginčo, jog Užsienietis galėjo judėti tik itin mažoje teritorijoje (net ne visoje apgyvendinimo įstaigos teritorijoje, o tik jos dalyje).
7.10. Užsieniečio judėjimo laisvė jau buvo formaliai apribota 6 mėnesius Įstatymo nuostatų pagrindu, nors šis terminas yra numatytas kaip maksimalus. Įvertinus tai, jog Užsienietis bendradarbiauja su institucijomis, turi finansines galimybes gyventi Lietuvos Respublikoje (su artimųjų pagalba), jokios nusikalstamos veikos nepadarė, jam pritaikyti ribojimai yra neproporcingi ir neadekvatūs. Sulaikymo sąlygomis gyvenantis asmuo turi pagrįstą lūkestį žinoti, kokiam konkrečiam laikui jo teisės yra apribotos. Šiuo atveju tai nėra aišku. Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse preambulėje numatyta, kad sulaikymo taikymas išsiuntimo tikslu turėtų būti ribojamas ir atitikti proporcingumo principą priemonių, kurių imamasi, ir siekiamų tikslų atžvilgiu. Sulaikymas yra pateisinamas tik tada, kai rengiamasi grąžinimui arba išsiuntimo procesui, ir jei švelnesnių priverstinių priemonių nepakaktų.
7.11. Byloje nebuvo pateikta jokių dokumentų ar rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų Užsieniečio tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimą, todėl tokiu atveju, remiantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principais laikytina, kad būtent valstybės institucija nepagrindė ir neįrodė teiginių, jog Užsieniečio sulaikymo sąlygos yra tinkamos ir atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo taikomus standartus.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Užsieniečio nuomone, jog teismas turėjo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, kad Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui ar VSAT apie savo buvimo vietą, leisti gyventi jo pasirinktoje vietoje; kad nustatyta Užsieniečio asmens tapatybė, jis bendradarbiauja su valstybės institucijomis. Užsieniečio dokumentų kopijos nepatvirtina jo tapatybės. Asmens tapatybė patvirtinama pateikiant asmens tapatybės kortelę ar pasą. Dokumento kopijos turėjimas dar nėra patvirtinimas, kad tapatybė nustatyta, nebent kopija būtų patvirtinta notaro, atitinkamos šalies institucijos ar apostile.
10. Pareiškėjo vertinimu, teismas teisingai vertino bendradarbiavimo faktą bei pasislėpimo grėsmę bei aplinkybes, kad Užsienietis nerodo iniciatyvos kreiptis į savo šalies kompetentingas institucijas dėl dokumentų gavimo, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo, neteisėtai atvykęs į šalį, turi tikslą išvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką. Teismų praktikoje akcentuojama, kad labai svarbu užsieniečio veiksmai iki sulaikymo, bet ne mažiau svarbu nustatyti tikruosius užsieniečio ketinimus. Pareiškėjas pažymi, kad įvertinus surinktus įrodymus, faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą, nėra pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimas sulaikyti Užsienietį VSAT iki 2022 m. kovo 28 d., bet ne ilgiau iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su valstybės institucijų pareigūnais, bei atsižvelgęs į Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose numatytas aplinkybes, sprendė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai.
13. Byloje nustatyta, kad nuo 2021 m rugpjūčio 24 d. Užsienietis buvo apgyvendintas Rūdninkų užsieniečių stovykloje, o nuo 2021 m rugsėjo 20 d. apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre. Pagal bylos duomenis Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2021 m. liepos 11 d., kai neteisėtai su grupe asmenų (užsieniečių) kirto sieną, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo sukurta tarnybinė žyma, kurioje nurodyti Užsieniečio apklausos duomenys apie tai, kad jam kilmės valstybėje kyla grėsmė.
14. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Šiuo sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio Užsieniečiui suteikimo, nes Migracijos departamentas Užsieniečio neidentifikavo kaip prieglobsčio prašytojo. Neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimu Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimas panaikintas, nes nustatyta, kad Užsienietis siekė tarptautinės apsaugos ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, o Migracijos departamentas turėjo jį identifikuoti kaip prieglobsčio prašytoją ir nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį.
15. Tiek pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu Užsienietis buvo apgyvendintas Rūdninkų užsieniečių stovykloje bei Centre, tačiau sprendžiant Užsieniečio sulaikymo klausimą tai yra teisiškai svarbi aplinkybė.
16. Byloje pateiktas įrodymas, jog Užsienietis yra supažindintas su vidaus reikalų ministrės 2021 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 10V-31 patvirtintose Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklėse nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Šios taisyklės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 19 straipsniu, Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, 20 ir 34 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ ir siekiant tinkamai valdyti ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Šių taisyklių 2 punkte nurodyta, kad jos taikomos apgyvendinimo vietose, kuriose apgyvendinami užsieniečiai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis, nėra laikomi atvykusiais į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kurie apgyvendinami be judėjimo teisės Lietuvos Respublikoje.
17. Atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respublikos aplinkybes, jo apgyvendinimą minėtose vietose, darytina išvada, kad Užsienietis minėtose vietose buvo apgyvendintas, vadovaujantis Įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 6 dalimi.
18. Šioje byloje pareiškėjas teikė prašymą sulaikyti Užsienietį 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. kovo 28 d., bet ne ilgiau iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, o Užsienietis prašė skirti jam Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą, leisti apsigyventi savo pasirinktoje vietoje.
19. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – ir tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašymą pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje numatyto skundo padavimo termino laikotarpiu. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 ir 8 dalimis, dėl masinio užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, minėti prieglobsčio prašytojai, iki nepriimtas sprendimas juos įleisti į Lietuvos Respubliką, laikinai, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr. 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑4180‑629/2021; kt.). Taip pat yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į užsieniečių argumentus, jog jie buvo sulaikyti, turi būti nustatoma, ar užsieniečiams taikyta priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti vertinama kaip de facto sulaikymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021; kt.).
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17)).
22. Nagrinėjamu atveju Užsienietis teigia, kad gyvenimo Centre sąlygos turi būti vertinamos kaip de facto sulaikymas. Užsienietis nurodo apie ribotas galimybes judėti patalpose ir Centro teritorijoje, tai, kad iš jo yra paimtas telefonas, jam apribota galimybė bendrauti su kitais asmenimis. Pareiškėjas šių nurodytų aplinkybių nepaneigė, nors būtent jam tenka pareiga teikti įrodymus apie užsieniečių apgyvendinimo sąlygas.
23. Šiuo aspektu pažymėtina, kad užsieniečių galimybė pateikti įrodymus dėl galbūt netinkamų apgyvendinimo sąlygų yra ribota. Todėl užsieniečiui / prieglobsčio prašytojui aiškiai nurodžius reikšmingas apgyvendinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų apgyvendinimo sąlygų užtikrinimu, tenka institucijai, atsakingai už šių asmenų apgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021; kt.).
24. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečio nurodytas jo apgyvendinimo sąlygas Centre ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas neteikė jokių įrodymų apie konkrečias (individualias) Užsieniečio apgyvendinimo Centre sąlygas, nagrinėjamu atveju remiasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. sausio 24 d. ataskaitoje Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centre Nr. NKP-2021/1-4 užfiksuotais duomenimis apie užsieniečių apgyvendinimo sąlygas Centre (šiuo aspektu žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Jankauskas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21978/07; 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo byloje Kasperovičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 54872/08, 39–40 p.).
25. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. sausio 24 d. ataskaitoje, įvertinus patikrinimų metu nustatytas užsieniečių gyvenimo sąlygas, padaryta išvada, jog šiame Centre užsieniečiams taikomų faktinių apribojimų pobūdis ir laipsnis (materialinės priėmimo sąlygos, priežiūros / kontrolės pobūdis, griežti judėjimo laisvės suvaržymai, apgyvendinimo trukmė ir kt.) prilygsta sulaikymo požymiams.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtoje ataskaitoje užfiksuotus duomenis apie užsieniečių gyvenimo sąlygas Centre, Užsieniečio nurodytas jo individualias apgyvendinimo sąlygas, konstatuoja, kad Užsieniečiui taikyta priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) turi būti vertinama kaip de facto sulaikymas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nėra nurodęs jokių aplinkybių ir pateikęs įrodymų, jog Užsieniečio apgyvendinimas iš karto po jo sulaikymo 2021 m. liepos 11 d. neturėtų būti vertinamas kaip de facto sulaikymas.
27. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
28. Užsieniečių sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnyje. Tarp minėtų teisės normų nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (113 str. 4 d. 1 p.), taip pat siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (113 str. 4 d. 2 p.).
29. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šis aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi Užsieniečio sulaikymo terminą, tai, kad yra sprendžiami klausimai, susiję su jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, jog nėra nustatyta, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir / ar viešajai tvarkai, pažeidinėja jam nustatytas apgyvendinimo sąlygas, konstatuoja, kad nėra pagrindo jam taikyti sulaikymo priemonės, ir pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
31. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad Užsieniečiui turi būti pritaikyta dar švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė (elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą), nustatant, ar jam taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti jo (Užsieniečio) teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, akcentuotina, kad iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai su bendrininkų grupe, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių originalių dokumentų, klausimas dėl jo teisinės padėties (taip pat ir dėl prieglobsčio suteikimo) nėra išnagrinėtas, t. y. jo motyvai dėl jo teisinės padėties ir siekiamo prieglobsčio nėra galutinai išaiškinti ir yra poreikis gauti papildomą informaciją dėl šių motyvų.
32. Užsieniečio prašoma skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą – laikytina viena iš švelniausių įstatymų leidėjo numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1064-756/2022; kt.), ir šioje byloje nenustatytos išimtinės sąlygos šiai priemonei taikyti.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Užsienietis atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, jo tapatybė nenustatyta, jo teisinės padėties klausimas (prieglobsčio prašymas) nėra galutinai išnagrinėtas, sprendžia, jog egzistuoja pagrįsta rizika, kad Užsienietis, leidus jam apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.
34. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, atsižvelgdama, be kita ko, ir į proporcingumo principą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog būtinybės taikyti Užsieniečiui jo prašomą vieną iš švelniausių alternatyvių sulaikymui priemonių nenustatyta, tačiau yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti jam ne sulaikymą, o alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio A. H. A. A. B apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H. A. A. B alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti A. H. A. A. B Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant jam teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. kovo 28 d., bet ne ilgiau iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Nutartis neskundžiama.